- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-25
- Bylos Nr.
- BIK-498/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24372-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Alenas Piesliakas (pran.), Rima Ažubalytė
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
Kasacinio skundo Nr. DOK-2169/2026 Bylos Nr. BIK-498/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24372-2024-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1.3 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), spręsdama nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 12 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasatoriai kasaciniu skundu prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą M. K. nutraukti; 2) palikti nukentėjusiųjų B. M. ir J. Š. civilinius ieškinius nenagrinėtus dėl esminio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 112 straipsnio 1 dalies pažeidimo; 3) sumažinti nukentėjusiesiems B. M. ir J. Š. priteistus neturtinės žalos atlyginimą; 4) dėl fizinio skausmo nukentėjusiajam J. Š. sukėlimo pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 37 straipsnio nuostatas ir atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.
Kasatoriai nurodo, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių M. K. buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nusikalstamas veikas, padarytas prieš nukentėjusiuosius B. M. ir J. Š.. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įrodymus vertino selektyviai, rėmėsi vien nukentėjusiųjų parodymais, nors jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys – liudytojų parodymai, vaizdo įrašai, kurie paneigia nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes apie fizinio smurto prieš juos naudojimą. Pripažinus M. K. kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo nepašalinus byloje esančių prieštaravimų buvo pažeista nekaltumo prezumpcija ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas. Skunde nurodoma ir tai, kad dėl policijos pareigūnų neveikimo ir delsimo buvo prarasti svarbūs bylai įrodymai – sporto klubo vaizdo kamerų ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, nes baigėsi jų saugojimo laikas. Anot kasatorių, teismai turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-381/2025, kurioje buvo suformuluota taisyklė dėl įrodinėjimo naštos perkėlimo valstybei tais atvejais, kai valstybės pareigūnai nevykdo pareigos išsaugoti objektyvius įrodymus (kūno kamerų vaizdo įrašus).
Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nagrinėti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, pažeidė BPK 112 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nustatytas terminas civiliniams ieškiniams paduoti, taip pažeisdamas teisę į gynybą ir rungimosi principą. Be to, teismai, nustatydami nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydį, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio nuostatas. Neturtinės žalos atlyginimas nustatytas neatsižvelgus į nuteistojo M. K. turtinę padėtį, taip pat neatsižvelgta į skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose už sunkesnius ar panašius nežymius sveikatos sutrikdymus buvo priteistos ženkliai mažesnės sumos neturtinei žalai atlyginti. Net apeliacinės instancijos teismui sumažinus neturtinės žalos atlyginimo sumą, priteistos sumos yra neproporcingos, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. Atsižvelgiant į tai, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai mažintini iki 300–400 Eur.
Šalies argumentai
Kasatoriai teigia, kad teismai nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų ir dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam J. Š. neatleido M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiajam J. Š. nebuvo padaryta fizinė žala sveikatai, buvo sukeltas momentinis fizinis skausmas be kitų pasekmių. Tokia veika, kai per tarpusavio konfliktą trumpalaikio fizinio kontakto metu sukeliamas tik fizinis skausmas, pagal savo pavojingumą nesiekia baudžiamosios atsakomybės ribos ir pripažintina mažareikšme.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nors kasaciniame skunde formaliai ir nurodyti BPK 369 straipsnyje nustatyti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, tačiau skundo argumentais, susijusiais su BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu, iš esmės yra ginčijamas žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas, nesutinkama su nuteistajam nepalankiomis teismų išvadomis dėl nustatytų nukentėjusiojo B. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam J. Š. aplinkybių. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023, 83 punktas), klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-628/2025, 11 punktas). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2024, 7 punktas). Taigi, kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, kasatoriaus teiginiai apie nevisapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą neatitinka skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinio. Taip pat kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-381/2025, nes šios bylos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl kasatorių cituojama nutartis nelaikytina turinčia precedento galią nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų, atskiri policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų fragmentai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti ir įvertinti, jais taip pat remiasi ir kasatoriai.
Kasacinio skundo argumentai dėl esminio BPK 112 straipsnio pažeidimo yra deklaratyvūs, kasatoriai nenurodė, kaip ir kokiu būdu buvo pažeista jų teisė į gynybą ir rungimosi principas pirmosios instancijos teismui leidus nukentėjusiesiems ištaisyti iki įrodymų tyrimo pradžios pateiktų civilinių ieškinių trūkumus. Tuo tarpu neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėdamas teisės taikymo aspektu patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, 5 punktas). Skunde išdėstytais teiginiais iš esmės yra keliamas fakto, o ne teisės taikymo klausimas. Kasatoriai CK 6.250 straipsnio nuostatų netinkamą taikymą grindžia ne teisiniais argumentais, kurie pagrįstų, jog teismų išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius materialiosios teisės nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, bet iš esmės siekdami, jog iš naujo būtų įvertintos neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingos aplinkybės. Kasatorių teiginiai apie neįvertintas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes (kilusių padarinių pobūdis, nuteistojo M. K. turtinė padėtis, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose) neatitinka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, tuo labiau kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, sumažino pirmosios instancijos teismo priteistus atlyginti neturtinės žalos dydžius. Pažymėtina, kad teismų praktika yra tik vienas iš kriterijų, turintis reikšmės neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui – kiekvienu atveju vertintina visų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų konkrečios bylos aplinkybių visuma, todėl priteisiamos sumos gali skirtis.
Kasatorių teiginiai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 37 straipsnio –grindžiami subjektyviu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, kad vien fizinio skausmo sukėlimas dėl vienkartinio smurto panaudojimo nekilus kitoms pasekmėms nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį taikytina baudžiamoji atsakomybė. Kasaciniame skunde teisiniai argumentai, kurie pagrįstų, kokias konkrečias teisės taikymo klaidas teismai padarė, nepateikti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar teismų padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.