Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. gegužės 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) 51 MGL (2 550,00 Eur) bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, paskirta 34 MGL (1 700,00 Eur) bauda; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui; vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis;

2) 2022 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnį, 90 MGL (4 500,00 Eur) bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, paskirta 60 MGL (3 000,00 Eur) bauda; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui; vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis;

3) 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 9 mėn., būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2025 m. rugpjūčio 30 d., apie 16.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas neblaivus, tyčia, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, matant kitiems asmenims, kumščiais sudavė M. V. ne mažiau kaip 10 smūgių į veido ir galvos sritis, sugriebęs rankomis už kaklo, smaugė, nukentėjusiajam M. V. pargriuvus ant žemės, gulinčiam sudavė kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius į galvos sritį, bei koja spyrė vieną smūgį į kairę ranką, vieną smūgį koja spyrė į krūtinės sritį ir šiais bendrais veiksmais dėl poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kaklo srityje, odos nubrozdinimų dešinės alkūnės srityje, abiejų kelių srityse, abejose blauzdose, veido ir nugaros srityse, nukentėjusiajam M. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. V. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d., apie 16 val. buvo išgėręs, susimušė su M. V.. M. bendraudavo su jo vaiko mama, kaltinamojo sugyventine. Tą dieną atėjo pas vaiką ir sugyventinę, buvo išgėręs. Ji dėl to supyko. Ji išėjo į lauką. M. išėjo iš laiptinės ir nuėjo į savo mašiną. Po kelių minučių į jo mašiną įsėdo sugyventinė su vaiku. Buvo išgėręs, susinervino, suėmė pavydas. Priėjo prie mašinos, kažką pasakė M. Trenkė jam sėdinčiam mašinoje, smūgiavo į veidą porą kartų ir į galvos sritį. Suėmęs rankomis už kaklo smaugė jau jam išlipus. M. išlipo iš mašinos, atrodo, kad pastūmė jį, nukrito ant žemės. M. ėjo link jo. Atsistojo, paėmė už kaklo ir bandė pargriauti. Pargriovė. Gulinčiam sudavė kokius 5 smūgius į galvos sritį. Spyrė koja į ranką, į krūtinės sritį. Kažkokie nepažįstami asmenys išskyrė. Jis išėjo. Alkoholis turėjo įtakos jo tokiam elgesiui. Tokį elgesį iššaukė pavydas. Su vaiko mama, t. y. sugyventine kartu gyvena iki šiol. Tuo metu buvo apsipykę ir gyveno atskirai. Kaltę pripažįsta visiškai, labai blogai vertina savo elgesį. Labai atsiprašo nukentėjusiojo už savo veiksmus. Blaivus tikrai nebūtų taip pasielgęs. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, mano, kad suma yra per didelė. Mano, kad padarė 500 eurų dydžio neturtinę žalą. Jo atlyginimas yra nestabilus, vidutiniškai per mėnesį gauna virš 1000 eurų. Augina nepilnametį vaiką, gyvena kartu su vaiko mama, kuri nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Šiuo metu jis vienintelis šeimoje gauna pajamas. Turi paėmęs paskolą būstui, kuriame ir gyvena.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes G. V. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras, nukentėjusiojo atstovas.

Motyvuojamoji dalis

Be G. V. visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:

