Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2579 Bylos Nr. eCIK-794/2026 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00775-2025-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 20 d. paduotu ieškovo J. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas J. B. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Siaged”, S. K., V. S., L. S., P. G., J. G., A. B., J. P., D. P., uždarajai akcinei bendrovei „Eksena“, A. Č., V. A., S. A., A. G. ir J. G. dėl teisės pakeisti patalpų paskirtį pripažinimo, tretieji asmenys byloje – Panevėžio miesto savivaldybės administracija, Z. Š., UAB „Inrent“, M. V., V. K. įmonė, M. V., A. A. I., V. B., E. B. ir I. B..

Ieškovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

1. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, netinkamai vertino pateiktus į bylą įrodymus, kiek tai susiję su šalių procesiniu elgesiu. Ieškinys (patikslintas) iš esmės buvo patenkintas. Tik bylos nagrinėjimo metu, išgirdus atsakovų motyvus, dėl ko jie nesutinka duoti sutikimo, esant atsakovų prašymui susipažinti su patalpų paskirties keitimo projektu, ieškovas tokį dokumentą užsakė pas architektą ir pateikė atsakovams. Ieškovas patikslino ieškinį. Toks ieškovo elgesys atitiko proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus. Ieškovas užsakė, o architektė paruošė projektą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus turi būti pateiktas ne bendraturčiams, gaunant jų sutikimą, o kartu su kitais dokumentais (tame tarpe bendraturčių sutikimais), savivaldybės administracijai (direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui). Toks ieškovo procesinis elgesys yra laikytinas priimtinu. Atsakovai, net ir po to, kai jiems proceso metu buvo pateiktas aukščiau nurodytas dokumentas, nesutiko su ieškovo patikslintu reikalavimu ir jį ginčijo. Todėl, darytina išvada, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškovas būtų paruošęs ir pateikęs iki ieškinio pareiškimo teisme, atsakovams paminėtą patalpų paskirties keitimo projektą ar ne, atsakovai jį būtų ginčiję. Ieškovas, pateikdamas prašymą atsakovams duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį, neprivalėjo atsakovams pateikti patalpų paskirties pakeitimo projekto, o atsakovai, gavę ieškovo prašymą neišreiškė jokio noro gauti papildomos informacijos apie patalpų paskirties pakeitimą, į ieškovo prašymą iš viso nesureagavo. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo elgesys tiek iki ieškinio pareiškimo (pranešimų nusiuntimas atsakovams su pridėtu sutikimo tekstu), tiek pareiškimas ieškinio teisme (po to, kai atsakovai iš viso nesureagavo į iš ieškovo gautą prašymą), tiek ieškovo elgesys proceso metu pareiškus ieškinį (atsakovams paprašius pateikti papildomos informacijos apie patalpų keitimo projektą) – patalpų paskirties projekto paruošimas, pripažintini tinkamais, sąžiningais ieškovo procesiniais veiksmais.

3. Visiems savininkams nuo 2023 m. komunikuojama ta pati žinutė – ieškovas neketina atlikti statybos darbų, siekiama atlikti tik „popierinį“ valstybės įmonės Registro centro įrašo pakeitimą ir tai davė aiškiai suprasti visiems visais komunikacijos būdais. Teisme nei vienas bendrasavininkas nepateikė kitokių įrodymų, kad ieškovas būtų planavęs atlikti statybos darbus. Dėl to apylinkės teismas yra neteisus sakydamas, kad savininkai buvo neinformuoti ir nesupažindinti „su tuo, kokiu konkrečiu būdu (kokius techninius ir kitokius sprendinius įgyvendindamas ginčo pastate) jis ketina padaryti“.

4. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo 101 punkte nurodyta išvada, kad bendraturčiai „tik gavę Projektą“ galėjo jį tinkamai įvertinti, nes projekte nėra minimi jokie bendrų patalpų pakeitimai, nurodoma, kad bus keičiama tik patalpų paskirtis. Galiausiai griežtai negalima sutikti su teismo teiginiu, kad „Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį aplaidų ir akivaizdžiai nerūpestingą ieškovo procesinį elgesį (kuomet ieškovas inicijavo civilinę bylą pats tinkamai neįgyvendinęs jam tenkančios pareigos informuoti atsakovus apie savo planą pakeisti Patalpų paskirtį, o bylos eigoje ilgą laiką nerengė ir neteikė būtino jai išnagrinėti dokumento, t. y. Projekto), pripažino pagrindu“. Ieškovo nurodyti veiksmai (komunikavimas įvairiais būdais dvejus metus su savininkais, laukiant jų sutikimo, konsultacijos su architektais) niekaip negali būti pavadintas aplaidžiu ar nerūpestingu. Priešingai, buvo imtasi visų galimybių kreiptis į bendrasavininkus, adresuoti, jeigu tokių yra, klausimus ir tik kaip paskutinė viltis, po maždaug 5 kreipimųsi į atsisakiusius pasirašyti sutikimą, kreiptasi į teismą įgyvendinti teisę keisti savo patalpų paskirtį nedarant ir nesiekiant žalos kitiems savininkams.

5. Atsakovų advokatų išlaidos yra galimai dirbtinai padidintos siekiant pasipelnyti, taip pat įvertintini argumentai dėl etikos taisyklių pažeidimo dėl interesų konflikto: a) atsakovas A. B. pats yra advokatas, tačiau pasamdė sūnų A. B. ir už tai paprašė 2 268,75 Eur dydžio pirmosios instancijos bei 1 566 Eur dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo; b) atsakovė L. S. taip pat yra advokatė, tačiau pasamdė sūnų G. S. ir už tai paprašė 2 226,40 Eur dydžio pirmosios instancijos bei 1 839,20 Eur dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo; c) atsakovė L. S. ir V. S. yra sutuoktiniai, tačiau abu atskirai samdė atskirus advokatus. V. S. tiek telefonu, tiek el. paštu yra atsakęs, kad „Viską derinkite su L. S.“. V. S. paprašė 1 755 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, kompensavimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto kasacijos pagrindo, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.