Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „V.“ ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl atviro konkurso sąlygų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2026 m. balandžio 22 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė pirkimą „Keleivinio kelių transporto viešosios paslaugos teikimas Šiaulių zonos reguliariais vietinio susisiekimo maršrutais“. Ieškovė nesutikdama su atsakovės pirkimo sąlygomis 2026 m. balandžio 28 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydama pratęsti pasirengimo teikti keleivių vežimo paslaugas laikotarpį iki 12 mėnesių. Atsakovė 2026 m. gegužės 6 d. atsakyma į ieškovės pretenziją, ją atmetė.

Pagrindinis šalių nesutarimo objektas - ginčo pirkimo sąlygos dėl atsakovės nustatyto 3 (trijų) mėnesių paslaugos tiekimo pasirengimo laikotarpio.

Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.1.1 punkte nustatyta, kad paslaugos tiekimo pradžia – praėjus 3 mėnesių pasirengimo laikotarpiui po sutarties sudarymo, nuo sekančio mėnesio 1 d. Analogiškos sąlygos įtvirtintos ir Techninės specifikacijos 5.1 punkte, kuriame numatyta, jog paslaugos tiekimo pradžia – praėjus 3 mėnesių pasirengimo laikotarpiui po sutarties sudarymo, nuo sekančio mėnesio 1 d. (ieškinio priedai).

Ieškovė iš esmės teigė, kad minėtas terminas yra nepakankamas reikalingoms transporto priemonėms įsigyti ir paruošti pagal konkurso sąlygas, taip pat atsakovės išduodamam leidimui vežti keleivius maršrutais gauti.

Pagal Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo, nustatančio alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje plėtrą Lietuvos Respublikoje, siekiant įgyvendinti valstybės transporto, energetikos ir klimato kaitos politikos strateginius tikslus (įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą perkančiosios organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, ir perkantieji subjektai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, atlikdami viešuosius pirkimus, privalo laikytis šiame straipsnyje numatytų reikalavimų, kai pagal viešųjų paslaugų sutartis įsigyja keleivių vežimo kelių transportu paslaugas. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto per kalendorinius metus atliekamiems viešiesiems pirkimams keliami reikalavimai, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių skaičiumi, išreiškiami procentinėmis dalimis: 1) netaršių M1, M2 arba N1 kategorijos kelių transporto priemonių skaičius, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumi, turi sudaryti 100 procentų; 3) netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių skaičius, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumi, turi sudaryti 100 procentų.

Teismas pažymi, kad būtent perkančiajai organizacijai suteikta diskrecija, įvertinus teisinį reglamentavimą, apibrėžti su konkurso objektu susijusius reikalavimus, nes ji geriausiai žino savo poreikius.

VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). VPĮ 37 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, kurių laikantis turi būti parengiama techninė specifikacija. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

Techninės specifikacijos 2 priedo „Maršrutuose naudotinų autobusų duomenų ir reikalavimų“ 2 punkte nurodyta, jog tiekėjas privalo užtikrinti, kad netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių skaičius, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumi, turi sudaryti 100 procentų, t. y. 5 (penki), M3 klasės, priemiestiniai, vienaaukščiai autobusai. Priedo 3 punkte nurodyta, jog paslaugai tiekti tiekėjas (subtiekėjas) privalės naudoti šio priedo 1 punkte nurodytos talpos autobusus, ne senesnius nei 10 metų nuo jų pagaminimo datos. Jei paslaugos sutarties galiojimo laikotarpiu tiekėjas (subtiekėjas) keis autobusus, aptarnaujančius maršrutus, jos turės būti pakeistos į ne senesnius nei 10 metų nuo jų pagaminimo datos.

Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad perkančiosios organizacijos, laikydamosi iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo nekeisti pirkimo sąlygų, per visą viešojo pirkimo procedūrą privalo laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad sąlygų modifikavimu siekiama ištaisyti jų ydingumą, nes priešingu atveju ji VPĮ įtvirtintą reguliavimą pažeidžia du kartus: tiek iš pradžių nustatydama neteisėtas pirkimo sąlygas, tiek vėliau jas neteisėtai keisdama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013).

Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi, perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

Pagal Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 16 punktą netarši transporto priemonė – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2 arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius.

Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad netarši transporto priemonė – autobusas nebūtinai turi būti vien elektriniu ir atsakovė pirkimo dokumentuose nenustatė reikalavimo pirkimo sutarties vykdymo metu vežimo paslaugą vykdyti vien elektra varomomis transporto priemonėmis (autobusais). Tai savo dublike iš esmės patvirtino ir ieškovė, pažymėdama, jog pirkimo reikalavimus atitiktų ir suskystintomis dujomis, parafininio dyzelino, vandeniliu varomi autobusai. Taigi, pagal konkurso sąlygų turinį galutinį pirkimo rezultatą galima pasiekti skirtingomis techninėmis priemonėmis - naudojant skirtingo kuro varomus autobusus ir kvalifikacijos reikalavimuose nėra nekonkrečios techninės autobusų charakteristikos, nenurodytas konkretus transporto priemonių gamintojas bei numatyti skirtingi galimi autobusų naudojami ekologiški degalai. Tai, kad ieškovės nuomone, kitus degalus naudoti šiuo metu neracionalu, nepaneigia šių alternatyviųjų degalų panaudojimo galimybės rengiant pasiūlymą ir vykdant sutartį.

Teismas atmeta kaip neįrodytus ieškovės teiginius, kad netaršių 17 vnt. autobusų įsigyti per 3 mėnesius neįmanoma. Kelių transporto priemonių pardavėjų su ieškove sudaryti ketinimo protokolai neatspindi visos transporto priemonių rinkos sudėties ir neparodo galimybės įvykdyti pirkimo reikalavimus stokos. Pažymėtina, kad ieškovės ketinimų protokoluose nurodytos išimtinai elektra varomos naujai pagamintos transporto priemonės. Be to, kaip prieš tai minėta, paslaugai tiekti tiekėjams buvo nustatyti reikalavimai naudoti autobusus, ne senesnius nei 10 metų nuo jų pagaminimo datos, t. y. autobusai nebūtinai turi būti užsakomi pagaminti konkursui, tačiau gali būti įsigyti naudoti, atitinkantys netaršių transporto priemonių reikalavimus.

Pirkimo techninės specifikacijos 22–24 punktuose numatyta, kad visuose autobusuose turi būti sumontuota: kasos aparatai su bilietų spausdinimo įranga; autobusų nuotolinio stebėjimo techninė įranga (GPS); įranga duomenų perdavimui į IS „Vintra“; elektroninio bilieto sistemos įranga pagal projekto „Bendra, atvira elektroninio bilieto sistema Šiaulių regiono viešajame transporte“ reikalavimus; vaizdo fiksavimo įranga, atitinkanti išsamius techninius reikalavimus.

Teismas sprendžia, kad ieškovė pirkimu siekė sukurti netaršių autobusų, galinčių teikti keleivių pervežimo paslaugą, sistemą. Teikiant keleivių vežimo paslaugą reikia įgyvendinti būtinas priemones: turi būti organizuojamas bilietų pardavimas, tam, jog keleiviai patogiai galėtų įsigyti ir naudotis viešuoju transportu; keleivių saugumui užtikrinti turi būti įrengta stebėjimo sistema; turi būti įdiegtos šiuolaikinės duomenų perdavimo technologijos. Ieškovė ieškinyje iš esmės nekvestionuoja šių sąlygų būtinumo ar jog tokios priemonės neįprastos tokio pobūdžio konkursui. Teismo vertinimu, skirtingų pirkimo dalyvių įsigytų autobusų paruošimo pirkimo sąlygoms laikotarpis priklauso tiek nuo dalyvių pasitelktų rangovų, jų pajėgumų, tiek nuo paruošimo darbų sprendimų, vieno ar kelių rangovų parinkimo ir kitų aplinkybių. Akivaizdu, kad ieškovė įrodymais nepatvirtino savo teiginių dėl nepakankamo laikotarpio transporto priemonėms paruošti.

Teismas neturi pagrindo vertinti kitų savivaldybių organizuojamų panašaus pobūdžio konkursų, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir teismas neturi visapusiškos informacijos dėl kitų konkursų paskelbtų sąlygų, reikalavimų, pateiktų pasiūlymų ir šalių sudarytų sutarčių turinio.

Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.9.2 punkte nustatytą, kad autobusai turi būti apipavidalinti laikantis Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 „Dėl Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimų. Šiame apraše apibrėžti apipavidalinimo principai ir būdai (1 punktas) bei nustatyti reikalavimai autobusuose įrengti elektronines švieslentes, vežėjo pavadinimą ir firminį ženklą, salone, keleiviams gerai matomoje vietoje, įtvirtinamas informacinį stendą, vežėjo kontaktus, transporto priemonės talpą, bilietų, parduodamų transporto priemonėje, kainas, baudų už važiavimą be bilieto dydį ir pan. (4-9 punktai). Teismas pažymi, kad prieš tai minėti keleivinio kelių transporto priemonių reikalavimai yra įprasti ir gerai žinomi tokias paslaugas teikiantiems asmenims, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovei nuo 1995 m. keleivių pervežimo srityje veikiančiai įmonei, nuolat dalyvaujančiai viešuose pirkimuose (CPK 179 str. 3 d.), minėti teisinio reglamentavimo reikalavimai yra neįprasti, nežinomi ir ieškovė neturėjo objektyvių galimybių jiems pasiruošti.

Techninės specifikacijos 9 punkte nurodyta, kad tiekėjas paslaugą Maršrutuose privalės tiekti pagal Savivaldybės administracijos išduotus leidimus vežti keleivius Maršrutais ir patvirtintus Maršrutų tvarkaraščius (šios techninės specifikacijos 1 priedas).