Įtariamasis G. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2025 m. rugpjūčio 30 d., būdamas neblaivus, nes tą dieną buvo gėręs degtinę, vienas nuėjo pas savo sugyventinę D. P. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini) name, buto neprisimena, ėjo tikslu susitaikyti, tuo pačiu aplankyti savo sūnaus, nes su D. P. turi sūnų. Šiuo metu su sugyventine gyvena apie mėnesį laiko atskirai, nes buvo apsipykę, o iki tol apie 10 metų gyveno kartu. Pokalbio metu sugyventinė pasakė, kad ruošiasi su jų sūnumi ir jos pačios pilnamete dukra vykti į (duomenys neskelbtini) apipirkti vaikus. Su kuo ji ruošėsi važiuoti jis neklausė, o ji pati ir nesakė, tačiau jis įtarė, kad kažkas veš. Dar jie pokalbio metu apsipyko ir jis pirmas išėjo iš buto, stovėjo prie namo laiptinės, lauke, kai pamatė ją su vaikais išeinančią iš laiptinės. Ji ėjo prie automobilio. Šiame automobilyje prie vairo sėdėjo iš matymo matytas vyriškis. Suprato, kad sugyventinė važiuos į (duomenys neskelbtini) su šiuo vyru, dėl to jį suėmė pavydas ir pyktis, todėl nuėjo pirmas prie šio vyro, sėdinčio automobilyje ir kažką jam pasakė, tačiau ką – nebeprisimena, šis vyras irgi jam kažką atsakė. Tada jis pirmas kumščiais pradėjo jam smūgiuoti į veido ir galvos sritis, galėjo suduoti ir į kitas kūno vietas kumščiais, to neneigia, kiek smūgių galėjo suduoti, negali pasakyti. Šis vyras išlipo iš automobilio ir jis jam kumščiais sudavė smūgius, kur pataikė nepamena, jis gindamasis nuo jo, jį stūmė ir galėjo jam atgal suduoti smūgius kumščiais. Vienu metu jis rankomis sugriebė už kaklo ir galėjo smaugti, po to jį pastūmė ir jis neišlaikęs pusiausvyros griuvo ant žemės. Ar šis vyras buvo pargriuvęs kartu su juo ant žemės, tiksliai nepamena, taip pat nepamena, ar galėjo šiam vyrui suduoti smūgius kojomis jam į ranką ir krūtinę, tačiau to neneigia, gal ir galėjo. Juos išskyrė prie jų priėjęs jam nepažįstamas vyriškis. Tada jis išėjo į miestą. Ar įvykį matė sugyventinė D. P. nežino, bet kai viskas baigėsi, jos šalia nebuvo. Ar daugiau kas matė iš pašalinių asmenų – nežino. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 160-163).

Įtariamasis G. V. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Tvirtina savo ankstesnius parodymus, kuriuos yra davęs pirminės apklausos metu, jie teisingi, išsamūs ir daugiau nieko papildomai prie jų pridėti neturi, šių parodymų laikysis ir toliau. Dar nori patikslinti, kad vyriškis, kuris įvykio metu prie jo buvo priėjęs ir jį atitraukė nuo nukentėjusiojo, buvo jam tik iš matymo pažįstamas, kiek žino, gyvenantis kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli įvykio vietos, tačiau jo nei vardo, nei pavardės bei tikslios gyvenamosios vietos nežino. Su šiuo vyriškiu truputį paėję jie išsiskyrė. Daugiau nieko papildyti neturi. Jis su nukentėjusiuoju po įvykio nebendravo, kiek jam žinoma iš bendrų pažįstamų, nukentėjusysis su juo nėra linkęs bendrauti, todėl jis nebandė kalbėtis turėdamas tikslą atsiprašyti ir tartis dėl žalos atlyginimo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 171-174).

