- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-20
- Bylos Nr.
- AN2-9-951/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-15174-2026-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. N.
- Institucija
- Šiaulių apskrities Vyriausias policijos komisariatas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo S. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 30 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bylos esmė
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate (toliau – Institucija) 2026 m. balandžio 16 d. registruotas S. N. pareiškimas Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad 2026 m. balandžio 6 d., apie 12.35 val. prekybos centre UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas tarp pareiškėjo S. N. šeimynos ir apsaugos darbuotojos dėl to, kad vienas jų vaikas sėdėjo kėdutėje, o kitas sėdėjo prekybiniame vežimėlyje. Institucijos 2026 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teisena pagal S. N. pareiškimą nutraukta, nesant apsaugos darbuotojos J. R. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnyje, sudėties požymių. 2026 m. birželio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose buvo gautas pareiškėjo S. N. 2026 m. gegužės 29 d. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Institucijos 2026 m. gegužės 28 d. (turi būti 2026 m. gegužės 6 d.) nutarimą, grąžinti administracinio nusižengimo bylos medžiagą papildomam tyrimui, užtikrinant visapusišką ir objektyvų faktinių aplinkybių nustatymą. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo S. N. skundą dėl 2026 m. gegužės 28 d. (turi būti 2026 m. gegužės 6 d.) Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nes pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą, nepateikė prašymo šį terminą atnaujinti, ir skundas neatitinka ANK nustatytų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų.
Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu aukštesniajam teismui pareiškėjas S. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 30 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti skundą; pripažinti, kad skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės yra svarbios bei atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą; priimti jo skundą ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti dėl skundo nagrinėjimo iš esmės, o jeigu teismas manytų, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo atnaujinti terminą, prašo suteikti galimybę pašalinti procesinius skundo trūkumus ir pateikti papildomus paaiškinimus dėl termino praleidimo priežasčių.
Teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, nes apylinkės teismas procesinės teisės normas pritaikė pernelyg formaliai, neįvertino realių bylos aplinkybių, neatsižvelgė į jo, kaip neprofesionalaus proceso dalyvio, padėtį, taip nepagrįstai apribojo jo teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Nurodo, kad teismas iš esmės apsiribojo formaliu konstatavimu, jog skundas pateiktas praleidus terminą, nepateiktas atskiras prašymas atnaujinti terminą, skunde buvo techninių netikslumų. Tačiau teigia, kad teismas neįvertino esminės aplinkybės - iš pateikto skundo turinio visiškai buvo aišku, koks institucijos sprendimas ginčijamas, kokių veiksmų prašoma imtis, jog jo (pareiškėjo) tikslas nebuvo vilkinti proceso, o tikslas buvo pasinaudoti įstatymo suteikta teise į teisminę kontrolę. Pažymi, kad šiuo atveju buvo priimtas pats griežčiausias procesinis sprendimas - atsisakyta priimti skundą, nors egzistavo galimybė pašalinti formalius trūkumus ir užtikrinti bylos išnagrinėjimą iš esmės.
Taip pat pareiškėjas skunde teigia, jog pradėto tyrimo metu nebuvo atliktas pakankamai išsamus ir objektyvus įvykio aplinkybių tyrimas, liko tinkamai neištirtų aplinkybių, visapusiškai nebuvo įvertinta visa įvykio eiga nuo pirmojo kontakto, tinkamai nebuvo įvertinta visa vaizdo medžiaga, liko nepašalinti prieštaravimai tarp asmenų paaiškinimų, todėl nepakankamai buvo įvertinti apsaugos darbuotojos veiksmai bei jos elgesys konflikto pradžioje. Nurodo, kad skunde dėl nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, jis nurodė aiškią skundo esmę - siekė, jog būtų užtikrintas tinkamas ir objektyvus administracinio nusižengimo tyrimo procesas.
