Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2026-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. M1-631-771/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-01
Bylos Nr.
M1-631-771/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37811-2025-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas (pran.)
Nukentėjusysis
L. G.
Kaltinamasis
J. B.
Prokuroras
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-631-771/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37811-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.26.2; 2.10.11.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. birželio 1 d. Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, Rugilei Indei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,nukentėjusiajai L. G.,kaltinamojo J. B. gynėjui advokatui Modestui Švažui,ekspertui Gintarui Butkui (nuotoliniu būdu),

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo prokuroro nutarimą dėl J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini)i, faktiškai gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), įgijusiam profesinį išsilavinimą, išsituokusiam, pensininkui, neteistam, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. 2025 m. spalio 25 d. apie 7.45 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, būtent: tyčia prieš nukentėjusią L. G. demonstravo savo lytinį organą, tokiais tyčiniais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sukėlė išgąstį ir sumaištį.

Nukentėjusioji L. G. parodė, kad įvykio dieną ji atvyko į (duomenys neskelbtini) pas stomatologą. Kadangi atvyko per anksti, vizito pas stomatologą laukė autobusų stoties lauko aikštelėje. Staiga pajuto, kad kažkas prie jos priėjo. Ji pasitraukė, tačiau vyriškis, vilkėjęs ilgą lietpaltį, vis tiek ėjo link jos. Bandė visu kūnu prie jos prisiliesti. Traukdamasi, ji keletą kartų garsiai vyriškio paklausė ko pastarajam reikia. Vyriškis pasakė, kad nori jos. Išsigandusi, ji greitai nuėjo į autobusų stoties laukiamąjį. Laukiamajame ji priėjo prie kasininkės. Vyriškis, atsidengęs savo lytinius organus, ėjo jai iš paskos, nereagavo į pastabas. Vyriškio lytinių organų lauke nematė, nes jis buvo labai arti jos. Matė tik pastarojo veidą. Laukiamajame ji garsiai sušuko, kad kviestų policiją. Be kasininkės salėje buvo dar viena moteris. Vyriškio lytinius organus matė visos trys moterys, buvusios laukiamajame, nes vyriškio lietpaltis buvo prasegtas. Tiek ji, tiek laukiamajame buvusi kasininkė ir moteris labai stipriai sureagavo į tokį vyriškio poelgį. Joms visoms garsiai pradėjus šaukti atėjo apsaugos darbuotojas, kuris taip pat matė to vyriškio lytinius organus. Apsaugos darbuotojas vyriškį išvedė laukan. Apsaugos darbuotojui išvedus vyriškį, dar kurį laiko tarpą ji palaukė ir nuėjo į stomatologinį kabinetą. Tikėtina, kad vyriškis jos laukė, nes buvo pasislėpęs už autobuso. Jai kažkiek paėjus, vyriškis pradėjo ją vytis. Ji greitai nuėjo iki apsaugos darbuotojo ir į jį nežiūrėjo. Atvyko policija, kurį tą vyriškį sulaikė. Policiją iškvietė mažamečiai vaikai, nes jau anksčiau vyriškis jiems rodė savo lytinius organus. Rodomi vyriškio lytiniai organai jai sukėlė nemalonius pojūčius, išgąstį. Kadangi ji turi mažametę dukrą, pagalvojo, kas būtų buvę jei kartu su ja būtų buvusi jos dukra. Vyriškį matė pirmą kartą. Jai pasirodė, kad vyriškis elgiasi neadekvačiai, nes nereagavo į pastabas, elgėsi kaip užhipnotizuotas. Tokį žmogaus elgesį ji vertina neigiamai. Sutinka, kad žmogus būtų gydomas.

