Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Ernesta Mockutė, sekretoriaujant Jovitai Mikalajūnienei, dalyvaujant ieškovės Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovui Karoliui Vizgaudžiui, atsakovui T. V., jo atstovui advokatui Zigmui Burbai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos kalėjimų tarnybos ieškinį atsakovui T. V. dėl turtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2025-12-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 m. 7 mėn. 25 d. laisvės atėmimo bausmė. Tuo pačiu nuosprendžiu atsakovas pripažintas recidyvistu. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad T. V. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 -ame kalėjime 2025-11-14 apie 6.15 val. savavališkai paėmęs Kontrolės praleidimo punkte Nr. 2 buvusį kalėjimo vartų raktų ryšulį ir nuėjęs į vidinį kiemelį pasinaudodamas šiais raktais atrakino grotuotus vartelius, po ko, pro juos patekęs į transporto patikros aikštelę atrakino pirmųjų transporto praleidimo posto vartų spyną ir taip pradaręs šiuos vartus per juos pabėgo iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo teritorijos. Pažymoje dėl pareigūnų iškvietimo nurodyta, kad 2025-11-14 buvo vykdomas pareigūnų iškvietimas dėl iš kalėjimo pabėgusio nuteistojo, iškvietimo pradžia apie 7.10 val.; iškvieti 26 pareigūnai, kurie nuteistojo paiešką vykdė nuo 8 iki 16 val. Iš pažymos apie pareigūnų darbą poilsio metu 2025-11-14 matyti, kad poilsio metu 8 val. dirbo 25 pareigūnai, 4 val. dirbo 1 pareigūnas; iš viso pareigūnams už poilsio metu dirbtą laiką sumokėta 5059,60 Eur. Lietuvos kalėjimų tarnybos pažymoje nurodyta, kad 2025-11-14 Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai vykdė nuteistojo T. V. paiešką ir viršvalandinį darbą dirbo 29 pareigūnai. Lietuvos kalėjimų tarnybos pažymoje dėl apmokėjimo už įprastą darbo krūvį viršijančią darbo trukmę nurodyta, kad už viršvalandinį darbą 29 pareigūnams iš viso sumokėta 4768,10 Eur.

Dėl civilinės atsakomybės

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 1, 4 d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1, 2 d.).

Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.250 straipsniuose nustatytos sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) turtinė ir (ar) neturtinė žala (CK 6.249 ir 6.250 str.); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos (CK 6.247 str.); 4) žalą padariusio asmens kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (CK 6.248 str.). Civilinės atsakomybės taikymas gali sutapti ir su kitų įstatyme nustatytų atsakomybės rūšių taikymu. Pavyzdžiui, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, gali būti taikoma tiek baudžiamoji, tiek civilinė atsakomybė, jeigu yra nustatomos visos šių atsakomybės rūšių taikymo sąlygos. Tokios situacijos gali susiklostyti ir asmeniui padarius administracinį ar tarnybinį nusižengimą, jeigu šiais veiksmais taip pat yra padaroma žala kitam (nukentėjusiam) asmeniui.

Civilinėje teisėje veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, prievolė atlyginti žalą atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Baudžiamojoje teisėje veiksmų neteisėtumas suprantamas siauriau – baudžiamoji atsakomybė kyla tik už konkrečių baudžiamajame įstatyme nustatytų veiksmų atlikimą arba neatlikimą. Tai, be kita ko, reiškia, kad atlikus veiksmus, už kuriuos yra baudžiama pagal baudžiamąjį įstatymą, civilinės atsakomybės taikymo prasme taip pat yra nustatomi neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CPK 182 str. 3 p.).

Minėta, kad civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti, be kita ko, reikia nustatyti neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltę (išskyrus atsakomybės be kaltės atvejus) (CK 6.248 str.). Kaltė civilinėje teisėje pasireiškia tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.), tačiau, priešingai nuo baudžiamojoje teisėje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos, civilinėje teisėje taikoma skolininko kaltės prezumpcija (CK 6.248 str. 1 d.). Be to, civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, nėra pateikiamos kaltės formų sąvokos – pastarosios yra plėtojamos kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-257-248/2020, Nr. e3K-3-164-421/2021). Vis dėlto tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje teisėje taikomos kaltės formos savo esme yra panašios, t. y. jomis siekiama nustatyti asmens santykį ir suvokimą apie atliekamus neteisėtus veiksmus, todėl tais atvejais, kai baudžiamojo įstatymo prasme konstatuojama nusikaltimą padariusio asmens tyčia, civilinės atsakomybės prasme skolininkas taip pat bus laikomas veikęs tyčia (CPK 182 str. 3 p.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 241 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pabėgo iš įkalinimo įstaigos. Baudžiamojoje byloje buvo konstatuoti tiek atsakovo neteisėti veiksmai, tiek jo kaltės forma – tyčia. Atsakovo neteisėti veiksmai (pabėgimas iš įkalinimo įstaigos) tiesiogiai lėmė valstybės patirtas išlaidas (atsakovo paieškos išlaidas), kurios laikomos žala. Tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų (pabėgimo) ir valstybės patirtų išlaidų (pareigūnų, vykdžiusių atsakovo paiešką, darbo apmokėjimas) yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra nustatytos visos atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 str.).