Nesutinka su teismo išvada, jog skundas pateiktas praleidus apskundimo terminą. Nurodo, kad tokia teismo išvada pagrįsta vien formaliu termino skaičiavimu, neatsižvelgus į konkrečios situacijos aplinkybes, nes administracinio proceso paskirtis nėra vien tik užtikrinti formalų terminų laikymąsi, o esminis proceso tikslas - priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nustatant faktines aplinkybes bei užtikrinant asmens teisę ginti savo interesus. Teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad jis sąmoningai vengė pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis arba piktnaudžiavo procesu, priešingai, tvirtina, jog visa jo veiksmų seka rodo aktyvų siekį išsiaiškinti situaciją ir užtikrinti, kad būtų įvertinti visi reikšmingi įrodymai. Mano, jog vien aplinkybė, kad skundas pateiktas pavėluotai, savaime negali lemti automatinio asmens teisės į teisminę kontrolę praradimo, ypač tada, kai nėra vertinamos termino praleidimo priežastys, kai skundo esmė yra susijusi su galimu nepakankamu faktinių aplinkybių ištyrimu.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat skunde pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog jis skunde nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių ir nepateikė prašymo atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Teigia, kad tokia teismo išvada neatitinka individualaus ir proporcingo procesinių aplinkybių vertinimo principo. Pažymi, jog administracinio nusižengimo procese asmeniui, kuris pats gina savo teises, nėra profesionalus teisininkas, negali būti taikomi tokie pat dokumentų rengimo bei procesinių veiksmų formalumo standartai kaip advokatui ar profesionaliam teisiniam atstovui. Nurodo, kad jo pateiktas skundas aiškiai atskleidė, kokį institucijos sprendimą jis ginčija, kokios aplinkybės, jo vertinimu, buvo netinkamai ištirtos, kokius veiksmus prašė atlikti, kokio rezultato siekė. Dėl to mano, jog vien tai, kad atskira procesine formuluote nebuvo įrašyta frazė „prašau atnaujinti terminą“, negali būti vertinama kaip absoliuti kliūtis nagrinėti skundą. Teigia, jog teismas turėjo įvertinti ne tik formalų dokumento pavadinimą ar vieną sakinį, bet visą pateikto dokumento turinį. Pažymi, kad iš skundo turinio buvo akivaizdu, jog jis teismo prašė įvertinti situaciją iš esmės. Dėl to mano, kad teismas, atsisakydamas priimti skundą vien dėl formalios priežasties, faktiškai užkirto kelią bet kokiai teisminei kontrolei. Taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir laisvių gynimo ir ši konstitucinė garantija reiškia ne tik teorinę galimybę pateikti dokumentą teismui, bet realią ir veiksmingą galimybę, kad asmens argumentai būtų išnagrinėti, be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog teisė kreiptis į teismą turi būti praktinė ir veiksminga, o ne iliuzinė. Dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, pasirinko formalų sprendimą ir neįvertino, ar toks sprendimas yra proporcingas siekiamam tikslui.
Teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą remdamasis ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nes šios normos taikymas negali būti atsietas nuo bendrųjų teisės principų, be to, procesinė norma negali būti taikoma mechaniškai, nevertinant jos taikymo pasekmių konkrečiam asmeniui. Tvirtina, jog šiuo atveju teismas, atsisakydamas priimti skundą, sukėlė itin reikšmingą pasekmę, nes jis (pareiškėjas) visiškai neteko galimybės, kad teismas įvertintų jo argumentus dėl administracinio proceso metu galimai padarytų pažeidimų. Mano, jog teismas turėjo įvertinti tai, kad skundo turinys leido nustatyti ginčo dalyką, kadangi skunde aiškiai buvo nurodyta institucija, nutarimas, įvykio aplinkybės ir prašymai, o formalūs skundo netikslumai (nutarimas, ROIK numeris, kiti procesiniai duomenys) galėjo būti pašalinti. Pažymi, jog iš teismo nutarties matyti, kad teismas identifikavo, koks procesinis dokumentas yra skundžiamas, kokia institucija priėmė tą dokumentą ir kokia administracinio proceso medžiaga buvo nagrinėjama. Dėl to teigia, jog realaus neaiškumo dėl ginčo objekto nebuvo. Mano, kad jeigu teismas laikė, jog skunde trūksta tam tikrų duomenų, turėjo nustatyti terminą trūkumų pašalinimui.
Pažymi, kad procesinius veiksmus jis atliko pats, be profesionalaus teisininko pagalbos, todėl galėjo padaryti klaidų, tačiau mano, kad tokios klaidos savaime negali būti pagrindas užkirsti kelią teisminei gynybai. Pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog procesinių dokumentų vertinimas turi būti atliekamas ne vien formaliai, o pagal jų tikrąjį turinį ir tikslą. Teigia, kad jo pateikto skundo tikslas buvo aiškus - prašyti teismo įvertinti institucijos priimtą sprendimą ir užtikrinti objektyvų bylos išnagrinėjimą, todėl mano, jog formalūs neatitikimai negalėjo nusverti pagrindinės teisės į teisminę gynybą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos: Golder prieš Jungtinę Karalystę (1975 m.), Zubac prieš Kroatiją (2018 m.)).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, kad vien aplinkybės, jog nutarimas buvo išsiųstas 2026 m. gegužės 6 d., todėl skundas turėjo būti pateiktas iki 2026 m. gegužės 26 d., nustatymas nėra pakankamas pagrindas automatiškai atsisakyti priimti skundą, nes teismas turėjo vertinti ne tik kalendorinį terminą, bet ir termino praleidimo priežastis, jo (pareiškėjo) elgesį viso proceso metu, teisės į teisminę gynybą svarbą, galimas atsisakymo priimti skundą pasekmes. Pažymi, kad šiuo atveju nėra jokių duomenų, jog skundas būtų pateiktas nesąžiningai ar siekiant vilkinti procesą, priešingai, teigia, kad jo veiksmai patvirtina aktyvų siekį, jog išsamiai būtų ištirtos faktinės aplinkybės. Taip pat nurodo, kad jo pateiktame skunde aiškiai buvo išreikštas nesutikimas su institucijos sprendimu ir prašymas atlikti veiksmus, kurie galėtų užtikrinti objektyvų bylos išnagrinėjimą, todėl mano, jog atskiro prašymo dėl termino atnaujinimo nebuvimas turėjo būti laikomas trūkumu, kuris galėjo būti pašalintas, suteikiant terminą skundo papildymui.