Liudytojas S. B. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini). Prisimena įvykį, kuriame buvo apsinuoginęs vyras. Jam būnant dispečerinėje paskambino iš kasų kasininkė, kuri pasakė, kad po salę vaikšto nuogas vyras. Jam atėjus ir atidarius laukines varstomas duris, pro jį praėjo vyras, vilkintis žalią ir prasegtą ploščių. Taip pat buvo prasegtos vyriškio kelnės, iš kurių matėsi išlindęs lytinis organas. Jis tam vyrui sušuko, kad ką pastarasis čia daro. Vyras išbėgo laukan. Ketino kviesti policiją, tačiau nebekvietė, nes pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus. Policija vyrą sulaikė jam grįžus atgal į stotį. Nukentėjusioji moteris policijos pareigūnams papasakojo, kad prie jos perone kabinėjosi vyriškis, tačiau tikslių aplinkybių, t. y. ką ji pasakojo pareigūnams, jis negirdėjo. Tiksliai negali pasakyti kiek salėje buvo žmonių, tačiau jam atrodo, kad buvo kasininkė ir moteris, jo manymu, nukentėjusioji. Peronas buvo tuščias, nes dar buvo rytas. Lauke jokių nusikandimų nebuvo – niekas nieko nesakė. Tokį vyro elgesį jis vertina neigiamai, nes jo manymu, tai kažkoks iškrypimo laipsnis bei, kad vyrui nėra gerai su psichika. Tą vyrą (duomenys neskelbtini) jis ir anksčiau yra matęs. Kažkur prieš pusę metų jis vis pasirodydavo, tačiau vėl dingdavo. Šitaip jis elgėsi pirmą kartą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ekspertas Gintaras Butkus parodė, kad surinktų duomenų pagrindu buvo konstatuota, kad J. B. serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (panašus į (duomenys neskelbtini)) sutrikimu, dėl kurio jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Buvo rekomenduota J. B. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Ši liga yra nepagydoma, nes tai (duomenys neskelbtini). Medikamentų pagalba pasiekiama remisija, kad pagerėtų asmens būklė, kad nekenktų nei sau, nei aplinkiniams. Atliekant ekspertizę iš duomenų nustatyta, kad anksčiau jis buvo gydomas ambulatoriškai dėl jo psichinės būklės. Galbūt dėl jo nesistemingo lankymosi pas gydytoją, netikslaus vaistų vartojimo ir atsirado ta problema. Asmuo nėra agresyvus, tačiau jis pats nekritiškai vertina savo ligą. Manoma, kad paskyrus priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą asmuo sistemingai vartos vaistus. Be to, yra ir leidžiami vaistai, kuriais galimas gydymas. Asmens dėl jo esamos sveikatos būklės teismo posėdyje negalima apklausti.

J. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nepripažino visiškai ir parodė, kad yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje tris kartus, eina pas gydytoją daktarę Č., (duomenys neskelbtini), ji jam išrašo vaistų, jeigu jam jų reikia. Parodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jį į (duomenys neskelbtini) atvežė greitoji medicinos pagalbą, jį nuvežė į psichiatrinę ligoninę, tačiau ten jo neguldė ir jį paleido. Naktį jis buvo (duomenys neskelbtini) mieste, ką ten veikė nesakys, kažkas paskambino greitajai ir pasakė, kad jis bėgioja kažkur, dėl to medikai jį vežė į (duomenys neskelbtini) skyrių. Kai jį ten atvežė, jam pamatavo spaudimą ir gal už kokios pusę valandos jį paleido. Po to jis ėjo į autobusų stotį, kad grįžtų namo į (duomenys neskelbtini), ten laukė autobuso. Parodo, kad jis prie nieko nesikabinėjo, nieko nedarė, nieko nedemonstravo, nesupranta kuo jį kaltina. Dėl jam pareikšto įtarimo jis nesutinka visiškai. Daugiau ko parodyti neturi (t. 1, b. l. 112-113).

Iš L. G. 2025 m. spalio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2025 m. spalio 25 d., apie 07.45 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tiek lauke, tiek vidaus patalpose, prie jos priėjo nepažįstamas pusnuogis vyras, kuris tyčia buvo išsitraukęs lytini organą, demonstravo tai, įžūliai bandė prisiliesti visu kūnu prie jos. Po nepažįstamo vyro tokių veiksmų išsigando. Prašo policijos pagalbos nustatyti mane išgąsdinusi vyrą ir nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 21-28).

Iš 2025 m. spalio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. spalio 25 d., apie 07.45 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), blaivas J. B. gimęs (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia demonstravo savo lytinį organą praeiviams, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ar tvarką (t. 1, b. l. 6-11).

