Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2697/2026 Bylos Nr. BIK-616/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06662-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų, Artūro Ridiko, Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko) ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. S. kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. vasario 17 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 28 d. nuosprendžio priėmimo bei prašymo sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria, jo teigimu, galutinė bausmė padidinta nuo 40 iki 70 parų arešto, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo paskirtą 40 parų arešto bausmę; pripažinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 66 straipsnio 2 dalies pažeidimą, vieną sulaikymo dieną prilyginti trims laisvės apribojimo dienoms ir atitinkamai sumažinti galutinę bausmę; panaikinti intensyvią priežiūrą; arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat prašoma sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą iki kasacinio skundo išnagrinėjimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai taikė negaliojančią BK 66 straipsnio 2 dalies redakciją. Kasatoriaus teigimu, pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią šio straipsnio redakciją viena laikinojo sulaikymo diena turi būti prilyginama trims laisvės apribojimo dienoms, todėl dvi sulaikymo paros į paskirtą bausmę įskaitytos netinkamai. Skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nors byloje nebuvo paduota apeliacinio skundo, kuriuo būtų siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, savo iniciatyva padidino galutinę bausmę nuo 40 iki 70 parų arešto ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje įtvirtintą draudimą bloginti nuteistojo padėtį. Be to, kasatorius nurodo, kad buvo pažeisti bausmės individualizavimo ir proporcingumo principai, netinkamai taikyti BK 54 ir 63 straipsniai. Kasatoriaus teigimu, teismai sureikšmino administracinius teisės pažeidimus, neįvertino teigiamos nuteistojo asmenybės dinamikos ir pastangų stabilizuoti gyvenimą, o bausmes subendrino mechaniškai. Skunde taip pat tvirtinama, kad pagal BK 75 straipsnį paskirta intensyvi priežiūra ir pareiga būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 6.00 val. neproporcingai riboja galimybę dirbti bei prieštarauja resocializacijos tikslams.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų, nenustato faktinių bylos aplinkybių ir nesprendžia, kuriam iš prieštaringų įrodymų turi būti suteikta didesnė įrodomoji reikšmė. Nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis savaime nėra kasacinio apskundimo pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Kasacinio skundo argumentas dėl BK 66 straipsnio 2 dalies taikymo grindžiamas neteisingu šios normos turinio aiškinimu. V. S. paskirta arešto, o ne laisvės apribojimo bausmė, todėl kasacinio skundo argumentai dėl to, kad viena laikinojo sulaikymo diena turi būti prilyginama trims laisvės apribojimo dienoms, nėra aktualūs nagrinėtai bylai.

Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas padidino galutinę bausmę nuo 40 iki 70 parų arešto, prieštarauja skundžiamų teismų sprendimų turiniui. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ištaisantis pirmosios instancijos teismo padarytas BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taikymo klaidas ir į bausmės laiką papildomai įskaitė pagal ankstesnį nuosprendį iš dalies atliktą bausmę. Tokiu būdu kasacinio skundo argumentas dėl BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimo neturi faktinio pagrindo.

Kasacinio skundo dalyje dėl BK 54 straipsnio taikymo iš esmės nesutinkama su tuo, kokią reikšmę teismai suteikė atskiriems bausmei individualizuoti svarbiems duomenims. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas bausmės dydį tikrina netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu, o bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo teisinių argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių pažeidimo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017, 2K-7-8-788/2018, 2K-103-303/2022, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).

Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo nėra pagrįsti teisiniais argumentais ir prieštarauja skundžiamų teismų sprendimų turiniui. Nuosprendžiu nuteistajam nustatyta pareiga būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 6.00 val. netaikoma, kai išvykimas susijęs su darbu, mokslu ar gydymusi. Dėl to skundo teiginys, kad ši pareiga savaime užkerta galimybę dirbti, prieštarauja teismų sprendimuose aiškiai nustatytai išimčiai.

Taigi, nors kasaciniame skunde formaliai nurodomi netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai BPK pažeidimai, esminiai jo argumentai grindžiami neteisingu BK 66 straipsnio turinio aiškinimu, faktinių duomenų apie pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų paskirtas bausmes neatitinkančia prielaida ir nesutikimu su teismų motyvuotu bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių vertinimu. Tinkamų teisinių argumentų, pagrindžiančių BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų buvimą, skunde nepateikta.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.