Nukentėjusysis M. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-08-30, apie 15.00 val., jam paskambino kaimynė D. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Kaimynė prašė ją kartu su vaikais nuvežti iki (duomenys neskelbtini) mieste esančio prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“. Jis sutiko. Sutarė, kad kai atsilaisvins jai paskambins ir galės važiuoti. Atsilaisvino apie 16.30 val. Tuo metu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, savo automobilyje Š. S., laukė ateinančios kaimynės. Po kiek laiko pamatė, kaip iš namo pirmos laiptinės išeina kaimynė su savo vaikais. Tuo metu pastebėjo, kad nuo namo pusės link jo atbėga jam nepažįstamas vyras. Kaimynė D. P. pradėjo jam šaukti, kad užsidarytų automobilio duis ir kuo greičiau važiuotų. Nesuprato kas vyksta. Pribėgęs prie jo automobilio, vyras atidarė vairuotojo dureles ir nieko nesakęs kumščiu pradėjo jį mušti. Kliuvo į įvairias kūno vietas, bet daugiausia į galvos sritį. Tuo metu ir jam sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių. Įvykio metu kažkokiu būdu jam pavyko vyrą nuo savęs atsistumti. Abu atsidūrė lauke prie automobilio. Tuo metu vyras jį sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Taip pat tuo metu jis kumščiu smūgiavo jam į galvos sritį. Kiek kartų – pasakyti negali, bet mano, kad ne mažiau 5 kartus, bei du kartus spyrė. Pataikė vieną kartą į kairę ranką bei vieną kartą į krūtinę. Jam pavyko vyrą permesti per save ir išsilaisvinti. Gindamasis galėjo jam taip pat suduoti, bet kiek kartų ir kur ir ar tikrai taip buvo, pasakyti negali, nes įvykio metu jam buvo pradėjusi temti sąmonė, bet jos praradęs nebuvo. Jam išsilaisvinus, vyras pabėgo. Nubėgo link (duomenys neskelbtini), name esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Kas iškvietė medikus ir policijos pareigūnus, nežino. Atvykę GMP medikai jį pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Po medikų apžiūros gydosi ambulatoriškai. Jo sveikata nedrausta, įvykio metu iš jo nieko nepagrobė, nieko nesugadino. Ar kas name (duomenys neskelbtini), turi įsirengęs vaizdo stebėjimo kameras – nežino. Ar civilinį ieškinį reikš, nežino. Apsispręs vėliau ir informuos. Papildo, kad iš kaimynės D. P. sužinojo, kad jį užpuolęs vyras yra buvęs jos sugyventinis G. (kitų anketinių duomenų nežino). Galvoja, kad šio įvykio metu minimas G. buvo stipriai neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jį užpuolęs ir sumušęs G. maždaug apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų. (t. 1, b. l. 6-16).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. V. parodė, kad dėl įvykusio įvykio, kurio metu buvo sumuštas, kaip vėliau sužinojo iš kaimynės D. P., kad tai jos buvęs sugyventinis G. V. jį sumušė, kurio iki įvykio jis nepažinojo. Gali paaiškinti, kad pribėgęs šis vyras prie jo automobilio, jis tuo metu sėdėjo vairuotojo sėdynėje užsidaręs automobilio dureles, kurias jis atidarė ir kažką ant jo šaukdamas, ką tiksliai neįvardins, pradėjo iš karto abiejų rankų kumščiais smūgiuoti jam į veido ir galvos sritis, tiksliai kiek sudavė smūgių nepasakys, nes viskas labai greitai vyko, bet smūgių jų viso jam buvo suduota ne mažiau kaip 10 ir jų sudavimo metu jis juto fizinį skausmą. Jis nuo šio vyro gynėsi rankomis bandydamas jį nuo savęs atstumti, ir jam pavyko. Jei gerai pamena, G. V. jo pats iš automobilio neištraukė, o jis pats išlipo. Tuo metu, kai išlipo iš automobilio ir stovėdami abu prie automobilio stumdėsi, smūgių tuo metu jam nesudavė, kai netrukus G. V. jam abejomis rankomis sugriebė už kaklo ir pradėjo jį smaugti, tada jis jį kažkokiu būdu permetė ir abu pergriuvo ant žemės. Kai pergriuvo, G. V. jam dar sudavė kumščiais į galvos sritį ne mažiaus kaip 5 smūgius, bei jam bandant keltis, spyrė koja vieną smūgį į kairę ranką, bei antrą smūgį koja spyrė ir pataikė į krūtinę, nuo šių smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis nuo gautų smūgių buvo stipriai apsvaigęs, sąmonės pilnai praradęs nebuvo, dėl to gali ne viską gerai prisiminti. Pamena dar, kaip jie abu gulėdami ant žemės ritosi, vienu metu jis gulėjo kniūbsčias ant pilvo, po to persivertė ant nugaros, ar ritantis G. V. jam sudavė smūgius rankomis ir kojomis, to nepamena, taip pat nepamena ar jis jį gulintį galėjo būti apžergęs kojomis ir jam suduoti smūgius kumščiais, nes kaip minėjo, nuo gautų smūgių jis buvo stipriai apsvaigęs. Jis, gindamasis nuo G. V., galėjo ir jam suduoti smūgius rankomis. Ar G. V. pats nu jo atsitraukė ir liovėsi mušti, ar jį kažkas patraukė, to nepasakys, nes nepamena. Tai įvyko labai netikėtai, jam nesitikint ir šie įvykis įvyko labai greitai, keletos minučių laike. Po įvykio buvo apžiūrėtas atvykusios į įvykio vietą GMP felčerės, po to pristatytas į Radviliškio ligoninės priėmimo skyrių medikų apžiūrai, išleistas tą patį vakarą į namus gydytis ambulatoriškai. Kreipėsi į savo šeimos gydytoją, turėjo nedarbingumą nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 26 d. Byloje reikš civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos, nes patyrė skausmą, pažeminimą, buvo sutrikdyta sveikatas, negalėjo išeiti į darbą, blogai jautėsi morališkai. Turtinė žala jam nepadaryta (t. 1, b. l. 111-114).

