- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-16
- Bylos Nr.
- e2S-758-569/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00656-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Kategorijos
- 3.1.18.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės
- 3.4.6.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m.
gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolė Aistė Mikulėnienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas PRS1 prašymu (iki skundo teismui pateikimo) prašė: nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjo PRS1 skundas dėl antstolės veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės vykdomą priverstinį pareiškėjo turto – 0.2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Turtas), pardavimą. Nurodė, kad pareiškėjas dar 2025 m. rugsėjo 18 d. pateikė antstolei prašymą išduoti patvarkymą, kuriuo jam būtų leidžiama maksimaliąja sąlygine hipoteka įkeisti tretiesiems asmenims Turtą su sąlyga, kad hipoteka įsigalios, kai trečiasis asmuo, kuriam bus įkeistas nurodytas Turtas, skolų bei vykdymo išlaidų sumą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo hipotekos sutarties pasirašymo dienos ir ne vėliau kaip iki 2025 m. rugsėjo 30 d. perves į antstolio depozitinę sąskaitą skolų ir vykdymo išlaidų sumą, taip pat pateikti antstolės vykdomose vykdomosiose bylose iš pareiškėjo išieškomų skolų likučius bei antstolės vykdymo išlaidų sumą, bei priimti patvarkymą, kuriuo Turto pardavimas iš varžytinių būtų sustabdytas. Teigė, kad antstolė pareiškėjo prašymo iki šiol nesprendė, taip neteisėtai ribodama pareiškėjo teisę padengti visas skolas bei vykdymo išlaidas iki Turto varžytinių pabaigos. Neturėdamas tikslios išieškomos skolos sumos, vykdymo išlaidų duomenų, negavęs patvarkymo dėl sąlyginės hipotekos, pareiškėjas objektyviai negali realizuoti pareiškėjo teisės padengi skolas ir vykdymo išlaidas. Antstolė savo neveikimu šią pareiškėjo teisę neteisėtai riboja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi teismas atmetė pareiškėjo PRS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė nepasirašytą word formato 2026 m. gegužės 20 d. skundą, adresuotą antstolei, kurio motyvuose nurodoma, jog antstolė iki šiol neišsprendė pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 18 d. prašymo. Pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad jis išsiuntė ar kitaip pateikė antstolei minėtą skundą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procedūros. Teismas pažymėjo, kad vien faktinių aplinkybių išdėstymo ir prašymų antstoliui suformulavimo nepakanka įvertinimui, jog pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris yra preliminariai pagrįstas tiek, kad sukurtų sąlygas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje ir/ar realizuojamo pareiškėjo ginčo nekilnojamo Turto realizavimą (pardavimą). Nurodė, kad pareiškėjas grindžia skundo dėl antstolės veiksmų, kuris yra pateiktas nagrinėjamoje byloje, tikėtiną pagrįstumą aplinkybe, kad antstolė pareiškėjui nėra pateikusi atsakymo į jo 2025 m. rugsėjo 18 d. pateiktą prašymą, todėl pareiškėjas laiko, kad tokiu savo neveikimu antstolė nepagrįstai riboja pareiškėjui teisę padengti visas skolas bei vykdymo išlaidas iki Turto varžytinų pabaigos, pardavimo iš varžytinių akto išdavimo. Teismas, susipažinęs su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose gauta civiline byla Nr. e2VP-5784-913/2026 pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl antstolės nušalinimo ir su minėtoje byloje antstolės pateiktu 2026 m. gegužės 22 d. patvarkymu nenusišalinti nuo vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad patvarkymo kopija buvo adresuota ir pareiškėjui, patvarkyme yra nurodyta bendra skolų ir vykdymo išlaidų suma visose vykdomose skolininko bylose, jog antstolė minėtame patvarkyme nurodė, kad skolininkui į 2025 m. rugsėjo 18 d. prašymą buvo atsakyta 2025 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakymas skolininkui išsiųstas jo nurodomu elektroniniu paštu bei yra antstolių informacinėje sistemoje. Teismas, patikrinęs Antstolių informacinės sistemos duomenis, nustatė, (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad yra vykdomos skolininkui priklausančio turto varžytynės, savaime nereiškia, kad varžytynėms pasibaigus turtas bus perleistas kitam savininkui. Vien tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai, kad Turtas antstolio vykdomojoje byloje jau, tikėtina, bus parduotas ir perleistas varžytynių laimėtojams, nepateikiant atitinkamų aplinkybių egzistavimą patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius varžytynių iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra atmestinas, nepagrindus CPK įtvirtintų sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas PRS1 prašo: panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5884-1255/2026; priimti naują nutartį – nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai
išnagrinėtas pareiškėjo PRS1 skundas dėl antstolės Aistės Mikulėnienės
veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti antstolės vykdomą priverstinį pareiškėjo turto – 0.2500 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - daržinės, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tvarto, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimą, įskaitant turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (skundo pagrįstumas), peržengė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo ribas, nes teismas pareiškėjo skunda nagrinėjo iš esmės. Pažymėjo, kad antstolė nėra išnagrinėjusi pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 18 d. prašymo dėl patvarkymo leisti įkeisti turtą sąlygine hipoteka išdavimo, sąlygų padengti skolas sudarymo. Todėl, pareiškėjo vertinimu, teismas klaidingai nurodo, jog pareiškėjas neįrodė savo skundo pagrįstumo. Tokiu neveikimu antstolė neteisėtai riboja pareiškėjui teisę padengti visas skolas bei vykdymo išlaidas iki Turto varžytynių pabaigos, pardavimo iš varžytynių akto išdavimo. Pabrėžė, kad teismas tik formaliai nurodė, kad pareiškėjas nenurodė tariamų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, neįvardinant, nei kokių aplinkybių, nei kokių įrodymų teismui nepakanka konstatuoti skundo tikėtiną pagrįstumą.