Taip pat teigia, kad nutartyje nurodyti skundo neatitikimai ANK nustatytiems reikalavimams buvo formalūs, nes teismui buvo aišku, koks sprendimas ginčijamas, dėl to tvirtina, jog skundo turinys buvo pakankamai aiškus, todėl teismo nustatyti formalūs netikslumai neturėjo lemti atsisakymo priimti skundą. Tvirtina, kad teismo sprendimas atsisakyti priimti skundą yra nepagrįstas, neproporcingas, apribojantis jo (pareiškėjo) teisę į teismą, faktiškai užkertant kelią teisminei kontrolei. Nurodo, jog jo skunde keliami klausimai yra susiję su įrodymų išsamumu, objektyviu faktinių aplinkybių nustatymu, institucijos sprendimo pagrįstumu, tačiau šie klausimai taip ir liko neišnagrinėti vien dėl procesinio formalumo. Dėl to mano, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta, sudarant galimybę bylą išnagrinėti iš esmės. Pažymi, jog teismo paskirtis nėra vien kontroliuoti, ar asmuo tinkamai užpildė procesinį dokumentą, bet svarbu yra užtikrinti teisingumą, todėl formalus požiūris, kai asmens kreipimasis atmetamas neišnagrinėjus jo esmės, turi būti taikomas tik tais atvejais, kai procesinis pažeidimas yra esminis ir jo negalima pašalinti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektas buvo nustatomas, administracinio nusižengimo medžiaga buvo teismo dispozicijoje, jo (pareiškėjo) pozicija buvo aiški, galimi trūkumai buvo ištaisomi, todėl mano, jog teismo atsisakymas priimti skundą buvo perteklinė ir neproporcinga priemonė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo pareiškėjo S. N. atskirojo skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teigia, kad teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, nes teismas teisingai nustatė, jog nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Institucijos 2026 m. gegužės 6 d. nutarimo paduoti. Nurodo, kad, kaip reglamentuota ANK 573 straipsnyje, skundžiamas nutarimas pareiškėjui jo deklaruotu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas 2026 m. gegužės 6 d. ir 2026 m. gegužės 6 d. buvo įteiktas tinkamai, todėl pareiškėjas turėjo galimybę šį nutarimą apskųsti per įstatymo nustatytą 20 kalendorinių dienų terminą ar laiku pasirūpinti atstovavimu. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog skundas buvo paduotas tik 2026 m. birželio 2 d., tai yra praleidus įstatyme nustatytą apskundimo terminą, pareiškėjas neprašė šio termino atnaujinti bei nenurodė svarbios priežasties, dėl kurios jis šį terminą praleido. Pažymi, kad teismų praktikoje įtvirtinta, jog būtina vadovautis bendruoju principu, kad taisyklės, susijusios su procedūromis ir terminais, kurių turi būti laikomasi, yra skirtos tinkamam teisingumo vykdymui ir teisinio tikrumo principo užtikrinimui. Įstatymų nustatyta tvarka įtvirtinti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį. Pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai bei rūpestingai (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-105-397/2022). Teigia, kad pareiškėjas, praleidęs terminą skundui paduoti, šiuo atveju pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Daugiau atsiliepimų į pareiškėjo S. N. atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Skundas netenkinamas.
ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti. ANK 623 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.
Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Svarbių priežasčių kriterijus yra vertinamasis požymis. ANK nėra išvardytas sąrašas priežasčių, kurios laikomos svarbiomis – kiekvienu konkrečiu atveju šį klausimą sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų aplinkybių visetą. Svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios, aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Tokiomis aplinkybėmis paprastai pripažįstama pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią ir pan.