Liudytoja D. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. V. yra jos buvęs sugyventinis, kartu gyveno apie dešimt metų, šiuo metu kartu nebegyvena apie du mėnesius. 2025-08-30, apie 15.00 val., paprašė savo kaimyno M. (daugiau anketinių duomenų nežino), gyv. (duomenys neskelbtini) (buto numerio nežino), kad ją ir jos vaikus K. P. ir E. V. nuvežtų į (duomenys neskelbtini), į „(duomenys neskelbtini)“. M. apie 150.00 val. parašė jai sms žinutę, kad nusileistų į apačią ir nuveš jas į (duomenys neskelbtini). Su vaikais išėjus į kiemą, M. sėdėjo savo automobilyje, ir jai su vaikais einant link M. automobilio pastebėjo, kaip G. bėgo M. automobilio link. Bėgdamas G. rėkė „ateik čia tau bus šakės“. P. M., kad užsidarytų savo automobilio duris, nes norėjo, kad asmenys išvengtų konflikto., kadangi G. agresyviai artėjo prie M. automobilio. G. priėjus prie automobilio, šis atidarė automobilio duris ir nieko nesakęs pradėjo mušti M. Ar M. trenkė G. nematė. Pamačiusi, kaip G. pradėjo mušti M., iš karto griebė savo vaiką E. ir su juo nubėgo į savo namus, kadangi nenorėjo, kad vaikas matytų kaip elgiasi jo tėvas. Jai su sūnumi būnant namuose, dukra Karolina, būdama lauke, iškvietė policijos pareigūnus. Pamačiusi kieme atvažiavusius policijos pareigūnus, išėjo į kiemą ir papasakojo visas jai žinomas įvykio aplinkybes. Tokie G. V. veiksmai viešoje vietoje ją labai išgąsdino, sutrikdė jos rimtį. (t. 1, b. l. 126-127).

Liudytojas A. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-08-30, apie 16.30 val., buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kai išgirdo, kad lauke, automobilių stovėjimo aikštelėje šalia jo namo, kažkas garsiai sušuko „baikit“, todėl jis priėjo prie savo buto lango. Pamatė, kad į kaimyno M. V. automobilį įlindęs kažkoks jam nepažįstamas vyras ir jį muša rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Jis pradėjo įvykį filmuoti, šiek tiek pafilmavęs, išbėgo į lauką, kur vyko konfliktas. Atbėgęs pamatė, kaip minėtas vyras M. ištempė iš automobilio, paguldė ant žemės ir rankomis smūgiavo į šio gulintį kūną, tada prie jų priėjo iš matymo pažįstamas kaimynas iš kitos laiptinės ir bandė minėtą vyrą atitraukti nuo M., tačiau jam nepavyko. Pamačius šį vaizdą jis labai išsigando, buvo labai stipriai šokiruotas, todėl pradėjo vyrui, mušančiam M., sakyti „ ką tu čia darai, jis nieko blogo tau nepadarė“, „už ką“. Vyras jam atsakė, kad M. muša už moterį. Po to vyras nuo M. atsitraukė ir greitu žingsniu nieko nesakydamas nuėjo, o M. atsisėdo atgal į automobilį. Su juo lauke matė stovinčią ir savo kaimynę D. P. su dukra. Kadangi dėl pamatyto muštynių vaizdo patyrė didelį stresą, net nepagalvojo paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir iškviesti pagalbą. Kol atvyko policijos pareigūnai, jis su M. nesikalbėjo, o pats M. vis dar sėdėjo automobilyje. Ar įvykio metu kaimynė D., ar kuris nors kitas aplinkinis žmogus dar ką nors sakė vyrui, mušusiam M., nežino, kadangi buvo dideliame strese. Viso įvykio metu jis nei karto nematė, kad M. būtų sudavęs nors vieną smūgį vyrui, kuris jį kušė, kadangi M. buvo daug smulkesnis ir žemesnis už jį, jam pasirodė, kad M. nepavyksta apsiginti nuo užpuoliko. Pateikia vaizdo įrašus, kuriuose matosi jo užfiksuoti muštynių vaizdai (t. 1, b. l. 130-131).

