Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Ernesta Mockutė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos AS Aktiva Portfolio prašymą suinteresuotiems asmenims D. J. (skolininkui), K. J., antstolių Rimos Adomaitienės ir Doloresos Petronaitienės kontorai dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja AS Aktiva Portfolio kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui D. J. priklauso ½ dalis turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. J.: inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolės Doloresos Petronaitienės kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0066/22/00717, Nr. 0066/22/01195 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko D. J. išieškotojos AS Aktiva Portfolio naudai. Antstolė nustatė, jog skolininkui D. J. ir jo sutuoktinei K. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, todėl 2026-06-15 Turto arešto aktu Nr. S-26-66-39903 areštavo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 24703,44 Eur ribose ir pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru sutarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 str. 1 d.). Skolininkas tokio sutikimo nepateikė, todėl antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su K. J. nustatymo.

Pažymėtina, kad vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 str. 1 d.). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).

Prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu vykdymo procese, tenkinti būtina visų pirma nustatyti, kad skolininkas realiai turi konkretų bendrą su kitais asmenimis turtą, iš kurio atitinkamos teismo nustatytos skolininko dalies bus galima išieškoti, taip įvykdant skolininko prievolę. Vien tai, kad antstolis areštavo konkretų turtą ir pasiūlė CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko šio turto dalies nustatymo, savaime nereiškia, kad teismas turi apsiriboti skolininkui priklausančios turto dalies formaliu nustatymu. Teismas turi patikrinti, ar antstolis nepadarė klaidos, ar yra visos prielaidos taikyti CPK 667 straipsnyje nustatytą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2025).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

Remiantis teismo išreikalautais viešųjų registrų duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), nustatyta, kad skolininko D. J. ir K. J. santuoka yra sudaryta (duomenys neskelbtini), Vedybų sutarčių registre yra įregistruota skolininko ir jo sutuoktinės vedybų sutartis, kurioje aptartas jų turimo/įgyjamo turto teisinis režimas.

CK 6.154 straipsnyje numatyta, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) (CK 3.83 str., 3.101 str.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 185- 415/2016, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Šiuo atveju Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad skolininkas ir jo sutuoktinė vedybinę sutartį sudarė (duomenys neskelbtini), ji buvo įregistruota (išviešinta) (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad vykdant skolininko prievoles pagal antstolės kontoroje užvestus vykdomuosius dokumentus, nuo suinteresuotų asmenų sudarytos vedybinės sutarties įregistravimo momento išieškojimas turi būti vykdomas, vadovaujantis vedybų sutarties nuostatomis, o ne preziumuojant, kad turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Teismui nustačius, kad yra įregistruota skolininko ir jo sutuoktinės vedybų sutartis, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl skolininko dalies nustatymo, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos AS Aktiva Portfolio pareiškimą atmesti. Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.