Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, teistas:

1). 2013 m. lapkričio 20 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendis pakeistas ir skirta bausmė – laivės atėmimas 10 metų. 2020 m. rugpjūčio 17 d. paleistas lygtinai, neatlikęs 2 metų 6 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2023 m. kovo 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2). 2021 m. liepos 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Ž. S. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – nepilnametį sūnų R. S., o būtent: 2026 m. gegužės 27 d. apie 14.30 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, tyčia ranka sudavė ne daugiau tris kartus R. S. į veido sritį, laikė suspaudęs ranka pastarojo kaklo sritį, bei R. S. galvą trenkė į sieną, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam R. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu dešinėje kaktos pusėje, poodinėmis kraujosruvomis apatinio žandikaulio kairės pusės srityje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. S. parodė, kad kyla sunkumų su paaugliu sūnumi, nes šis vėlai grįžta namo, be to, ir mokytojai skundžiasi. Žmona sakė, kad susitvarkys su juo pati. Kaltinime nurodytą dieną, žmona pasakė, kad norės vakare važiuoti su dviračiu. Jis nuėjo į rūsį pažiūrėti ir pamatė, kad viena padanga tuščia. Nuvažiavo nupirkti naujos. Grįžęs, pamatė, kad rūsyje nėra dviračio „BMX“. Jis paskambino sūnui ir liepė grįžti. Jam grįžus paklausė kas taip sugadino mamos dviratį, nes šis buvo purvinas ir kita padanga tuščia. Sūnus jo įžūliai paklausė ką šis jam padarys. Jis nesusivaldė ir panaudojo smurtą. Sūnus puolė ant jo, jis suspaudė sūnaus kaklą. Galėjo būti, taip kaip nurodyta kaltinime. Supranta, kad yra kaltas, neteisingai pasielgė. Sūnaus atsiprašė. Pažada daugiau nebekelti rankos prieš savo sūnų.

Po kaltinamojo Ž. S. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo Ž. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, bet ir jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Ž. S. apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltę pripažįsta dalinai. Paaiškino, kad R. S. yra sūnus, jam bus greitai (duomenys neskelbtini) metų. Kartu su visa šeima gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jam su žmona, jis sūnų R. išlaiko. Šeimoje yra dar du vaikai ir žmona. Su sūnumi R. bendrauja normaliai, stabiliai. Prieš dieną nuėjo į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), jam priklausantį rūsį, kur buvo sudėti šeimos dviračiai. Pamatė, kad žmonos J. dviračio priekinė padanga nuleista. Kartu su žmona nuvyko į parduotuvę, nupirko naują padangą, grįžo į namus, jis nuėjo į rūsį, pakeitė padangą ir pastebėjo, kad to pačio dviračio galinė padanga taip pat tuščia. Tada vienas vėl nuvyko į parduotuvę, nupirko vėl naują padangą. Grįžo į rūsį, ir pamatė, kad jo dviračio „BMX“ nėra. R. žino, kad mamos dviračio imti negalima, nes jis turi savo du dviračius, vienas skirtas treniruotėms, o kitas skirtas varžyboms, nes lanko „BMX“ dviračių treniruotes. Grįžęs ir pamatęs, kad jo dviračio nėra, suprato, kad jis buvo namuose ir išvyko kažkur. Paskambino R. ir liepė grįžti namo, laukė ilgai, jis vis negrįžo. Kai grįžo, jie sukonfliktavo, dėl žmonos dviračio, kai pamatė, kad dviratis visas purvinas, nulūžusi atraminė kojelė, telefono laikiklis nuimtas. R. žinojo, kad mamos dviračio imti negalima, be to, turi savo dviračius. R. tada jam pasakė: „o ką tu man padarysi?“. Buvo supykęs, kad R. taip pasielgė ir taip nesaugojo dviračio. Būdamas rūsyje, dešinės rankos delnu R. vieną kartą trenkė į jo veido kairę pusę, jis puolė ant jo, R. sugriebė kaire ranka už jo drabužių prie kaklo, apsistumdė. Pakui pasakė, kad nusiramintų ir jį paleido. Gali pasakyti, kad R. į veidą trenkė vieną kartą, jo nebuvo suėmęs už kaklo ir netrenkė į sieną, kaip rašoma įtarime. Rūsyje buvo dviese, kitų žmonių nebuvo. Po to, R. liepė eiti į kambarį, atsinešti kibirą ir šluostę ir nuplauti motinos dviratį, nes jis buvo labai nešvarus. Jis toliau tvarkė dviratį, laukė R., bet nesulaukė, išėjo iš rūsio, grįžo į kambarį ir pamatė, kad R. jau išeidinėja su kibiru ir šepetėliu, jam dar pasakė, kad reikia skudurą pasiimti, o ne šepetėlį, nes su skuduru patogiau plauti dviratį. Jis paėmė „škurliuką“ iš kambario, užrakino butą ir nusileido į pirmą aukštą, kai pamatė, kad kieme stovi greitoji pagalba, po to atvažiavo policija, jį išvežė į areštinę. Gali pasakyti, kad R. geras vaikas, bet dabar jam paauglystė, kartais sunku su juo susikalbėti, nors su žmona bando įvairiais būdais su juo susitarti, bet kartais nepavyksta. Labai gailisi, kad taip įvyko, nori su sūnumi gražiai bendrauti, jį palaikyti, bando su juo kalbėtis, bet niekas nepadeda (b. l. 140-143).