Liudytoja K. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-08-30, apie17 val., ji kartu su savo mama D. P. ir savo mažamečiu broliu E. V. ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini) apsipirkti ir mama buvo sutarusi su kaimynu M., kad jis jas automobiliu nuveš į (duomenys neskelbtini). Joms išėjus iš buto ir jau būnant namo kieme, einant link automobilio, kuriame vairuotojo sėdynėje sėdėjo M. ir jų laukė, pamatė greitu žingsniu ateinantį mamos buvusį sugyventinį G. V., kuris ėjo link automobilio. M. M. pasakė važiuoti, nes tikėjosi, kad gali būti konfliktas dėl to, kad jas M. veš į (duomenys neskelbtini). M. neišvažiavo, toliau sėdėjo automobilyje, prie jo priėjo G. ir iš karto jam pradėjo smūgiuoti delnais ar kumščiais, tiksliai nepasakys, nepastebėjo į kurias kūno vietas sudavė, nes jei gerai pamena, M. sėdėjo atsidaręs tuo metu automobilio dureles. Kas vyko toliau tarp jų nežiūrėjo, truputį paėjusi skambino į bendrąjį pagalbos centrą pranešti apie įvykį. Mama tuo metu su broliu nuėjo į butą, kad brolis šio įvykio nematytų. Vienu metu pamatė kaip M. buvo jau išlipęs ar G. ištrauktas iš automobilio, matė kaip gulėjo ant žemės, kokiu būdu jis buvo pergriautas nematė. Tuo metu prie jo buvo pasilenkęs G., ar jam smūgiavo – nepamena, nepamena, ar G. buvo atsisėdęs ant M, nes viskas labai greitai įvyko. Tuo metu atėjo kaimynystėje gyvenantis A. L., kuris telefonu filmavo šį įvykį ir žodžiais drausmino G. liautis mušti, kai vienu metu pamatė, kad G. atsitraukė nuo M. Tuo metu pamatė, kaip priėjo, kaip suprato, G. draugas, jis taip pat kažką jam pasakė ir tada G. su juo nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, bet paėję keliasdešimt metrų, matė, kaip jie išsiskyrė. Kiek G. V. sudavė M. smūgių ir į kurias kūnas vietas įvardinti negali, nes paties įvykio nuolat nestebėjo. Iš pažiūros ir jo elgesio matėsi, kad G. V. buvo neblaivus. (t. 1, b. l. 137-140).

