Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. A., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja M. A. kreipėsi su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, I. A., kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio P. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad po P. A. mirties jo palikimą sudarė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine pareiškėja įgytas nekilnojamasis turtas. Pareiškėja nurodė, kad ji liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame nekilnojamajame turte, pradėjo valdyti sutuoktiniui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius bei prižiūrėjo turtą, t. y. priėmė sutuoktinio palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad, jeigu teismas konstatuos, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas, neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Suinteresuotas asmuo I. A. nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja M. A. (iki santuokos B.)

1962 m. gruodžio 31 d. sudarė santuoką su P. A.. 1994 m. vasario 21 d. išduotas mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad P. A. mirė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 1992 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise įsigytas ir pareiškėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro 2026 m. gegužės 4 d. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad 2026 m. gegužės 4 d. testamentų registro išrašo duomenimis nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio P. A., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pareiškėja nurodė, kad, nors po palikėjo mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Kaip minėta, pareiškėjos sutuoktinis P. A. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso turtines sutuoktinių teises ir pareigas reglamentavusios teisės normos, galiojusios santuokos pasibaigimo metu, ir 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) paveldėjimą reglamentavusios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat

2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, reglamentuojantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalys, 19 ir 38 straipsniai).

Kaip minėta, pareiškėja ir P. A. santuoką sudarė 1962 m. gruodžio 31 d. Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu

(1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalys). Todėl laikytina, kad sutuoktiniai nekilnojamąjį turtą, naudojo ir valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 1 dalies 1 punktą pareiškėja, kaip mirusiojo sutuoktinė, buvo pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pastebėtina, kad, nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad pergyvenusio sutuoktinio turtu rūpinosi nuo palikimo atsiradimo momento, liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame nekilnojamajame turte, nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo ir išlaikė, mokėjo mokesčius, t. y. valdė palikėjo turtą kaip savo. Pareiškėja pateikė UAB „Ignitis“ informaciją apie objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), elektros energijos tiekimą, sumokėtas sumas už suvartotą elektros energiją už 2026 m. kovo mėn. Taip pat pateikė AB „Šiaulių energija“ ir UAB „Šiaulių vandenys“ informaciją apie minėtam objektui tiektas paslaugas, sumokėtas sumas už 2026 m. kovo mėn. Kaip minėta, Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro 2026 m. gegužės 4 d. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad 2026 m. gegužės 4 d. testamentų registro išrašo duomenimis nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio P. A. palikimą. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja kaip nors atsisakė palikimo ar neketino palikimą sudarančiu nekilnojamuoju turtu naudotis kaip savo turtu. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio P. A. mirties, nes ji liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame nekilnojamame turte, prižiūrėjo ir išlaikė visą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytą nekilnojamąjį turtą. Savo valią įgyti turtines teises į atsiradusį palikimą pareiškėja išreiškė aktyviais veiksmais, nes ji turtą valdė savo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Byloje nesant priešingų įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Todėl teismas, daro išvadą, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio P. A. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą.

Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio P. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nesusidarė, todėl jų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.