Papildomos apklausos metu Ž. S. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad sutinka su viskuo, kas parašyta pranešime apie įtarimą. Ranka sudavė vieną kartą sūnui į veido sritį, kas po to įvyko, nepamena, lyg suėmęs buvo už kaklo, galvos trenkimo į sieną nepamena, viskas vyko greitai, bet kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Daugiau parodymus savo išsamius ir teisingus yra davęs, nieko papildyti neturi. Sūnaus atsiprašė, jie susitaikė. Norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius (b. l. 153-155).

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad jis nesutinka kalbėti apie tėtį. Pasisakys tik tai, kad jie abu pasikarščiavo, ir jis labai ant tėčio pyko, kad jis neišlaido jo į lauką, abu vienas kitą užsipuolė. Tik tiek pasakys apie tėtį. Nepasakos kaip viskas buvo. Jei tėtis jo atsiprašytų, atleistų jam, norėtų su juo susitaikyti. Savo noru atsisako nekalbėti apie tėtį. Prieš apklausą su niekuo nekalbėjo apie tai, kad nekalbėti apie tėtį. Po įvykio su tėčiu kontakto jokio neturėjo, nekalbėjo (b. l. 77-80).

Liudytoja J. S. parodė, kad R. S. yra jos sūnus, o Ž. S. – vyras. Kadangi Ž. S. yra vyras, ji turi teisę neduoti parodymų, dėl to nieko nekomentuos ir parodymų neduos (b. l. 93-95).

2026 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026 m. gegužės 27 d. apie 14.52 val., adresu (duomenys neskelbtini) (namo rūsyje), kilus konfliktui, blaivus Ž. S. sumušė nepilnametį sūnų R. S., gimusį (duomenys neskelbtini)., gyvenantį tuo pačiu adresu. Nukentėjusįjį GMP ekipažas išsivežė į VšĮ Šiaulių moters ir vaiko kliniką apžiūrai. Šeimoje auga M. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Apie įvykį informuotas specializuotas Kompleksinės pagalbos centras bei vaikų teisių ir įvaikinimo tarnyba Šiaulių skyrius. Įvykio vieta neapžiūrėta. Ž. S. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 6-11).

2026 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. gegužės 27 d., apie 14.52 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kieme bandantis išvažiuoti su automobiliu buvo pastebėtas tėtis Ž. S., kurio paprašius papasakoti, kas nutiko, šis paaiškino, kad šiandien grįžęs iš parduotuvės, nuėjęs į daugiabučio rūsį, pastebėjo, kad dviračio padanga yra kiaura, todėl pasikvietęs savo sūnų R. S., žodžiu sukonfliktavo ir apsistumdė. Nuėjus pabendrauti su sūnumi, R. S. paaiškino, kad, jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), paskambino tėvas Ž. S., kuris pasakė jam ateiti į daugiabučio rūsį. R. S. atėjus, šis jam trenkė ranka į veido sritį 2-3 kartus, laikė suspaudęs kaklo sritį, ir su R. S. galva trenkė į sieną, visas įvykis įvyko dėl to, jog mamos dviračio padanga buvo pradurta. Tokiais veiksmais Ž. S. savo sūnui R. S. sukėlė fizinį skausmą, kurį dešimties balų skalėje įvertino penkiais balais. Į įvykio vietą buvo iškviestas greitosios medicinos pagalbos ekipažas, kuris apžiūrėjo R. S. ir išsivežė į VšĮ Šiaulių moters ir vaiko kliniką. Į įvykio vietą buvo iškviesti vaiko teisių apsaugos tarnybos ir R. S. mama J. S.. Atvykę vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai pabendravo su R. S. ir mama J. S., ir nusprendė vaiką išsivežti į globos namus. Viso įvykio metu buvo naudotos kūno kameros (b. l. 12-14).