Skundžiama apylinkės teismo nutartimi konstatuota, jog skundas paduotas praleidus terminą skundui paduoti ir neprašoma šio termino atnaujinti. Todėl šį skundą atsisakyta priimti.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ne teismo tvarka priimtas Institucijos 2026 m. gegužės 6 d. nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 481 straipsnį, pareiškėjui S. N. buvo išsiųstas 2026 m. gegužės 7 d. 12.54 val. jo naudojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (Administracinių nusižengimų registro išrašas, b. l. 38). Pažymėtina, kad šis elektroninio pašto adresas, kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas nutarimo nuorašas, nurodomas ir paties apelianto skunde, paduotame apylinkės teismui. Taigi, skundas dėl Institucijos 2026 m. gegužės 6 d. nutarimo galėjo būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, t. y. iki 2026 m. gegužės 27 d. imtinai. Tuo tarpu skundas dėl minėto Institucijos nutarimo pareiškėjo elektroniniu parašu buvo pasirašytas tik 2026 m. gegužės 29 d. 8.31 val. ir elektroniniu paštu buvo pateiktas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, kuriuose jis buvo gautas ir užregistruotas tik 2026 m. birželio 2 d. (b. l. 2-6, 7). Taigi, skundą S. N. pateikė praleidęs 2 dienas.
Be to, iš S. N. pateikto skundo apylinkės teismui matyti, kad jis neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti. Nors skunde, pateiktame apygardos teismui, S. N. ir prašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis praleido Institucijos nutarimo apskundimo terminą. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad jis skundą pateikė pats, nesinaudodamas profesionalaus teisininko paslaugomis, nepripažintina svarbia, nuo apelianto valios nepriklausančia aplinkybe, lėmusia nustatyto nutarimo apskundimo termino praleidimą. Pažymėtina, kad nei ANK, nei kitų teisės aktų normose nėra numatyta išimčių, leidžiančių nesilaikyti nustatytų skundo pateikimo terminų, kai skundą paduoda ne profesionalus teisininkas ar teisinio išsilavinimo neturintis asmuo. Kaip teisingai nurodyta Institucijos atsiliepime, teismų praktikoje įtvirtinta, jog būtina vadovautis bendruoju principu, o taisyklės, susijusios su procedūromis ir terminais, kurių turi būti laikomasi, yra skirtos tinkamam teisingumo vykdymui ir teisinio tikrumo principo užtikrinimui, kad įstatymų nustatyta tvarka įtvirtinti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, jog asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį. Taip pat pažymėtina, kad pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai bei rūpestingai. Nagrinėtinu atveju jokių objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo paties pareiškėjo valios ir sutrukdžiusių laiku pateikti skundą dėl Institucijos nutarimo, pareiškėjas nei skunde, teiktame apylinkės teismui, nei skunde, paduotame apygardos teismui, nenurodė.
Įvertinus tai, kad S. N. skundą dėl Institucijos nutarimo pateikė praleidęs nutarimo apskundimo terminą, nepateikė prašymo šį terminą atnaujinti, taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog laiku nutarimo neapskundė dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti S. N. skundą dėl Institucijos 2026 m. gegužės 6 d. nutarimo.
Nors skunde apeliantas teigia, jog apylinkės teismo nutartyje nustatyti skundo trūkumai -neteisingai nurodytas skundžiamas nutarimas, nurodytas kitas nutarimo ROIK numeris ir priėmimo data yra formalūs, kurie galėjo būti pašalinti pateikiant papildytą skundą, tačiau, nustačius, jog skundas paduotas praleidus nutarimo apskundimo terminą, ir neprašant šio termino atnaujinti, kuris pagal ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra absoliutus skundo nepriėmimo pagrindas, apylinkės teismo nustatyti skundo trūkumai, konstatavus, jog skundas neatitinka ANK nustatytų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, negalėjo būti ištaisyti nustačius papildomą terminą šių trūkumų pašalinimui, kaip tai numatyta ANK 626 straipsnio 6 dalyje. Be to, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad pagal ANK 626 straipsnio 4 dalies nuostatą, pašalinus nustatytus trūkumus, dėl kurių buvo atsisakyta priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, asmuo įstatymo nustatyta tvarka turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą. Taigi, apylinkės teismas, atsisakydamas priimti S. N. skundą dėl Institucijos 2026 m. gegužės 6 d. nutarimo ir išaiškindamas ANK 626 straipsnio 4 dalies nuostatą, neužkirto kelio pareiškėjui, ištaisius skundo trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą.
Netenkinus S. N. prašymo panaikinti apylinkės teismo nutartį, kiti skunde nurodyti argumentai ir prašymai nenagrinėjami.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti S. N. skundą dėl Institucijos nutarimo, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją S. N. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo S. N. atskirojo skundo ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 30 d. nutartį. Nutartis galutinė ir neskundžiama.