Iš 2025 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), yra prekybos centras ,, (duomenys neskelbtini)“, įvykis įvyko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kur yra daug stovėjimo vietų autobusams. Vieta yra vieša ir prieinama visiems. Fiksuojama lauko vaizdo stebėjimo kameromis. Pastato vidus apsaugotas stiklinėmis durimis su spyna, tačiau dabar yra atrakinta, įėjus į vidų yra dar vienos durys, kurios atsidaro nuo judesio. Viduje tiesiai yra kasos, o po kaire ir po dešine puse yra suoliukai. Vidus yra fiksuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nestebima, iš įvykio vietos niekas nepaimta (t. 1, b. l. 43-51).

Iš 2025 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame aprašyta skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo apžiūra, matyti, kad įrašo pradžia 2025 m. spalio 25 d. 07.34.12 val. Įraše girdimas pokalbis telefonu tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir paskambinusiojo D. B., prisistačiusiu keleiviu. Pranešėjas informavo, kad po (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), vaikšto 50-60 metų, vilkintis žalią paltą vyras – ekshibicionistas. Nurodė, kad matė, kaip aštuntoje išvykimo aikštelėje mergaitėms parodęs savo „nuogybes“ ir jas išgąsdinęs vyriškis pasišalino. Mergaitės taip pat pasišalino (t 1., b. l. 66-68).

Iš 2025 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 7 vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini) 2025 m. spalio 25 d. laikotarpiu nuo 07:37:40 iki 07:54:05. Iš vaizdo įrašų apžiūros matyti kaip nukentėjusiajai L. G., vaikštant (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), link jos eina atsisagstęs pusilgę striukę, ant galvos užsidėjęs striukės gobtuvą J. B. Pro J. B. atsegtas kelnes matosi išlindęs jo lytinis organas. Priėjęs prie L. G. J. B. kalbasi stovėdamas priekiu priešais moterį. L. G. atsitraukusi nuo jo spartesniu žingsniu įeina į autobusų stoties patalpą. Jai iš paskos iš lauko įeina J. B., kuris eina atsisagstęs pusilgę striukę, ant galvos užsidėjęs striukės gobtuvą, pro atsegtas kelnes matosi išlindęs jo lytinis organas. Laukimo salėje J. B. pabandžius moteriai paimti už rankos, moteris atbula nuo jo atsitraukia ir nueina link kasos. Pasirodžius apsaugos darbuotojui J. B. išvaromas iš autobusų stoties laukimo salės. L. G. išėjus iš laukimo salės J. B. nueina į tą pusę, į kurią nuėjo L. G. Atvyksta policijos pareigūnai (t. 1, 62-65).

