- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-18
- Bylos Nr.
- e2YT-11592-1138/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-15004-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- K. B.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, R. B., I. K., D. T.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, R. B., I. K., D. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B. iš karto po savo mamos J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos paliktą turtą.
1.1. Nurodė, kad mamos J. B. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jo tėvas S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Jo mama J. B. paveldėjo tėčio palikimą ir gavo Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. (duomenys neskelbtini) mirus mamai J. B., jis iš karto priėmė mamos palikimą ir liko gyventi jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir gyvena iki šiol. Po mamos mirties liko visi jos namų apstatymo ir kiti buities daiktai. Pagal 1993 m. vasario 22 d. Kelmės rajono valdybos potvarkį Nr. 50 ir 1993 m. balandžio 28 d. Tytuvėnų apylinkės tarybos sprendimą, J. B. buvo suteikta teisė įsigyti 0,10 ha žemės sklypą namų valdai ir 3,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau mama šių žemės sklypų nebuvo išpirkusi. 1998 m. gruodžio 18 d. J. B. savo vardu pasirašė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5479, pagal kurią jis iki šiol susimoka už sunaudotą elektrą. 2013 m. spalio 7 d. jo žmonos V. B. vardu buvo pasirašyta Geriamojo vandens tiekimo sutartis su vartotoju ir iki šiol moka mokesčius už sunaudotą vandenį. Jo žmona namų valdoje turi daržiuką, jis yra pasodinęs obelų, serbentų. Butą kas keli metai atsinaujina. Tėvai užaugino vaikus: jį (K. B.), brolį R. B., seseris I. K. ir D. T.. Savo brolį ir seseris į bylą įtraukia suinteresuotais asmenimis. Jam niekas netrukdė gyventi mamos bute, todėl nepagalvojo, kad turėtų vykti pas notarą susitvarkyti mamos palikimo dokumentus.
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra pradėjusi paveldėjimo procedūrų dėl J. B. galimo turto paveldėjimo valstybės vardu. Valstybinė mokesčių inspekcija dėl procesiniame dokumente išdėstyto prašymo tenkinimo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų. Prašo pareiškimą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad akcinė bendrovė „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad K. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu J. B. vardu nėra registruotų žemės sklypų. Tarnyba nėra pradėjusi J. B. palikimo paveldėjimo valstybės vardu procedūros ir nėra gavusi kitų valstybės institucijų pranešimo apie galimą palikėjos J. B. palikimo perėjimą valstybei. Neturi duomenų, kada K. B. pradėjo valdyti paliktą J. B. turtą. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad K. B. priėmė J. B. palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, Tarnyba neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo tenkinimui.
5. Suinteresuoti asmenys I. K., R. B. ir D. T. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė sutinkantys su brolio pareiškimu, prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
7. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
8. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėja J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra palikėjos J. B. sūnus. J. B. mirė būdama našle, ji turėjo keturis vaikus: pareiškėją K. B., R. B., I. K. ir D. T., kurie byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, pretenzijų dėl palikėjos turto nepateikė, pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro 2026 m. vasario 13 d. liudijime nurodoma, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusios J. B. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. 2026 m. gegužės 4 d. Testamentų registro išraše nurodyta, kad Testamentų registre nėra įregistruota J. B. palikimo priėmimo faktų. Nekilnojamojo turto registro išraše užfiksuota, kad J. B. vardu yra registruotas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kelmės rajono Žemėtvarkos skyriaus 2007 m. lapkričio 20 d. pažymoje nurodyta, kad pagal 1993 m. vasario 22 d. Kelmės rajono valdybos potvarkį Nr. 50 ir 1993 m. balandžio 28 d. Tytuvėnų apylinkės tarybos sprendimą, J. B. buvo suteikta teisė įsigyti 0,10 ha žemės sklypą (namų valdai) ir 3,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).
9. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjos mirties perėmė jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), jį prižiūri ir tvarko, moka mokesčius, tai yra palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės, teismui pateikta 2013 m. spalio 7 d. Geriamojo vandens tiekimo sutartis su vartotoju, leidžia teismui daryti išvadą, kad palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).
10. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.
11. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog K. B., mirusiosios J. B. sūnus, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.