- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-06-02
- Bylos Nr.
- 1-847-899/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00030-2026-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos aplinkybės
M. Š. teisme apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, o būtent: 2025-08-07 nuo 10.19 val. iki 13.05 val. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 str. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus nurodydamas, kad 2025-04-20 apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), automobilį „Mercedes-Benz E 220 d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis, o ne apsvaigęs nuo alkoholio M. D., nors 2025-04-20 apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), M. D. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARLN-0574, patikros Nr. 2215570, 2025-04-20 13.45 val. nustatytas 2,65 promilių girtumas, 14.03 val. nustatytas 2,61 promilių girtumas) vairavo automobilį „Mercedes-Benz E 220 d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Įrodymai
Kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo apklausiamas kaip liudytojas teisme ir davė melagingus parodymus, pasakė, kad automobilį vairavo jis, nes jo draugas M. D. - ukrainietis, nenorėjo jam apsunkinti teisinės padėties dėl leidimo gyventi Lietuvoje, dėl vairuotojo pažymėjimo. Pamelavo pareigūnams įvykio vietoje, pasakė, kad pats vairavo automobilį. Automobilis buvo „Mercedes-Benz E 220 d“, jis priklauso M. D.. Įvykis galėjo būti 2025-04-20 apie 13.45 val. Teisme pamelavo, kad vairavo automobilį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal, pasakė kad automobilį vairavo jis, o ne M. D.. Įvykio metu sėdėjo automobilyje keleivio vietoje, o automobilį iš tikrųjų vairavo M. D.. Buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, jį įspėjo teisėja. Ant priesaikos pasirašė, nepamena, ar skaitė ją. Prieš duodamas parodymus teisme suprato, kad rizikuoja ir kad jam gali būti iškelta baudžiamoji byla. Jo draugas M. neprašė, kad jis meluotų, tai sugalvojo pats dėl draugo. Dėl melagingų parodymų jokios naudos negavo, jam niekas nesumokėjo. M. pažįsta apie porą metų, gyvena tame pačiame kieme. Policijoje prisipažino. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai, o teisme jau pamelavo. Šiuo metu su M. nebendrauja. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir įvykio metu neturėjo. Pats įvykio metu buvo blaivus, o M., mano, buvo išgėręs, tai įtarė iš jo kalbos. Jį iš (duomenys neskelbtini) pasiėmė M. D.. Su girtu M. važiuoti bijojo. Jam niekas nežadėjo, kad kompensuos žalą. Dabar su M. nebendrauja, įvykio metu su juo bendraudavo dažniau, kartu išgerdavo. Pačiam nebuvo būtinybės važiuoti automobiliu. Dėl savo elgesio gailisi, daugiau nenusikals, nes kenkia sau ir savo aplinkai, visuomenei. Išvadas padarė, norėtų, kad teismas suteiktų galimybę broliui laiduoti už jį. Jo brolis gyvena (duomenys neskelbtini), jam yra 21 m. Su broliu bendrauja, jis jam galėtų padaryti teigiamą įtaką, jis yra tvarkingas, dirbantis. Brolis veda tinkamą gyvenimo būdą, jis, kad ir jaunesnis už jį, bet darytų teigiamą įtaką, jis jam dažniau pataria. Su broliu susitinka, bendrauja per programą „Messenger“. Sutiktų atlikti nemokamus darbus.
Apklaustas kaip galimas laiduotojas L. T. parodė, kad prašymą dėl laidavimo palaiko. Su M. Š. yra broliai, bet nuo skirtingų tėvų, o jų mama yra ta pati. Jo pareiga yra prižiūrėti, kad M. nebedarytų neleistinų veikų, kad laikytųsi įstatymų. Su M. bendrauja beveik kiekvieną dieną. Turi susikūrę šeimos grupę, joje visi bendrauja. Per mėnesį su M. susitinka kokius tris kartus. Anksčiau susitikdavo rečiau, bet jų sesuo pasiūlė, kad kaip šeima turi labiau palaikyti ryšį, todėl susikūrė programėlę, kad daugiau bendrautų. Būna, kad M. atvažiuoja pas jį į (duomenys neskelbtini), būna, kad pats atvyksta į (duomenys neskelbtini). M. tikslaus gyvenamosios vietos adreso nežino. Su M. susitinka (duomenys neskelbtini), jau yra trečią kartą (duomenys neskelbtini). Su M. labiau pradėjo bendrauti nuo praėjusių metų birželio mėnesio. Stengsis labiau domėtis M. gyvenimu, patarinės jam. Pats yra dirbantis, nevedęs. Dirba nuo 18 metų. Dabar dirba prie sofų gamybos. Yra neteistas, administracine tvarka nebaustas. Žino, kad M. kaltinamas, kad melavo. Šiuo metu pačiam yra 21 m., artėja jau 22 m. Jo amžius nesudarys kliūčių daryti įtaką. Brolis priima jo patarimus, jis supranta kaip tinkamai elgtis. M. įtaką darytų ir gyvai susitikus ir bendraudamas nuotoliniu būdu. Jo brolis gyvena (duomenys neskelbtini), nes jis pasirinko ten gyventi. Jis nepasakojo priežasties, kodėl jis išvyko iš (duomenys neskelbtini). Brolis (duomenys neskelbtini) dirba prie sūrelių, bet įmonės pavadinimo nepamena.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes M. Š. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Be M. Š. visiško prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.