Iš 2025 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra, kurios metu matoma, kad įvykio vietoje apsaugos darbuotojas nurodė, jog išsitraukęs savo lytinį organą vaikšto vyriškis. Policijos pareigūnams pribėgus prie vyro, apsirengusio žalios-mėlynos spalvos ilga striuke su gobtuvu, ir paklausus, ką jis čia daro, pastarasis atsakė, kad nieko. Policijos pareigūnams paklausus, ar pastarasis turi draudžiamų daiktų, jis atsakė, kad neturi, kad jis nieko nedarė. Taip pat J. B. policijos pareigūnams nurodė, kad jis nevaikšto išsitraukęs lytinio organo, kad nežino, dėl ko jo atžvilgiu gaunami pranešimai bei, kad nebuvo priėjęs prie jokių mergaičių. Policijos pareigūnams L. G. nurodė, kad vyras vaikščiojo su išlindusiu lytiniu organu, kad prie jos kabinėjosi, kad teigė jos norįs, o ji išsigandusi nuėjusi į autobusų stoties laukimo salę, į kurią jai iš paskos atsekė tas pats vyras, iš kelnių išsitraukęs lytinį organą. Pareiškimą rašys. Iš kelnių ištrauktą lytinį organą matė ir laukimo salėje dirbusi kasininkė V. M. (t. 1, b. l. 69-71).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio jaunesniojo tyrėjo K. Č. 2025 m. spalio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl gauto iškvietimo ROIK: (duomenys neskelbtini) matyti, kad jam 2025 m. spalio 25 d. dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresn. tyrėju A. A., radijo ryšio šaukiniu „S1153“ 7 val. 38 min. iš Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūno gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik stotyje vyras dviem mergaitėms rodė savo lytinį organą. Vyras apie 50-60 metų, dėvėjo žalios spalvos paltą, po apačia galimai nuogas. Vyras pasišalino, tačiau nematė kur. Merginų stotyje nebėra. Pranešė autobuso keleivis. Vykstant į įvykį, bendrauta mobiliojo ryšio telefonu su pranešėju D. B., kuris paaiškino, kad laukdamas autobuso su savo drauge pastebėjo, kaip įtartinas vyriškis rodo savo lytinį organą dviem mergaitėms, kurios paskui išsigandusios nubėgo šaligatviu link centro, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Pretenzijų pranešėjas neturi, tiesiog norėjo pranešti apie įvykį. Apvažiavus aplinkines gatves, mergaitės nepastebėtos. 7 val. 48 min., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko autobusų stoties apsaugos darbuotojas S. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė kaip atrodė vyriškis bei parodė kryptį, kur nubėgo įtartinas vyras. Pavažiavus ta kryptimi pastebėtas vyras, vilkintis tamsiai žaliu paltu su gobtuvu. Bendraujant buvo išsiaiškinta, kad tai blaivus J. B. Atėjus S. B. buvo atpažintas vyriškis. J. B. buvo iškart sulaikytas. Kartu su S. B. atėjo ir L. G., kuri paaiškino, kad pretenzijų turi ir norėtų rašyti pareiškimą, tačiau šiuo metu to padaryti negalėjo, nes L. G. reikėjo pas dantistą. L. G. buvo akivaizdžiai išsigandusi, pasimetusi. Įvykį taip pat matė autobusų stoties darbuotoja V. M., kuri taip pat gali įvykį paaiškinti (t. 1., 41-42).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnio atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2013, 2K-491/2013, 2K-520-303/2015).

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, jog J. B. veiksmuose yra BK 284 straipsnyje numatyto įstatymo uždraustos veikos objektyvieji požymiai, t. y. J. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, būtent: tyčia prieš nukentėjusią L. G. demonstravo savo lytinį organą, tokiais tyčiniais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sukėlė išgąstį ir sumaištį. Tai patvirtina teismo nustatytos ir ištirtos aplinkybės: teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios L. G., liudytojo S. B. nurodytos aplinkybės, rašytinėje bylos medžiagoje: įvykio vietos apžiūros protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose, ir kituose dokumentuose nurodytos ir užfiksuotos bylai svarbios aplinkybės ir duomenys.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas – viešoji tvarka. Objektyvioji pusė pasireiškė viešoje vietoje įžūliu elgesiu, nepagarbos aplinkiniams bei aplinkai demonstravimu – demonstruojant savo lytinį organą nukentėjusiajai, tokiu būdu sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo veika atitinka BK 284 straipsnio sudėties požymius.

Dėl asmens pripažinimo nepakaltinamu

J. B. padarytoje veikoje nėra subjektyvinės pusės požymių, t. y. kaltės, nes J. B. dėl esamo psichikos sutrikimo baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Dėl esamo psichikos sutrikimo šiuo metu J. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti.

(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. B. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sutrikimas, dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu J. B. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sutrikimas, dėl kurio jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. J. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 135-139).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu ekspertas Gintaras Butkus paaiškino, kad J. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sutrikimu, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra (duomenys neskelbtini), į tai, kad jis serga šiuo metu ir taip pat negali suprasti savo atliekamų veiksmų ir juos valdyti, J. B. rekomenduoja taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, J. B. pripažįstamas nepakaltinamu.

Pagal Baudžiamojo kodekso 17 str. asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

Baudžiamojo kodekso 98 str. nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas išvadas, jog J. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sutrikimu. Dėl šio psichikos sutrikimo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, teisiamojo posėdžio metu eksperto duotus paaiškinimus, sprendžia, kad J. B. negali atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką, nes yra pripažintinas nepakaltinamu. Jam skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BPK 403 str. 2 d. 1 p., BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 1 p.).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

Kiti klausimai

J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina.

Dokumentai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus: vaizdo įrašai – paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarė būdamas nepakaltinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, J. B. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

J. B. panaikinti paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Dokumentus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus: vaizdo įrašus – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas