Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2971/2026 Bylos Nr. BIK-687/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04450-2025-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.1.3;2.8.1.4. (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka išsprendė nuteistojo Simono G. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 20 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo S. G. D. gynėjo apeliaciniame skunde, taigi apygardos teismas nepilnai išnagrinėjo apeliacinį skundą. Bylos medžiagoje yra duomenys apie tai, kad nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo vietoje (salėje) ir to nusikaltimo padarymo laiku buvo vaizdo stebėjimo kameros. Nors apeliaciniame skunde buvo prašoma atlikti vaizdo stebėjimo kameros įrašo poėmį, kamerą apžiūrėti, paskirti atitinkamą techninę vaizdo įrašo atstatymo ekspertizę, tačiau šis prašymas buvo atmestas motyvuojant privataus kapitalo įmonės el. laiško nuorodomis apie vaizdo įrašo neišlikimą. Dėl šių aplinkybių, apygardos teismui atsisakius patenkinti prašymą dėl šių įrodymų tyrimo atlikimo, negalima teigti, kad ši byla ištirta ir išnagrinėta išsamiai. Kasatorius taip pat pažymi, kad medicinos ekspertė, vertindama nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu buvusią konstatuotą poodinę kraujosruvą dešiniajame žaste, nurodė, jog daugiau tikėtina, kad tokia kraujosruva atsirado spaudžiant, nes didesnė jėga yra spaudžiant ir tai neatitinka nukentėjusiosios nurodomo sužalojimo mechanizmo, pagal kurį kaltininkas jai esą smogė ranka. Taigi esant byloje tokioms aplinkybėms, būtinas objektyvaus pobūdžio įrodymų išreikalavimas-vaizdo kamerų ištyrimas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas inkriminavo nuteistajam S. G. D. kaltinimą, o apeliacinės instancijos teismas atmetė jo gynėjo apeliacinį skundą remdamiesi iki galo nepatikrintomis prielaidomis apie S. G. D. kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniame skunde nesutinkama su nuteistojo S. G. D. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodytumu ir tai motyvuojama neteisingai įvertintais įrodymais, nepilnai išnagrinėtu apeliaciniu skundu. Kasatoriaus nuomone, byloje buvo būtina skirti vaizdo kamerų, esančių nusikaltimo vietoje (duomenys neskelbtini), ekspertizę ir taip pašalinti esančius įrodymų prieštaravimus. Kasatorius, pasitelkdamas ekspertės vertinimą dėl padaryto nežymaus sužalojimo L. B. mechanizmo, kuris, jo nuomone, prieštarauja L. B. nurodytam, pagrindžia vaizdo įrašų tyrimo būtinybę.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde iš esmės keliami netinkamo įrodymų vertinimo klausimai ir nepateikiama teisiškai reikšmingų argumentų, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl galimai padarytų akivaizdžių įrodymų vertinimo klaidų ir BPK 320 straipsnio nuostatų pažeidimų. Pagal kasaciniame skunde dėstomus faktinio pobūdžio argumentus kasacinės instancijos teismas dar kartą turėtų tikrinti bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji teisminė instancija. Tačiau šie klausimai galutinai baigiami nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, išanalizavo byloje esančius įrodymus, išsamiai atsakė į apeliacinio skundo argumentus bei pateikė motyvuotas išvadas dėl S. G. D. kaltės įrodytumo (nutarties 7-18 punktai). Vien tai, kad teismų išvados S. G. D. nepalankios, savaime nelemia kasacijos pagrindo.

Nesant teisinių argumentų, patvirtinančių kasacijos pagrindų buvimą, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo S. G. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.