Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2982/2026 Bylos Nr. BIK-690/2026 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00712-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Žukauskienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio išteisintojo R. G. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausioji prokurorė L. Žukauskienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasatorės teigimu, R. G. tyčia pasisavinti jo žinioje esantį turtą (stalviršį) yra įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino stalviršio laikymo, radimo ir paėmimo iš R. G. aplinkybes. Ieškomą stalviršį R. G. laikė ne gyvenamojoje, o kitoje vietoje, matyt, apdairiai saugodamas nuo nukentėjusiojo, kad šis jo nesurastų. Tai, kasatorės nuomone, rodo R. G. suvokimą apie neteisėtą veikimą. Skundžiamo nuosprendžio išvados, kad R. G. ikiteisminio tyrimo eigoje daiktus atidavė policijai, yra nepagrįstos, nes daiktus pareigūnams jis atidavė tik atliekant kratą. Apeliacinės instancijos teismas ne tik nepagrįstai kritiškai nevertino R. G. parodymų, bet ir tinkamai neatsižvelgė į objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius – aktyvius ir nuoseklius išteisintojo veiksmus, kurie rodo jo siekį užvaldyti stalviršį ir gauti iš jo turtinės naudos, kad būtų kompensuotos, jo vertinimu, negautos pajamos. Neįvertinta, kad R. G., būdamas savo srities specialistu, teikdamas statybų, pastatų, patalpų remonto paslaugas, nesunkiai būtų panaudojęs užvaldytą stalviršį kitame statybų ar remonto objekte, pardavęs kitam klientui ir taip gavęs materialinės naudos.

Pasak kasatorės, nagrinėjamu atveju nebuvo visų sąlygų R. G. pasinaudoti daikto sulaikymo teise, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nes sutartiniai santykiai tarp šalių nebuvo pasibaigę, buvo kilęs ginčas dėl papildomų darbų kainos, jos apmokėjimo, galimos skolos ir kt. Kita vertus, net ir egzistuojant civiliniam ginčui dėl apmokėjimo, asmuo neturi teisės vienašališkai perimti ir sulaikyti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį daiktą. Ginčai dėl apmokėjimo sprendžiami civiline tvarka, o ne savavališkai ribojant kito asmens teisę disponuoti savo turtu. Tačiau R. G. nesikreipė civiline tvarka apginti galimai pažeistą savo teisę, bet ėmėsi nusikalstamų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų bei aplinkybių vertinimu ir jo pagrindu R. G. priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, deklaratyviai nurodydama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimus bei nesivadovavo teismų praktikos išaiškinimais ir teisės principais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 22 ir 23 punktuose aiškiai argumentavo, kodėl R. G. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios pasisavinti nukentėjusiajam priklausantį turtą. Išsakydama kritiką dėl skundžiamo nuosprendžio, kasatorė akcentuoja žalos padarymą nukentėjusiajam, dirbtinai motyvuodama objektyviuoju kaltumu ir savaimine tiesioginės tyčios kalte. Toks kasacinio skundo argumentavimas yra ydingas ir teisėjų atrankos kolegijai nesuteikia pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Žukauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.