Pažymi, kad pareiškėjas išsamiai išdėstė grėsmę būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Varžytynių paskutinė diena buvo 2025 m. rugsėjo 4 d. Varžytynėse dalyvavo tik vienas dalyvis už pareiškėjo Turtą tepasiūlęs 46 960 Eur, t. y. 50 proc. mažesnę kainą nei Turto rinkos vertė. Antstolė jau gali surašyti, pasirašyti ir išduoti Turto pardavimo iš varžytynių aktą. Vadinasi, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidus antstolei iki galo vykdyti Turto pardavimo procedūras, pareiškėjo Turtas jau bus parduotas iš varžytynių jų laimėtojui. Perleidus pareiškėjo Turtą, iš pardavimo gautos lėšos bus paskirstytos išieškotojui ir antstolei. Tokiu atveju neteks prasmės pats pareiškėjo skundo nagrinėjimas ir teismo sprendimas, kuriuo antstolė galimai būtų įpareigota išduoti leidimą įkeisti Turtą sąlygine hipoteka ir sudaryti sąlygas geruoju padengti skolas, kartu išsaugant Turtą. Pareiškėjo vertinimu, pareiškėjas įrodė ir antrąją sąlygą.
Apibendrina, kad teismas pernelyg formaliai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės klausimą. Daro išvadą, kad teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir jį nepagrįstai atmetė, teismas išėjo iš prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo ribų, ėmėsi nagrinėti patį skundą, kas jau yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ko skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o laikinosios apsaugos priemonės – taikomos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės klausimą, teismas išėjo iš prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo ribų, ėmėsi nagrinėti patį skundą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pirmosios ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per įstatymo nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 8 dalimi, skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
Taigi, CPK 510 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato specialią procesinę tvarką, taikomą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vykdymo procese. Ši norma aiškiai reglamentuoja, kad skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausia pateikiamas antstoliui, o tuo atveju, jei skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, vienas šio skundo egzempliorius turi būti pateiktas ir teismui. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas laikinosios apsaugos priemonės taikymo galimybę susiejo su konkretaus ginčo dėl antstolio veiksmų egzistavimu, taip užtikrindamas, kad teismas spręstų ne abstraktaus pobūdžio prašymus, o vertintų konkrečių vykdymo veiksmų teisėtumą ir jų galimas pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad jis išsiuntė ar kitaip pateikė antstolei skundą dėl antstolio veiksmų ir pripažino, kad apeliantas nesilaikė CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procedūros.
Iš apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktų kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones priedų nustatyta, kad kartu su prašymu apeliantas pateikė 2026 m. gegužės 20 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame nurodyta, kad dokumentas adresuojamas antstolei Aistei Mikulėnienei, nurodytas antstolės kontoros adresas, tačiau nei kartu su prašymu, nei vėliau į bylą apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog minėtas skundas dėl antstolio veiksmų buvo išsiųstas antstolei arba pateiktas antstolei tiesiogiai iki apeliantui kreipiantis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vadovaujantis minėta CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostata, pareiškėjui prašant, jog nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių turėjo pateikti apylinkės teismui, ką apeliantas ir atliko, tačiau kartu su skundo egzemplioriumi teismui privalėjo pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad analogiškas skundas buvo pateiktas ir antstolei, kurios veiksmus skundžia. Priešingas aiškinimas reikštų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų sprendžiamas teismui neturint duomenų apie tai, ar dėl antstolio veiksmų buvo paduotas skundas ir galėtų susiklostyti situacija, kai laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje būtų prašoma net nesant ginčo tarp apelianto ir antstolio.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad jis išsiuntė ar kitaip pateikė antstolei skundą dėl antstolio veiksmų ir pripažino, kad apeliantas nesilaikė CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procedūros.
Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad po to, kai apeliantas nagrinėjamoje byloje pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Lietuvos teismuose nebuvo nagrinėjama byla būtent pagal apelianto 2026 m. gegužės 20 d. skundą dėl antstolio veiksmų.
Pažymėtina, kad skundo padavimas antstoliui yra viena iš būtinųjų sąlygų, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti CPK 144 straipsnyje įtvirtintų materialiųjų sąlygų – reikalavimo preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, kadangi šių sąlygų analizė yra galima tik laikantis įstatyme nustatytos procesinės tvarkos. Nesant duomenų apie 2026 m. gegužės 20 d. skundo pateikimą antstolei, nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytas procesinis pagrindas, su kuriuo įstatymas sieja galimybę prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų.
Nagrinėjamu atveju nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje pripažino, kad apeliantas nesilaikė CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procedūros, tačiau vis tik pasisakė dėl šio prašymo pagrįstumo ir atmetė kitais motyvais. Esant šiai nustatytai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nesant duomenų apie 2026 m. gegužės 20 d. skundo dėl antstolės veiksmų pateikimą antstolei CPK nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama nutartis naikintina. Kadangi pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisme nenagrinėtinas, tai sudaro pagrindą civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese klausimą išsprendė, tinkamai neįvertinęs aplinkybės, jog skundas dėl antstolio veiksmų nebuvo pateiktas antstolei CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nutartis panaikinama ir civilinė byla nutraukiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.