L. V. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-08-30 po pietų, apie 16.30 val., ji buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Kalbėjosi telefonu su anūke, kai išgirdo moterišką balsą, kuris sklido iš kiemo. Baigusi pokalbį priėjo prie lango pažiūrėti. Pamatė, kad netoli namo, ant šaligatvio guli aukštielninkas kaimynas M. V., o ant jo viršaus apsižergęs jį kojomis sėdėjo nepažįstamas vyras, kuris M. V. kumščiais smūgiavo į veido sritį ir abejus šonus, kiek tiksliai smūgių sudavė ir tiksliai į kurias vienas negali pasakyti, bet smūgių buvo ne mažiau penkių. Vyro, mušusio M. V., nepažinojo. Smūgių sudavimo metu M. V. šiam vyrui nesipriešino, jis gulėjo nejudėdamas, ir nei kojomis, nei rankomis nuo šio vyro nesigynė, jam smūgių nesudavė. Kaip ji suprato, jis galimai buvo apsvaigęs nuo suduotų smūgių ir dėl to nebesipriešino, veido rankomis nesidengė. Kai tai ji pamatė, prie jų buvo priėjęs kaimynas A. L., kuris matė kaip mušusiam M. V. vyrui buvo uždėjęs ranką ant peties ir kažką sakė, suprato, kad jį ramino baigti mušti, tačiau šis vyras ir toliau sudavė smūgius M. V.. Netrukus priėjo jai nepažįstamas vyras, paėmęs už pažastų vyrą, mušusį M. V., patraukė į šoną ir pasiūlė jam eiti. Abu kažkur nuėjo. Po kurio laiko pažiūrėjusi pro langą, pamatė atvykusią greitąją, matė, kad M. V. sėdi greitojoje, jį apžiūrėjo atvykusi felčerė. Šio įvykio pradžios nematė ir nežino dėl kokios priežasties tai įvyko, kas buvo šio įvykio iniciatorius. (t. 1, b. l. 143-146).

Liudytoja A. Č. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-08-30 po pietų, būdama savo bute, išgirdo iš kiemo sklindančius vyriškus balsus, pažiūrėjusi pro langą pamatė, kaip pažįstamas G. V., priėjęs prie automobilyje sėdinčio M. V. smūgiuoja jam kumščiais, į kurias kūno vietas smūgiavo nematė, kiek smūgių buvo negali pasakyti, bet jų tikrai buvo daug. Pamatė, kaip paėmęs M. už kojų jį ištraukė iš automobilio ir toliau M. gulinčiam ant žemės sudavė smūgius kojomis ir kumščiais, tačiau į kurias kūno vietas ir kiek smūgių, negali pasakyti, nes nematė. Jos butas yra ketvirtame aukšte. Ji nepastebėjo ar G. buvo atsisėdęs ant M. ir jam tokiu būdu sudavė smūgius. Tai įvyko labai greitai. Ar kas matė iš pašalinių asmenų, nežino, lyg nieko aplinkui tuo metu nebuvo. Kaip viskas baigėsi nepasakys, jei gerai pamena, priėjo kažkoks vyriškis ir G. atitraukęs nuo M., nusivedė. (t. 1, b. l. 149-152).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. (1 t., b. l. 17-19, 20-24 )

Iš Valstybinės ligonių kasos prie SAM gauto pranešimo matyti, kad dėl nukentėjusiojo sužalojimo 144,98 Eur. padaryta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žala visiškai atlyginta. (1 t., b. l. 52-53).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas objektas yra aplankalas su garso įrašu. Garso leistuvo pagalba paleidus įrašą matyti, kad garsinis įrašas yra įvardintas kaip: „BPC skambučio įrašas (ID(duomenys neskelbtini))“, garso kokybė gera, įrašo trukmė 05:17 min. Perklausant garso įrašą jame girdėti moters ir BPC operatorės, balsai:

operatorius: tai dabar sužeidimų kažkokių yra, nu mums medikams reikia nurodyt, žinokit, negalim taip siųst dėl nieko, ar tik pareigūnų dabar užtenka šiuo metu,

moteris: K. P.

operatorius: aš Jus galiu su pareigūnais jungti, Jūs jiems papasakosit, nes aš informuoju juos ir jungiu, kad Jūs nurodytumėt vietą,

operatorius: aš Jus sujungsiu su pareigūnais, nedėkit ragelio, bet Jūs matot įvykį, galėsit Jūs jiems pakomentuot, gerai susikaupkit, jungiam…

policijos budėtojas: tai dabar ties (duomenys neskelbtini) esat

moteris: taip, tai dabar žmogus jau bėg, primušė kitą žmogų bėg, G. V.

policijos budėtojas: (duomenys neskelbtini) kaip supratot muštynės (duomenys neskelbtini), A kategorija.