Dėl turtinės žalos dydžio

Pagal įstatymą, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovo paieška pradėta 2025-11-14 6.15 h, baigta 2025-11-14 20.30 h. Atsakovas į kalėjimą pristatytas 21.00 h. Atsakovo paieškai buvo pasitelktos gausios Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų pajėgos. Paieškos metu pareigūnai dirbo viršvalandžius, kai kurie dirbo jų poilsio metu. Ieškovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad pareigūnų darbas nesibaigė sulaikius atsakovą, jis turėjo būti grąžintas į kalėjimą, taip pat reikėjo užpildyti įvairius procesinius dokumentus, protokolus, priduoti ginklus, perduoti pamainą, todėl kai kurių pareigūnų darbas ir truko iki 22.00 h ar net iki 23.00 h. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, jog netinkamai buvo paskaičiuotas pareigūnų darbo laikas atmestini kaip nepagrįsti (CPK 185 str.).

CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Ši norma reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju ir įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-684/2023).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atsakomybė CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti mažinama tik esant nukentėjusiojo tyčiai arba dideliam neatsargumui, o paprasto neatsargumo atveju kaltininko atsakomybės mažinimas nėra galimas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, būtent atsakovas, siekdamas, kad jo atsakomybė būtų sumažinta dėl nukentėjusio asmens kaltės, turi įrodinėti ne tik kreditoriaus kaltės faktą, bet ir konkrečią kreditoriaus kaltės formą (CPK 178 str.).

Tuo tarpu dėl skolininko kaltės formos kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors civilinei atsakomybei atsirasti skolininko kaltės forma paprastai reikšmės neturi, tačiau ji yra svarbi sprendžiant atsakomybės dydžio sumažinimo klausimus – kuo švelnesnė kaltės forma, tuo platesnė teismo teisė nuostolių atlyginimo dydį mažinti, ir atvirkščiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-823/2025).

Taigi, būtent kaltės formos yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, teismui sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pagrindas taikyti mišrios kaltės institutą, įtvirtintą CK 6.282 straipsnyje, ir atitinkamai šiuo pagrindu mažinti žalą padariusio asmens atsakomybės dydį. Tais atvejais, kai žalą padaręs asmuo veikė nusikalstama tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 str.), o nukentėjęs asmuo neturėjo ketinimo sukelti žalą, CK 6.282 straipsnio nuostatos netaikytinos, t. y. tyčinį nusikaltimą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis neturėtų būti mažinama motyvuojant nukentėjusio asmens kalte. Toks aiškinimas atspindi įstatymo leidėjo valią, įtvirtintą ir, be kita ko, aptariamo straipsnio 3 dalyje, kuri nesuteikia teismui diskrecijos mažinti priteisiamo žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiant į sunkią žalą padariusio asmens finansinę padėtį, tais atvejais, kai žala padaroma tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-719/2025).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas dirbo tvarkiniu ir tvarkė pareigūnų administracines patalpas, kuriose buvo laikomi raktai, nuo kalėjimo durų ir spynų, dėl ko atsakovas ir turėjo galimybę šiuos raktus pasiimti. Vis tik, nors raktai buvo laikomi patalpose, į kurias turėjo teisę patekti atsakovas, tačiau jis jokia prasme neturėjo teisės raktų imti ir jais naudotis. Šios baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovės veiksmuose nėra kaltės (tyčios ar didelio neatsargumo forma), kadangi atsakovas dirbo, t. y. tvarkė administracines patalpas, todėl turėjo teisę įeiti į patalpas, kur buvo laikomi raktai. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti mišrios kaltės instituto ir mažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ar motyvuojant ieškovės kalte.

Atsižvelgiant į išdėstytus teismų praktikos išaiškinimus, į tai, kad ieškovei žala buvo padaryta atsakovo įvykdytu tyčiniu nusikaltimu, kad nėra jokių duomenų, jog ieškovė turėjo kokių nors ketinimų sukelti žalą, atsakovui neįrodžius, kad ieškovės veiksmuose buvo tyčia ar didelis neatsargumas, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 9827,70 Eur patirta turtinė žala (CK 6.263 str.).

Dėl palūkanų

Konstatavus, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 221 Eur žyminis mokestis (CPK 80, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265 straipsniais, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei Lietuvos kalėjimų tarnybai, į. k. 288697120, 9827,70 Eur (devynių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt septynių eurų 70 ct) turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9827,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026-03-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti iš atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 221 Eur (dviejų šimtų dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.