2026-04-14 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis, kurioje nurodyta, kad 2025-08-07 teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Š. davė parodymus, kai buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, prisiekė sakyti tiesą ir priesaikos tekstą pasirašė. Teisiamojo posėdžio metu M. Š. įvykio aplinkybes nurodė kitai nei ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu teigė, jog būtent jis, o ne M. D. 2025-04-20 13.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 2-4).
Liudytojo priesaika, kurioje užfiksuota, kad liudytojas M. Š. pasirašė įspėjimą dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 46).
2025-08-07 posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti M. Š. parodymai. Liudytojas M. Š. parodė, kad prieš Velykas vieną dieną su M. D. susitarė, kad išgers pas jį per Velykas. Jo mašinoje neskaitė muzikos, o jis tuos dalykus supranta. Tą dieną daugiau nebekalbėjo su juo. Kitą dieną per pietus susiskambino, atsakė, kad išvyko draugai ir gali atvykti pas jį. Paprašė kaimyno, kad jį nuvežtų pas jį į kaimą. Važiavo į parduotuvę, jis sėdo į vairuotojo pusę, paprašė, kad važiuotų kartu. Jis vairavo. Nuvažiavo prie parduotuvės į aikštelę, pasistatė mašiną. Jam reikėjo į parduotuvę, jis lėkė iki namų pasiimti „flešiuko“. Grįžta ir mato, kad ateina M. D.. Susitiko prie sankryžos, paklausė ar buvo parduotuvėje, pasakė, kad ne. Nuėjo į parduotuvę, apsipirko, sėdo atgal į mašiną ir važiavo į kaimą. Jis vairavo, grįžus jis nuėjo į kemperį, įjungė krauti kompiuterį. Tada atsisėdo į keleivio vietą ir paklausė kur dedasi „flešiukas“. M. D. parodė, kad porankyje dedasi „flešiukas“, bandė nustatyti, kokį failą skaito, rašė ukrainietiškai, jis nesuprato. Paprašė, kad parodytų per kur padaryti anglišką meniu. Tada atvažiavo policija. Atėjo policininkė iki jo, M. D. iššoko iš automobilio pažiūrėti, kas darosi. Policininkė pradėjo kalbėti su M. D. ir su juo kalbėjo. Jo klausė policininkas, iš kur grįžta, pasakė, kad iš jo. Paklausė, kas vairavo, pasakė, kad jis vairavo. Policininkas pasakė, kad pranešė, kad ne jis vairavo, kitaip apsirengęs žmogus. Policininkas prašė pasakyti M. D., kad jis vairavo, kad yra mačiusių. Gavosi maišatis, visi pradėjo kalbėti vienu metu, kad jis M. D. pasakytų, M. D., kad jiems pasakytų. Patikrino jo tašę, bagažinę, variklį, prašė M. D., kad parodytų teises. Liepė pūsti į alkotesterį M. D., o paskui liepė ir jam pūsti, nes M. D. nesutiko iš pradžių, tada jam davė pūsti. Tada jis įpūtė nulius, M. D. vis tiek nesutiko, klausė, kodėl ir kaip. M. klausė jo ar sakė, kad jis buvo už vairo. Kelis kartus sakė, kad jis vairavo. Policija sakė, kad ne, nežaiskit tų žaidimų. M. D. davė pūsti, vėliau jau prasipūtė. Pirmu pūtimu buvo 2,65 promilės. Policijos pareigūnai pasakė, kad po 15 min. reikės dar kartą prasipūsti. Liepė lipti į mašiną, sulaikymo kamerą, sakė, kad M. D. negaudys, jis atsakė, kad nelaksto, leido pastovėti jam. Klausė ar gali parūkyti, jam leido, M. ne. Antrą kartą pučiant mažiau gavosi, pasakė, kad pasikvies kolegas, kurie moka rusų kalbą. Atvažiavo kolegos, M. D. liepė išlipti ir priėjo kolegos. M. D. klausė, kas čia per įstatymui. Policininkas pasakė, kad jam įstatymai yra jis. Leido pasiimti viską iš mašinos. Jis pasiėmė kuprinę, iš bagažinės maišą. Tą maišą perdavė nuomininkui, jis padėjo į kemperį. Tada M. D. liepė lipti į naujai atvažiavusio ekipažo mašiną. Tas ekipažas išvažiavo, atvažiavo techninė mašina nutempti automobilio. Jį pirmieji policininkai parvežė į (duomenys neskelbtini), tada davė parodymus policijos komisariate, davė blogus parodymus, tuo momentu visą kaltę suvertė ant M. D., neturėjo teisių, galvojo konfiskuos mašiną. Nori atsiprašyti M. D., kad suvertė kaltę. Tuo momentu nieko negalvojo, suvertė kaltę ir viskas, negalvojo, kas gausis tokia situacija. Netiesą sakė, kai policija nusivežė į komisariatą ir prašė papasakoti kaip viskas buvo. Buvo įspėtas dėl melagingų įrodymų davimo. Jis vairavo tą mašiną, ir galvojo, kad iš vis nutemps tą mašiną. Jis be teisių važiavo, skolų turi ir ta mašina tūkstančius kainuoja. Jis pasakė, kad jis vairavo, kai privažiavo policininkai. Paklausė kur buvo, atsakė, kad iki jo. Šiek tiek moka rusiškai, kalbėdamas išmoko. Pradėjo mokintis rusiškai, kai susipažino su M.. Keli metai yra pažįstami su M., apie 5 metus. Komisariate apklausė jį pareigūnas. Jį į kaimą atvežė kaimynas K., pavardės nežino. Gyvena tame pačiame bendrabutyje. Tą dieną buvo su kepure, su taše. Juoda su geltona spalva kepurės buvo. Kai ėjo į namus pasiimti „flešo“, buvo su kepure. Jis pasakojo ir policijos pareigūnas jo klausinėjo, ar galėjo taip ir taip būti. Savo parodymų neskaitė, jam perskaitė policijos pareigūnas, jis pasirašė. Galvojo, kad taip ir turi būti, neturi problemų su skaitymu, profesinis-kvalifikacinis išsilavinimas. Jis grįžta atostogoms, pats dirba užsienyje, grįžta ir jis, susitinka tada. Nevienodai, būdavo kad dvi savaites atostogauja, mėnesį, jis dirbdavo tris mėnesius, mėnesį atostogaudavo, būna sutapdavo atostogų laikas, būdavo, kad ir ne. Ne visada kartu atostogavo, jis turėjo reikalų ir jis turėjo reikalų. M. D. turi draugų ir be jo. Prieš duodamas parodymus policijos komisariate buvo blogos nuotaikos, buvo drebulys, nemoka paaiškinti, kaip jautėsi. Pirmą kartą susidūrė su policija taip. Stresas, kai iš visų pusių šneka įvykio vietoje, policininkai vis sakė „tu jam tą pasakyk, tu jam tą pasakyk“. Mes susikalbame su M. D. rusiškai. Policijos terminų nemoka, nežinau kai išversti. Jis turėjo produktus nupirkęs tašėje anksčiau, turėjo butelį degtinės, energetinio gėrimo ir traškučių. Kai ėjo į parduotuvę, neturėjo pinigų, mokėjo M. D.. Apklausoje sakė, kad tik greičiau pasibaigtų apklausa. Jis pasakė, kad mokėjo parduotuvėje. Buvo apsiniaukę ir saulės, ir lietaus buvo, ganėtinai šilta buvo. Turėjo juodą džemperį, kelnės juodos ir kepurė juoda su geltonu ir kuprinė. M. D. buvo su juoda striuke, turėjo kepurę ant galvos, juodą ar melsvą. Neatkreipė dėmesio, gal užrašas buvo ant kepurės. Nematė, kad būtų koks automobilis iš galo grįžtant į sodybą. Parodymuose sakė, kad sekė kažkoks automobilis. Tuo momentu negalvojo, kad kažkas gerai ar negerai, girdėjo kad policijos pareigūnai sakė, kad automobilis važiavo iš paskos. Taip tiesiog pasakė negalvodamas, kiek to laiko praėjo, kada atvyko policija. Buvo be kepurės ir striukės, kai atvyko policija. Kai atvažiavo jie į sodybą iš parduotuvės, išlipo, pajungė kemperyje krauti kompiuterį ir nusimetė striukę ir kepurę ant lovos. Kemperis stovėjo nuo durelių 3-5 metrai. Jis sėdo į keleivio pusę, kad daiktadėžėje pažiūrėti, ar dedasi „flešiukas“, pamatė, kad nesistato, paklausė M. D.. Iš vairuotojo pusės neina prieiti prie daiktadėžės. M. D. atsisėdo į vairuotojo pusę, kad parodytų kur dedasi „flešiukas“. Nespėjo nieko sutvarkyti, nes atvažiavo policija. Jis kalbėjo apie vairuotojo teises, jo paprašė jų. Policijos pareigūnai kalbėjo lietuviškai, jo prašė išversti. M. D. neaiškino jo teisių. Įvykio vietoje M. D. klausė jo, ar pasakė, kad važiavo jis, kad jis nebuvo vairuotojo vietoje. Sakė M. D. keletą kartų, kad pasakytų, kad vairavo jis, jis buvo už vairo. Nepamena, ar M. D. prašė sakyti kad visai kitas asmuo vairavo. Jie tik dviese buvo ten. Ne viską visada supranta, ką sako M. D., jeigu vieną raidę pakeiti, visai kita prasmė yra. Jis suprato, kad jis jo klausė, ar jis pasakė, kad jis vairavo. Nes net atsakė, kad bandė, bet policija nelabai klausė jo (b. l. 49-57).