Moteris: o čia už kiek laiko maždaug, nes sprunk, žmogus kraujuotas, mašinoje, kits išgėręs sprunk,

moteris: nu aš dabar einu paskui, nežinau ką man daryt tokiu atveju

policijos budėtojas: ką, nieko nedaryt, kad Jūsų neprimuštų, ką Jūs norit daryt, stebėt ir tiek žmogų,

policijos budėtojas: nu tai Jūs nelaikysit jį, primuš dar Jumis tai žiūrėkit kur jis eina ir tiek, atvažiuoja pareigūnai ir ...

policijos budėtojas: nu tai jeigu jau nebematot jau to mušeikos ...

Iš specialisto išvados matyti, kad M. V. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kaklo srityje, odos nubrozdinimai dešinės alkūnės srityje, abiejų kelių srityse, abejose blauzdose, veido ir nugaros srityse. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai suduodant ranka, įspiriant, į tokį paviršių atsitrenkiant, ar panašiai, mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. Dėl nustatytų sužalojimų M. V. sveikata sutrikdyta nežymiai. (1 t., b. l. 77-78 )

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint M. V. rūbais neuždengtas kūno vietas ant dešinės kojos kelio ir blauzdos viršutinės dalies matome du žaizdas dengiančius medicininius pleistrus. Ant kairės kojos blauzdos viršutinės dalies matome vieną žaizdą dengiantį medicininį pleistrą. Ant M. V. veido kairės pusės matome 7 cm., x 5 cm., dydžio, o po kaire akimi matome 2 cm., x 2 cm. dydžio kraujosruvą – mėlynę. Ant nosies bei ant kaktos, kairėje pusėje, taip pat matome kraujosruvas – mėlynes. Apžiūrint M. V. kaklą ten matome 4.5 cm. ir apie 0.5 cm., pločio kraujosruvą – mėlynę, ant sprando bei kairės ausies, taip pat matome įvairių dydžių ir formų kraujosruvas – mėlynes. Toliau apžiūrint M. V. jokių sužalojimų nebematome.(1 t., b. l. 96-98)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas liudytojo A. L. pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūrimas objektas yra aplankalas su 2 vaizdo įrašo kopijomis, kurios yra darytos mobiliuoju įrenginiu. Vaizdo leistuvo pagalba paleidus pirmąjį įrašą matyti, kad jis yra įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, įrašas darytas iš mobilaus įrenginio t. y. telefono, peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas garso takelį turi, įrašas darytas šviesiu paros metu, dieną, prie natūralaus apšvietimo, įrašo trukmė 00:21 sek. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti automobilių stovėjimo aikštelėje stovi lengvasis automobilis, kuris yra juodos spalvos, šio automobilio vairuotojo pusės durelės yra atidarytos, ant vairuotojo sėdynės yra atsisėdęs vaikinas, vaikinas sėdi kojas iškišęs į lauką. Šis vaikinas po savo pažastimi laiko užspaudęs kito vaikino galvą. Pastarasis rankomis yra suėmęs už sėdinčio vaikino kojų. Sėdintis vaikinas dešinės rankos kumščiu suduota vaikinui, kurio galvą jis laiko po pažastimi, į šoną, po ko vis dar laikydamas vaikino galvą po pažastimi, pakyla nuo sėdynės dar du kartus suduoda jam kumščiu į šoną. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga.

Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas yra jau apžiūrėto ir aprašyto vaido įrašo tęsinys. Peržiūrimas vaizdo įrašas yra įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, įrašas darytas iš mobilaus įrenginio t. y. telefono, peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas garso takelio turi, įrašas darytas šviesiu paros metu, dieną, prie natūralaus apšvietimo, įrašo trukmė 00:08 sek. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip automobilio vairuotojas ant žemės yra pasiguldęs savo priešininką, pastarasis guli ant nugaros ir rankomis priešinasi automobilio vairuotojui. Automobilio vairuotojas laiko pakeltą dešinės rankos kumštį ir taikosi suduoti gulinčiam vaikinui, bet tuo tarpu prie jų prieina vyras, vilkintis raudoną džemperį ir juos pradeda skirti. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga.(1 t., b. l. 132-134)

