Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-09-14 · Civilinė byla Nr. eCIK-998/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-14
Bylos Nr.
eCIK-998/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16653-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Andžej Maciejevski (pirm.), Irmantas Šulcas, Eglė Zemlytė
Ieškovas
D. K.
Kategorijos

Dokumento Nr. DOK-3034 Civilinė byla Nr. eCIK-998/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16653-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 14 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 28 d. paduotu ieškovo D. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo bei prašymu sustabdyti procesinio sprendimo dalies vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. D., L. R. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys D. N., notarė Snieguolė Kaplerienė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovo D. K. patikslintą ieškinį atmetė, priteisė atsakovui L. R. iš ieškovo D. K. 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė trečiajam asmeniui D. N. iš ieškovo D. K. 3623,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė iš ieškovo D. K. į valstybės biudžetą 119,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Teismas taip pat netenkino ieškovo prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovui L. R. iš ieškovo D. K. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisė trečiajam asmeniui D. N. iš ieškovo D. K. 865,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatuodami, kad ginčo sandoris buvo „sudėtinė pirkimo (atlygintinio santykio) dalis“, tačiau palikdami galioti dovanojimo sutartį, pažeidė materialiosios teisės logiką. Dovanojimo sutartis ex lege yra neatlygintinė. Jei egzistuoja priešpriešinė turtinė prievolė (dengiama 2 000 Eur avansu), sandoris teisiškai negali būti kvalifikuojamas kaip dovanojimas. Teismai privalėjo taikyti dengiamojo (pirkimo-pardavimo) sandorio taisykles, kuriam galioja bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalis), o ne actio Pauliana naikinamasis terminas. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos imperatyvios CK 1.87 straipsnio 1 dalies nuostatos (apsimestinis sandoris). Apsimestinis sandoris yra niekinis nuo jo sudarymo momento. Pripažinus sandorį pirkimo-pardavimo sandoriu (dengiamuoju), jam netaikomas actio Pauliana 1 metų naikinamasis terminas, o galioja bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ginčo sandoris nepagrįstai nebuvo pripažintas apsimestiniu.

2. Skundžiamas sprendimas ir nutartis priimti nukrypstant nuo kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-465-686/2016; 3K-3-316/2010.

3. Kadangi atsakovas 2015 m. gavo 227 500 Eur pajamų iš namo pardavimo, joks protingas kreditorius ar administratorius neturėjo pagrindo manyti, kad 2016 m. parkingo dovanojimas pažeidė jų teises, nes lėšų skolai padengti objektyviai pakako. Pažeidimo faktas tapo žinomas tik 2022 m. birželio 6 d. antstolio pažymoje, kuria konstatuota, kad skolininkas nebeturi jokio turto ir lėšų išieškojimui. Taigi, nagrinėjamu atveju netinkamai nustatytas momentas, kada sužinota apie kreditorių teisių pažeidimą.

4. Išnagrinėjus bylą slapta paankstintame posėdyje pirmojoje instancijoje, iš ieškovo buvo visiškai atimta viena teismo instancija. Apeliacinės instancijos teismas neturi diskrecijos teisės „toleruoti“ absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo – nustačius šį pažeidimą, sprendimas privalėjo būti naikinamas mechaniniu būdu.

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė nagrinėti bei motyvuotai įvertinti ieškovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su sandorio apsimestinumu. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, teismo atsisakymas pasisakyti dėl esminių skundo argumentų, galinčių turėti įtakos bylos baigčiai, yra savarankiškas procesinis pažeidimas, reiškiantis bylos esmės neatskleidimą ir lemiantis skundžiamos nutarties naikinimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas dėl procesinio sprendimo dalies vykdymo nespręstinas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti D. K. (duomenys neskelbtini) 23 (dvidešimt trijų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. rugpjūčio 28 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 1787945454300. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej MaciejevskiIrmantas ŠulcasEglė Zemlytė