Pagal Leidimų vežti keleivius reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais išdavimo Šiaulių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. potvarkiu Nr. M-493, 6 punktą leidimą vežėjui išduoda Savivaldybės administracijos direktorius. Leidimas išduodamas Sutarties galiojimo terminui (7 punktas). Vežėjas, norėdamas gauti Leidimą, Savivaldybės administracijai pateikia nurodytus dokumentus (10 punktas). Leidimas išduodamas per 20 (dvidešimt) darbo dienų. Jeigu pateikti ne visi, netinkamai ar neteisingai užpildyti dokumentai arba jie neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, arba juose pateikti neteisingi duomenys, terminas Leidimo išdavimui skaičiuojamas nuo visų arba papildytų (patikslintų) dokumentų Savivaldybės administracijoje gavimo dienos (12 punktas).

Akivaizdu, kad leidimo išdavimo klausimas priklauso ir nuo vežėjo, norinčio gauti leidimą, valios ir duomenų pateikimo tikslumo bei operatyvumo, o leidimo išdavimo 20 darbo dienų terminas yra protingas ir vežėjas turi pakankamai laiko leidimą gauti paslaugos tiekimo pasirengimo laikotarpiu.

Teismas, įvertinęs pirkimo sąlygų turinį, sprendžia, kad jis yra aiškus potencialiems dalyviams ir jie turi vienodas galimybes pateikti savo pasiūlymus. Pirkimo sąlygos yra vienodai taikomos visiems pirkimo dalyviams.

Akivaizdu, kad potencialūs konkurso dalyviai patys įvertina savo pajėgumus dalyvauti konkurse, patys nusprendžia, kokiomis priemonėmis reikia pasiekti tikslus – kokio gamintojo, kokiu kuru varomus įsigyti autobusus, kokius rangovus pasitelkti atlikti autobusų pritaikymą pirkimo sąlygoms (apipavidalinti, įrengti papildomas technines priemones ir pan.).

Teismo vertinimu, ieškovė ieškiniu siekia, kad būtų nustatytos pirkimo sąlygos, susijusios su keleivių pervežimui naudojamų transporto priemonių reikalavimais, kurios atitiktų būtent ieškovės interesus ir pereinamais laikotarpis būtų toks, kad ieškovė spėtų įsigyti ir parengti autobusus pagal pirkimo sąlygas.

Teismo vertinimu, panaikinus atviro konkurso ginčo sąlygas būtų pažeistas ne tik atsakovės siekis nustatytais terminais įsigyti reikiamas viešas paslaugas, bet ir kitų pajėgių pirkimo dalyvių teisėti interesai pirkimą tęsti pagal paskelbtas sąlygas, jas nekeičiant. Taigi, ieškovei ginčijamų pirkimo sąlygų panaikinimas, siekiant užtikrinti ieškovei palankias sąlygas, pažeistų VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus.

Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga visų pirma reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktą ir 2016 m. liepos 14 d. sprendimo TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktą).

Perkančioji organizacija įpareigota laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad konkurso sąlygos atitinka teisinį reglamentavimą, siekį atitikti griežtėjantiems aplinkosauginiams reikalavimams. Sąlygos yra aiškios ir suprantamos bei vienodos visiems konkurso dalyviams. Atsakovė nustatydama reikalavimus netaršioms transporto priemonėms (autobusams) nenurodė konkrečios naudojamo kuro rūšies, suteikdama galimybę dalyviams patiems įvertinti savo pajėgumus ir ekonominės veiklos perspektyvas.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti ieškovės ieškinio teiginiai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

Dėl ieškovės prašymo įtraukti į bylą išvadą teikiančią instituciją

Ieškinyje ieškovė prašė įtraukti į bylą išvadoms pateikti Viešųjų pirkimų tarnybą, atsakovė ieškovės prašymui neprieštaravo.

Pažymėtina, kad VPĮ nenustato teismo pareigos nagrinėjant viešųjų pirkimų bylą gauti valstybės institucijų išvadas. Priešingai, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar įtraukti į bylą atitinkamas valstybės institucijas išvadai duoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

Teismas šiuo atveju nenustatė poreikio įtraukti į bylą ieškovės nurodytos institucijos išvada teikiančia institucija, kadangi ieškovė savo prašymą nepakankamai motyvavo ir jį iš esmės grindė poreikiu gauti įrodymais nepagrįstų savo argumentų visapusišką įvertinimą ir teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų bylai išnagrinėti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Šiaulių apygardos teismas 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „V.“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atviro konkurso „Keleivinio kelių transporto viešosios paslaugos teikimas Šiaulių zonos reguliariais vietinio susisiekimo maršrutais“ (pirkimo (duomenys neskelbtini)) procedūras ir uždraudė sudaryti viešojo pirkimo sutartį iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Ieškovės ieškinį atmetus, teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės sprendimui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 423⁸ straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“ ieškinį atmesti. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.