Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-18422-599/2026, kurioje buvo sprendžiamas ieškovės E. R. ieškinio atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų, tretieji asmenys - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Kristiana“, UAB „Kosmelita“, UAB IKI Lietuva, UAB Kesko Senukai Lithuania, UAB Topo grupė, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, R. K., priėmimo klausimas. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, ieškovei nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys.

Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Pagal procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarką reglamentuojančio CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra nustatytas siekiant sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismą asmeniui ištaisyti ieškinyje padarytas klaidas, užtikrinti proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis).

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, ieškiniui jau esant priimtam, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas)

Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Išaiškėję ieškinio turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį laikant nepaduotu ar paliekant nenagrinėtu dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 29 d. nutartimi nustatyti trūkumai, susiję su ieškinio reikalavimų dalyje aptariant turto padalijimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku, taip pat sutuoktinių vienas kito išlaikymo klausimus, tikslinimu, yra formalūs ir nėra esminiai ieškinio trūkumai, dėl kurių civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo.

Pažymėtina, kad teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai šeimos santykių bylose turėtų būti sprendžiami naudojantis ne trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė teismui būti aktyviam, parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad iš iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (pvz,.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021).

Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Šie klausimai turi būti išspręsti nutraukiant šalių santuoką nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio kaltės) ji yra nutraukiama (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis ir 3.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023).

Taigi, kaip teisingai nurodo apeliantė, CK 3.59 straipsnio dispozicija nelaikytina imperatyvia, arba įpareigojančia spręsti tai, dėl ko nėra ginčo. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir santuokos nutraukimo metu dalintino nekilnojamojo ar kito kilnojamojo turto šalys neturi, dėl šios priežasties pagrįstai ieškinyje nereiškiamas reikalavimas dėl turto padalinimo.

Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, ieškovė, atsižvelgdama į aplinkybes, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nurodė, kad šiuo metu nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nepageidauja. Vadinasi, ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nėra, juo labiau, kad ieškovė nurodė dar ir kitą aplinkybę, jog vaikas šiuo metu yra pas paskirtą institucinį globėją. Nurodytų aplinkybių pagrindu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje ieškinio padavimo stadijoje ieškovė negali būti įpareigojama reikšti reikalavimą dėl nuolatinės vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, patikslintame ieškinyje yra aiškiai nurodyta, kad išlaikymo sau iš atsakovo ieškovė nereikalauja (žr. patikslinto ieškinio 3 lapą, kadangi santuoką nutraukti prašoma dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kaltas sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Taigi, iš esmės ieškovė patikslintame ieškinyje pateikė nuorodą, kuri numatyta įstatyme (CPK 382 straipsnio 4 punktas), jog nereikalauja iš atsakovo išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytas trūkumas, kad ieškovė ieškinio reikalavimų dalyje nenurodė sutuoktinių vienas kito išlaikymo klausimo yra perteklinis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovės ieškinyje nurodyti duomenys ieškinio priėmimo stadijoje yra pakankami ieškinio faktiniam pagrindui nustatyti, iš ieškinio turinio (ieškinio pagrindo ir dalyko) yra pakankamai aišku, kokių materialinių teisinių padarinių ieškiniu siekia ieškovė. Be to, kaip jau minėta, teismas galutinai gali išsiaiškinti ieškinio reikalavimus ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijos metu. Kartu akcentuotina, kad teismas yra aktyvus spręsdamas šeimos bylas (CPK 376 straipsnis ir 385 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Nors dėl teismo procesinio sprendimo ieškinį laikyti nepaduotu ieškovė neprarastų teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl to nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, nes ieškovė turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas, todėl neekonomiška ir neprotinga užvesti naują bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris inicijuotas šioje byloje. Šiuo atveju, nenustačius aplinkybių, kad ieškovė sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradusi suinteresuotumą nagrinėjama byla, ieškinio laikymas nepaduotu neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į ieškinio trūkumų šalinimo instituto tikslus bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su ieškinio trūkumų šalinimu, bei nepagrįstai laikė ieškinį nepaduotu, todėl yra pagrindas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.