Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (pranešėjo), Tomo Šeškausko ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. S. ir jo atstovo advokato Augustino Vaičiūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžiu T. P., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant S. P. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams su 1 500 Eur dydžio užstatu, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. P. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam buvo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, patenkinus asmens, kuriam byla nutraukta, T. P. gynėjos advokatės Oksanos Leontjevos ir civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ atstovo apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria T. P. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams; nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nukentėjusiojo ir jo atstovo, prokuroro, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

T. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 1 d. apie 12.00 val. Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Porsche Cayenne“ ties Saltoniškių gatvės pastatu Nr. 12 įrengtoje nereguliuojamoje Saltoniškių gatvės ir kelio, jungiančio Saltoniškių gatvę su Geležinio Vilko gatve, sankryžoje sukdamas į kairę, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto reikalavimą, t. y., Saltoniškių gatve nuo Ukmergės gatvės pusės įvažiavęs į sankryžą ir sukdamas į kairę – į kelią, jungiantį Saltoniškių gatvę su Geležinio Vilko gatve, jis vairuojamu automobiliu įvažiavo į Saltoniškių gatvės kelio priešingos eismo krypties pusę ir sudarydamas kliūtį nedavė kelio lygiareikšmiu keliu – Saltoniškių gatvės priešingos eismo krypties puse judančiam ir per sankryžą tiesiai važiuojančiam M. S. vairuojamam motociklui „Suzuki GSX 750“, dėl to, susidūrus transporto priemonėms, M. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus ar BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET arba būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo sąlygų buvimo, nepagrįstai pripažino, kad T. P. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė šiurkščiai nepažeidęs KET reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apeliacinės instancijos teismas KET pažeidimus vertina kaip šiurkščius, jei įstatymo leidėjas už jų padarymą nustato galimybę pažeidėjui atimti teisę vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad už KET pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalis), įstatymų leidėjas yra nustatęs galimybę skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Vadovaujantis tokia apeliacinės instancijos teismo logika, KET pažeidimas, sukėlęs nesunkų, kaip šiuo atveju, sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 1 dalis), t. y. veika, užtraukianti jau baudžiamąją atsakomybę, turėtų būti vertinamas kaip šiurkštus, nes įstatymų leidėjas yra nustatęs galimybę atimti teisę vairuoti transporto priemones visais atvejais, kai asmuo, naudodamasis šiomis teisėmis, padarė nusikalstamą veiką. Tai atitinka ir formuojamą teismų praktiką (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-337/2022).

Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta šiurkščiai nepažeidus KET reikalavimų, taip pat grindė ir T. P. kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu, konkrečiai – vertindamas, jog eismo įvykį sąlygojo nepakankamas T. P. atidumas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog eismo įvykį sąlygojo ne tik tai, kad T. P. buvo nepakankamai atidus, bet ir tai, kad jis nepaisė KET reikalavimų, susijusių su saugaus greičio pasirinkimo būtinybe, už tai jis jau buvo daugybę kartų baustas. Jei T. P., prieš atlikdamas posūkį į kairę, būtų sulėtinęs greitį ir posūkio manevrą būtų atlikęs tam skirtoje vietoje, t. y. jei būtų laikęsis imperatyvių KET reikalavimų, tai jis būtų turėjęs visas galimybes tinkamai įsitikinti, kad posūkio manevrą atlikti nesaugu, ir nebūtų sukėlęs eismo įvykio. Aptartomis aplinkybėmis padarytas KET pažeidimas, dėl kurio kilo šis eismo įvykis, rodo didelį T. P. neatsargumą. Vertinant šias aplinkybes kartu su T. P. padarytais administraciniais nusižengimais, yra pagrindas išvadai, kad kilęs eismo įvykis buvo sistemingo ir neatsakingo T. P. elgesio, niekaip nederančio su eismo saugumu, pasekmė. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad nagrinėjamu atveju BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą T. P. padarė šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimus.

Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo pagrįstumo nepagrindžia ir skundžiamame nuosprendyje išskirtos T. P. teigiamai apibūdinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė T. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. 2024 m. spalio 21 d. per pirmą apklausą ikiteisminio tyrimo metu T. P. nepripažino esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, kad būtent dėl jo padarytų KET pažeidimų kilo eismo įvykis, t. y. nepripažino savo kaltės. T. P. menkino savo veiksmus ir iš esmės vertino, kad eismo įvykis kilo dėl M. S. kaltės. Jau susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2024 m. lapkričio 22 d. apklausos metu T. P. pripažino kaltę, tačiau palaikė ankstesnės apklausos metu duotus parodymus, kurie savo esme prieštarauja kaltės pripažinimui, tai rodo, kad šis prisipažinimas yra tik formalus, o ne nuoširdus. Atsižvelgus į kaltės pripažinimo momentą ir T. P. duotų parodymų turinį akivaizdu, kad kaltės pripažinimas yra T. P. išskaičiavimas, o ne asmeninės valios aktas. Atitinkamai akivaizdu, kad saugaus ir ekologinio vairavimo mokymus T. P. baigė taip pat iš išskaičiavimo. Šiuos mokymus T. P. baigė 2025 m. birželio 12 d., t. y. ne po to, kai 2024 m. rugpjūčio 1 d. sukėlė eismo įvykį, sutrikdžiusį M. S. sveikatą, ir ne po to, kai 2025 m. vasario 26 d. jis viršijo leistiną važiavimo greitį ir vėl padarė administracinį nusižengimą, o tik po to, kai jam buvo priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo pagrįstumo nepagrindžia nei tai, kad T. P. rūpinasi savo garbingo amžiaus tėvais (motinos judėjimas apsunkintas), kurie gyvena Šiaulių mieste, nei tai, kad dėl savo paties padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė su šia veika susijusių finansinių išlaidų. Nustatytas laidavimo terminas taip pat yra artimas minimaliam įstatyme numatytam laidavimo terminui. Pabrėžtina, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

Esant paminėtoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas T. P. visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Pirmosios instancijos teismas, tiek paskirdamas aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatydamas jos terminą, tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias T. P. padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę.

Nukentėjusiojo M. S. ir jo atstovo advokato A. Vaičiūno kasacinis skundas tenkintinas.

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde paminėtas klausimas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo pagrįstumo asmens, kuriam byla nutraukta, T. P. gynėjos ir civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ atstovo apeliaciniuose skunduose nebuvo keliamas, o nukentėjusysis ar jo atstovas apeliacinio skundo apskritai nebuvo pateikę. Todėl apeliacinės instancijos teisme šis klausimas ir nebuvo nagrinėjamas. Dėl nurodytos priežasties paminėti kasacinio skundo teiginiai ir argumentai paliekami nenagrinėti.

Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, pagal šio straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialiąja teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad T. P. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus, bet baustas gana dažnai dėl greičio viršijimo, atleisdamas T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nutraukdamas baudžiamąją bylą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Teismas nurodė, kad tai galėtų turėti teigiamos įtakos tam, kad T. P. ateityje laikytųsi įstatymų reikalavimų ir būtų drausmingesnis vairuodamas didesnio pavojaus transporto priemonę – automobilį.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad dauguma ankstesnių T. P. padarytų administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimais, nebuvo šiurkštūs, kad šiuo atveju neteisėti veiksmai, nulėmę eismo įvykio kilimą, nebuvo įžūlūs, rodantys nepagarbą kitiems eismo dalyviams, visišką jų saugumo ignoravimą ir pan., taip pat T. P. teigiamai apibūdinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dirba, charakterizuojamas teigiamai, neteistas) ir atsižvelgęs į tai, kad laidavimo terminas yra nustatytas vieneriems metams šešiems mėnesiams su 1 500 Eur dydžio užstatu, taip pat į tai, kad T. P. 2025 m. birželio 12 d. baigė saugaus ir ekologinio vairavimo mokymą, 2025 m. spalio 27 d. atlygino nukentėjusiajam šio patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, rūpinasi savo itin garbaus amžiaus tėvais (motinos judėjimas apsunkintas), kurie gyvena Šiaulių mieste, konstatavo, kad taikyti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise net ir baudžiamajame įstatyme numatytam trumpiausiam terminui nėra būtina.

Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria T. P. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Kasatoriai nurodo, kad nagrinėjamu atveju teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas T. P. visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teisėjų kolegija sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje

Nr. 2K-183-628/2023, 28 punktas). Be to, kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad uždraudžiant vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018, 10, 13 punktai).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, nagrinėjamoje byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes, T. P. charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones skyrimo T. P. netikslingumo yra nepagrįsta.

Šioje byloje nustatyta, kad T. P., pažeisdamas KET 157 punkto reikalavimus, nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę, įvažiavo į kelio priešingos eismo krypties pusę, sudarė kliūtį ir nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi motociklu važiuojančiam nukentėjusiajam M. S., dėl to transporto priemonės susidūrė ir eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, iš vaizdo įrašo, kuriame yra užfiksuotas eismo įvykis, matyti, kad T. P. posūkį į kairę atliko akivaizdžiai per anksti, t. y. nepasibaigus dvigubai ištisinei linijai (ją kirsdamas), prieš atlikdamas posūkį nesulėtino automobilio greičio. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per penkerius metus matyti, kad T. P. už KET pažeidimus buvo baustas dvidešimt tris kartus (paskirtos baudos sumokėtos). Jis per nurodytą laikotarpį devyniolika kartų buvo baustas už nustatyto greičio viršijimą (iš jų septynis kartus – už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą (ANK 416 straipsnio 4 dalis), dešimt kartų – už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą (ANK 416 straipsnio 3 dalis) ir du kartus – už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dešimt kilometrų per valandą (ANK 416 straipsnio 2 dalis)), tris kartus buvo baustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (vieną kartą paliko automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, tačiau už stovėjimą nebuvo sumokėta, du kartus automobilis buvo pastatytas nesilaikant KET reikalavimų) ir vieną kartą buvo baustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone). Tai atitinkamai charakterizuoja T. P. kaip nedrausmingą eismo dalyvį.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokį T. P. elgesį galima vertinti kaip sistemingą KET pažeidinėjimą ir kad byloje nagrinėjamas eismo įvykis buvo labiau ne atsitiktinio pobūdžio, o asmens atsainaus ir neatsakingo požiūrio į KET laikymąsi pasekmė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad T. P. po aptariamo nusikaltimo padarymo, baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus pirmosios instancijos teismui (2025 m. vasario 26 d.), padarė dar vieną pakankamai šiurkštų administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, t. y. Vilniaus mieste dienos metu vairuodamas automobilį viršijo nustatytą 50 km/val. greitį ir važiavo 84 km/val. (po paklaidos) greičiu. Tai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai atidžiai, todėl netinkamai įvertino vairuotojo pasikartojančių KET pažeidimų sistemingumą ir T. P. siekį pasitaisyti, nes nei anksčiau taikyta administracinė atsakomybė už daugkartinius administracinius nusižengimus, nei vykstantis baudžiamasis procesas dėl nusikaltimo, susijusio su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, dėl kurio kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nepaveikė T. P., kaip eismo dalyvio, kad šis nekartotų pažeidimų ir laikytųsi KET reikalavimų.

Todėl apeliacinės instancijos teismo nurodytos T. P. teigiamai apibūdinančios aplinkybės, taip pat tai, kad T. P. 2025 m. birželio 12 d. baigė saugaus ir ekologinio vairavimo mokymą, 2025 m. spalio 27 d. atlygino nukentėjusiajam šio patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, rūpinasi savo garbaus amžiaus tėvais, kurie gyvena kitame mieste, šiuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo neskirti jam aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės. Tai, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sukels asmeniui tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, kurie truks vienerius metus, nereiškia, kad teisės vairuoti atėmimas prieštarauja teisingumo principui ir kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų ir pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vieneriems metams (minimaliam terminui), tinkamai ir išsamiai motyvavo savo sprendimą, atsižvelgdamas tiek į veiką, tiek į ją padariusį asmenį apibūdinančias aplinkybes.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones T. P., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, panaikinant sprendimą dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl šios dalies.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendis dėl T. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kitą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.