2026 m. birželio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, prie (duomenys neskelbtini) butui priklausančio sandėliuko durų (b. l. 21-29).

2026 m. gegužės 27 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas R. S. neuždengtas kūnas. Apžiūros metu fiksuota, kad ant asmens apatinės lūpos matomas prakirtimas, ant kairės kaklo pusės matomas pradrėskimas, ant asmens plaukuotosios dalies matomas paraudimas (b. l. 37-43).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. S. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinėje kaktos pusėje, poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio kairės pusės srityje ir kairėje pilvo srityje. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. R. S. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 89-90).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. paties kaltinamojo Ž. S. prisipažinimą, tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad Ž. S. panaudojo smurtinius veiksmus R. S. atžvilgiu, sukeldamas jam fizinį skausmą, asmens apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajam R. S. padaryti sužalojimai, sprendžia, kad aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog Ž. S. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – nepilnametį sūnų R. S.. Ž. S. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš savo sūnų R. S. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo Ž. S. gynėjas pateikė 2026 m. birželio 25 d. susitaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis Ž. S. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė ir prašo kaltinamojo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Kaltinamasis Ž. S. ir jo gynėjas, nukentėjusiojo R. S. atstovė pagal įstatymą E. B., įgaliotas atstovas advokatas M. Š., taip pat ir prokurorė, teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti Ž. S. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, jog, net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Nagrinėjamų aplinkybių kontekste primintina ir kasacinės instancijos teismo praktika, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2007). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2006, 2K-589/2011).

Kaip nustatyta anksčiau aptartų įrodymų visuma, kaltinamasis Ž. S. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė. Byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad kaltinamasis Ž. S. ir nukentėjusysis R. S. susitaikė, patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiojo R. S. atstovės pagal įstatymą, įgalioto atstovo pasirašytas susitaikymo protokolas (b. l. 174) Nors Ž. S. praeityje ir buvo teistas, vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurto artimoje aplinkoje, teistumas nėra išnykęs (b. l. 102–106), tačiau kaip tvirtino pats kaltinamasis, jam labai sudėtinga susikalbėti su paaugliu sūnumi, tačiau pasižada tokiais veiksmais daugiau sūnaus nedrausminti, stengsis su juo kalbėtis. Nors kaltinamojo smurtinis elgesys nėra pateisinamas, tačiau vertintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, su sūnumi susitaikė, jo atsiprašė, pasižadėjo daugiau sūnaus tokiais smurtiniais veiksmais nedrausminti, su sūnumi daugiau kalbėtis, jog nukentėjusiajam rimtesnių sužalojimų nebuvo padaryta, nebuvo reiškiamas civilinis ieškinys nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis Ž. S. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 112–119), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju.

Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgdamas į veikos padarymo aplinkybes, vertindamas kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybė yra pakankamai maža, jog anksčiau aptartos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad Ž. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo Ž. S. atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatų taikymas galimas, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. S. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, Ž. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigotinas atlikti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 475,00 Eur (b. l. 169–172). Šios išlaidos susidarė už advokato M. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiam nukentėjusiajam R. S. nagrinėjant bylą teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tai reiškia, jog teismas turi teisę išieškoti iš kaltinamojo ne valstybės, bet nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl valstybės patirtos proceso išlaidos už advokatams suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiems iš kaltinamųjų negali būti išieškotos, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodytos išlaidos, nepriteistinos.

Kaltinamajam Ž. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 156-159).

Kompaktinė plokštelė voke su „Body“ kameros įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie bylos, kaip bylos medžiagos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajam R. S. susitaikius bei baudžiamąją bylą Ž. S. atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, Ž. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigoti įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Iš Ž. S. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam R. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kompaktinę plokštelę voke su „Body“ kameros įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos, kaip bylos medžiagos dalį.

Išaiškinti Ž. S., kad jei jis vengs vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarymo.

Išaiškinti Ž. S., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.