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025-12-09 nuosprendžiu M. D. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ str. 1 d. ir nuteistas ir skirta bausmė - 75 MGL (3 750 Eur), tai yra trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų dydžio pinigine bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025-04-20 13.40 val. iki 2025-06-21 12.05 val. (1 diena), prilyginant ją 6 MGL (300 Eur), ir laikyta, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 69 MGL (3 450 Eur), t. y. trys tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt eurų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu M. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-04-21. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuota M. D. priklausanti transporto priemonė - automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-24).
Šiaulių apygardos teismo 2026-04-01 nutartimi nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmestas (b. l. 25-38).
III. Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.
Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2016, 2K-288-696/2017, 2K-121-222/2019).
Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d. M. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad teisme apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, o būtent: 2025-08-07 nuo 10.19 val. iki 13.05 val. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 str. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus nurodydamas, kad 2025-04-20 apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), automobilį „Mercedes-Benz E 220 d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jis, o ne apsvaigęs nuo alkoholio M. D., nors 2025-04-20 apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), M. D. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARLN-0574, patikros Nr. 2215570, 2025-04-20 13.45 val. nustatytas 2,65 promilių girtumas, 14.03 val. nustatytas 2,61 promilių girtumas) vairavo automobilį „Mercedes-Benz E 220 d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). M. Š. kaltę taip pat patvirtina liudytojo priesaika, kurioje užfiksuota, kad liudytojas M. Š. pasirašė įspėjimą dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2025-08-07 posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti M. Š. parodymai, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025-12-09 nuosprendis, kuriuo kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažintas būtent M. D., Šiaulių apygardos teismo 2026-04-01 nutartis, kuria nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmestas. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. M. Š. tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 str. 1 d.
IV. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo brolis L. T. pateikė prašymą atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėja prašė teismo atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
M. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (b. l. 75-77 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Penkerių metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka, skirtą 80 Eur baudą sumokėjęs (b. l. 78-79), dirbantis (b. l. 80). Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje M. Š., teisiamajame posėdyje kritiškai įvertinęs savo neteisėtą elgesį, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – L. T., gim. (duomenys neskelbtini) (neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis), kuri kaip M. Š. brolis tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti M. Š. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl M. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas L. T., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Nustatytinas 1 metų laidavimo terminas.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas
Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, M. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis). Nors valstybinė kaltintoja baigiamosios kalbos metu siūlė M. Š. skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau kaltinamojo teisme duoti paaiškinimai apie jo nelengvą turtinę padėtį ir bei noras dirbti nemokamus pagrindžia, kad šiuo atveju tinkamesnė baudžiamojo poveikio priemonė būtų būtent nemokami darbai. Skirtinų nemokamų darbų trukmė, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, yra optimalios trukmės.
VI. Kiti klausimai
M. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-74) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam M. Š. buvo skirta gynėja advokatė Sofija Kručienė. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026-05-12 patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 123), iš kurios matyti, kad M. Š. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 175,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), į tai, kad jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, šios išlaidos iš jo nėra išieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
M. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą M. Š. atžvilgiu nutraukti.
M. Š. perduoti L. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, M. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Neišieškoti iš M. Š. 175,00 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjos advokatės dalyvavimo byloje.
Įspėti M. Š., kad jei per 1 (vienerius) metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per 1 (vienerius) metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui L. T., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.