Telšių apylinkės teismo sprendimas

S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. liepos 30 d. Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Laura Maciutė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Samantai Petkienei, dalyvaujant pareiškėjui PRS1 , viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, SUA2 , SUA4 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesant prieštaravimų tarp byloje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų, visapusiškai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismui pripažinus pareiškėjo argumentus pagrįstais, neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas PRS1 pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dėdė turėjo du vaikus, abu yra išvykę į užsienį. Kiek jam žinoma, nei vienas iš sūnų su tėvu nebendravo. Vyresnysis sūnus SUA2 maždaug prieš 30 m. yra išvykęs į Ameriką, jaunesnysis sūnus SUA4 yra Anglijoje. Apie tėvo mirtį jie buvo informuoti. Dėdė savo turtą testamentu buvo palikęs vyresniajam sūnui SUA2 . Mama brolio telefone buvo radusi jo telefono numerį ir buvo susisiekusi. Pastarasis nurodė, kad jam nieko nereikia. Jo mama K. L. savo brolį prižiūrėjo kone visą gyvenimą. Jis gėrė, po to susirgo onkologine liga. Mama padėjo dėdei pinigais, kadangi jo pensija buvo maža. Duodavo pinigų kelionėms, kai reikėdavo vykti pas gydytojus į Klaipėdą ar Kauną. Kai dėdė nebeturėjo sveikatos, jis pats ėjo kurti jam „pečių“. Mama pirko malkas. Kai dėdė mirė, mama jį palaidojo, pastatė paminklą. Taip pat mama iš karto po brolio mirties pradėjo rūpintis likusiu turtu, sumokėjo mokesčius, apvalė ir aptvarkė namus, atidavė senus dėdės drabužius. Pirmąją žiemą po dėdės mirties šildė patalpas, kad neužšaltų vamzdynai. Vasarą atjungė santechniką, išleido vandenį, kad žiemai nebereiktų pirkti malkų. Jis pats ėjo palei gatvę nupjauti krūmus. Paskui mama įleido gyventi žmones, kad prižiūrėtų aplinką, vėl pajungė šilumą. Tie žmonės ten gyvena iki šiol. Po mamos mirties tą turtą prižiūri jis su žmona.

Suinteresuoti asmenys SUA2 , SUA4 , VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. L. paaiškino, kad yra pareiškėjo PRS1 žmona. Jos anyta K. L. turėjo brolį V. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Anyta prižiūrėjo brolį iki pat jo mirties, kadangi jis išgėrinėjo, po to susirgo onkologine liga. Nešė jam valgyti, padėjo pinigais, pirko malkas, briketus, kūreno „pečių“. Anytos brolį prižiūrėti padėjo ir ji su vyru. Kai V. K. mirė, jį palaidojo. V. K. turėjo du vaikus. Kai jis sunkiai sirgo, bandė susisiekti per socialinius tinklus su jaunesniuoju sūnumi, tačiau pastarasis pasakė, kad jį išvijo iš namų ir pas tėvą nevažiuos. O vyresnysis prieš daug metų, kai išvažiavo į Ameriką, taip ir nebuvo pasirodęs. Po V. K. mirties jo turtą prižiūrėjo anyta, mokėjo mokesčius, aptvarkė aplinką, namus, įleido gyventojus į namą, kad nebereiktų pačiai mokėti mokesčių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėjas V. K. ir A. K. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu jie susilaukė dviejų vaikų (šioje byloje suinteresuoti asmenys) – SUA2 ir SUA4 . A. K. mirė (duomenys neskelbtini). V. K. mama O. K. mirė (duomenys neskelbtini), tėvystė jo atžvilgiu nebuvo nustatyta. V. K. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 779 buvo įsigijęs 474/740 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ¾ dalis inžinerinių statinių, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Telšių rajono savivaldybės 1 – ojo notaro biuro notarės 2025 m. spalio 3 d. liudijimas patvirtina, kad po V. K. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

K. L. yra V. K. sesuo. Ji po brolio mirties 2021 m. kovo 1 d. sudaryta panaudos sutartimi jam priklausiusia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi neatlygintinai leido naudotis kitiems asmenims. Į byla pateikta UAB „Telšių vandenys“ 2026 m. kovo 19 d. pažyma Nr. V3-110 patvirtina, kad įsiskolinimo už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), nėra.

K. L. mirė (duomenys neskelbtini). Telšių rajono savivaldybės 3 – ojo notaro biuro notaro 2026 m. sausio 7 d. liudijimas patvirtina, kad po K. L. mirties jos palikimą priėmė sūnus (šioje byloje pareiškėjas) PRS1 .

Dėl byloje pareikštų reikalavimų.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo PRS1 mama K. L. po savo brolio V. K. mirties iš karto pradėjo rūpintis likusiu turtu, t. y. kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdžio metu, pasirūpino, kad žiemos metu neperšaltų gyvenamojo namo vamzdynai, tvarkė būstą, aplinką, mokėjo mokesčius, kiek vėliau į gyvenamojo namo dalį gyventi įleido kitus asmenis. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir į teismo posėdį atvykusi liudytoja D. L. K. L. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke. Minėtas aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog K. L., įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią priimti po brolio mirties likusį palikimą.

Kaip minėta, įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. L. (mirusi (duomenys neskelbtini)) po savo brolio V. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotų asmenų SUA2 ir SUA4 gyvenamosios ir/ar darbo vietos nėra žinomos, todėl sprendimas jiems įteiktinas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo brolio V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu.

Įteikti suinteresuotiems asmenims SUA2 ir SUA4 procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, paskelbiant 2026 m. liepos 30 d. specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ tokio turinio skelbimą:

„Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose (Kęstučio g. 13, Telšiai) 2026 m. liepos 30 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-4271-1264/2026, iškeltoje pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, SUA2 , SUA4 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotų asmenų SUA2 , gimusio (duomenys neskelbtini) , ir SUA4 , gimusio (duomenys neskelbtini) , gyvenamosios ir/ar darbo vietos nėra žinomos, todėl jiems sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Suinteresuoti asmenys informuojami, kad sprendimas laikomas jiems įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Suinteresuoti asmenys sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali apskųsti apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.“

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.