Iš papildomos specialisto išvados matyti, kad dėl nustatytų sužalojimų M. V. sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas nežymiu, neatsižvelgiant į ilgą nedarbingumo trukmę. Medicininėje dokumentacijoje nurodyti tik subjektyvūs nusiskundimai (krūtinės ląstos skausmai, padūrimo jausmas), dėl kurių ir tęsiamas nedarbingumas, tačiau tai nekeičia sveikatos sutrikdymo masto. (2 t., b. l. 39)

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Taigi, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį, turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė.

BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.).

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-159-976/2021 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018 ir kt.).

Teismų praktikoje pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas taip pat savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).‏‏‎

Kaltinamasis G. V. pripažįsta, kad viešoje vietoje, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį M. V., sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokiais veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.

Įvertinęs byloje esančius ir ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiojo M. V. parodymais, liudytojų D. P., A. L., K. P., V. P., A. Č. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiojo asmens apžiūros protokolu, specialisto išvada dėl nukentėjusiajam nustatyto sveikatos sutrikdymo, vaizdo įrašo apžiūros protokolu, garso įrašo apžiūros protokolu, bei kita bylos medžiaga. Minėti duomenys papildo vieni kitus, jų visuma pakankama kaltinamojo G. V. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo G. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmę kaltinamajam G. V., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. G. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka baustas. Dirbantis pagal individualios veiklos pažymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog G. V. šioje byloje kaltinamas padaręs vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip pat patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, taip pat ir už smurtinę nusikalstamą veiką, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, nusikalstamą veiką G. V. įvykdė neišnykus teistumui. Todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, G. V. pripažintinas recidyvistu. Įvertinęs visas šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad anksčiau taikytos bausmės nebuvo efektyvios, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro siūlomą laisvės atėmimo bausmę. Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017). Teismas, spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertina kaltinamojo galimybes dirbti ir užsidirbti, tai, kad pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat tai, jog kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo. Atsižvelgdamas į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas suteikti G. V. galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos pareigūnų. Teismas, nenuvertindamas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, mano, kad neizoliavus jo nuo visuomenės, tačiau prižiūrimam probacijos, jis turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme, kartu sprendžiant problemas, susijusias su smurtiniu elgesiu ir alkoholio vartojimu. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog G. V. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir asmens pasiuntimą atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir G. V. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metų terminui be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio; dalyvauti elgesio pataisos programoje. Tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis M. V. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš G. V. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 96-97). Ieškinyje nurodoma, jog nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, patyrė fizinius sužalojimus, fizinį skausmą, didelį išgąstį, prarado saugumo jausmą ir išgyvena nepatogumus dėl ilgos teisinių procesų eigos. CK 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio šioje baudžiamojoje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad dėl kaltinamojo veiksmų negalėjo dirbti, patyrė stresą, kadangi buvo sumuštas, negalėjo važiuoti pas dukrą į rugsėjo 1 d. šventę, jautė pažeminimą; skausmą juto apie 2 mėnesius, buvo sunku valgyti, laivai miegoti. Kaltinamasis pripažįsta padaręs neturtinę žalą nukentėjusiajam, tačiau nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu. Teismas sutinka, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (vidutinės mėnesinės pajamos apie 1000 Eur), į tai, kad jis yra vienintelis šeimoje gaunantis pajamas, augina vieną nepilnametį vaiką, į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta, į aukščiau nurodytas aplinkybes (kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo), sprendžia, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinė žala.

Dėl kitų klausimų

G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo netaikomas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) vokas su DVD-R laikmena, perduotas kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant šias pareigas:

dalyvauti elgesio pataisos programoje;

visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, G. V. pripažinti recidyvistu.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo M. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo G. V. nukentėjusiajam M. V. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiktai tirti nagrinėti: voką su DVD-R laikmena, perduotą kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti G. V., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo:1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.