Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Gerika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas SKL1 , SUA1 ir antstolė Eurika Rulienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“ kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui SKL1 priklauso ½ dalis sutuoktinės SUA1 gaunamų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Eurika Rulienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko SKL1 išieškotojos UAB „Bendras finansavimas“ naudai.

3. Antstolė, išsiaiškinusi, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su SUA1 , 2026 m. sausio 28 d. patvarkymu dėl piniginių lėšų sustabdymo Nr. S-26-69-6355, areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas pinigines lėšas, išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas. Taip pat 2026 m. liepos 28 d. patikslintu patvarkymu dėl piniginių lėšų sustabdymo Nr. S-26-69-46976, areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas pinigines lėšas 20183,13 Eur ribose, išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas, ir pasiūlė per 20 dienų pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą sutikimas nebuvo pateiktas, todėl antstolė 2026 m. liepos 28 d. patvarkymu Nr. S-26-69-46977, pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Remiantis byloje esančiais duomenimis bei Lietuvos teismo informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų SKL1 ir SUA1 santuoka nėra nutraukta, teismui nėra pateikta įrodymų, kad sutuoktinių turtas būtų padalintas, nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Iš pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad antstolė 2026 m. sausio 28 d. patvarkymu dėl piniginių lėšų sustabdymo Nr. S-26-69-6355 areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas pinigines lėšas, išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas, ir nustatyta, kad SUA1 vis dar gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini), taip pat šiuo metu gauna pajamas susijusias su darbo santykiais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas.

5. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

6. Esantys duomenys patvirtina, kad nebuvo pasinaudota ikiteismine tvarka, sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo nepateiktas, skolininko sutuoktinė gauna pajamas, byloje nėra duomenų, jog skola būtų sumokėta. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog areštuotos skolininko sutuoktinės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jos sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

7. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui SKL1 priklauso ½ dalis jo sutuoktinės SUA1 gaunamų pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

8. Teismas pažymi, kad asmeninis skolininkės prievolės kreditoriui pobūdis nereiškia, kad išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreipiamas į skolininkės sutuoktinio gaunamas išmokas, nes išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkei priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 667 straipsnis). Taip pat išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į tas pajamas, iš kurių išieškoti nedraudžia įstatymas.

9. Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio skolininkui geranoriškai sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinės gaunamų pajamų.

10. Bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog antstolis areštavo konkretų turtą ir pasiūlė CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko šio turto dalies nustatymo, savaime nereiškia, kad teismas turi apsiriboti skolininkui priklausančios turto dalies formaliu nustatymu. Teismas turi patikrinti, ar antstolis nepadarė klaidos, ar yra visos prielaidos taikyti CPK 667 straipsnyje nustatytą procedūrą (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2025).

11. Teismas konstatuoja, kad CPK 667 straipsnyje yra nurodyta, jog antstolis areštuoja bendrąjį turtą, todėl šios teisės normos lingvistinis aiškinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji gali būti taikoma tik turimam, bet ne būsimam turtui. Kaip jau minėta, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį antstolis aprašo ir areštuoja turtą, jeigu jį laiko bendru turtu ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nesant konkretaus skolininko ar jo dalies turto su kitais bendraturčiais, teismas negali vertinti ir pasisakyti dėl turto, kuris gali atsirasti skolininko nuosavybėje. Tokiu atveju būtų sukuriamas precedentas, kuomet bet koks turtas, atsiradęs po santuokos sudarymo, bus laikomas bendrąją sutuoktinių nuosavybe, nors pagal įstatymą galimi atvejai, kai santuokoje įgytas turtas gali būti laikomas ir asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe. Atsižvelgiant į šią nuostatą, darytina išvada, kad įstatymas leidžia individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje tik realiai egzistuojančiame sutuoktinių turte. Todėl nustatoma, kad skolininkui SKL1 priklauso ½ dalis jo sutuoktinės SUA1 gaunamų pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies. Nustatyti, jog skolininko SKL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine SUA1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinės SUA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Likusioje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti. Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarties nuorašus išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.