Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2245/2026 Bylos Nr. BIK-511/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25579-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), spręsdama nuteistojo I. T. (I. T.) gynėjo advokato Arvydo Budniko kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti skundžiamų teismų sprendimų vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl I. T. nuteisimo ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, o nuteistąjį išteisinti arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę. Taip pat kasatorius prašo sustabdyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų vykdymą, iki byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, todėl netinkamai išnagrinėjo bylą. Kasatoriaus įsitikinimu, nuteistajam I. T. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 260¹ straipsnio 5 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai metų trims mėnesiams yra neproporcinga ir neteisinga. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstama veika truko neilgai, o pats nuteistasis nėra pavojingas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nėra įrašytas į psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitą, anksčiau nebuvo teistas, taip pat nėra duomenų, kad nusikalstama veika sukėlė žalą tretiesiems asmenims, o nuteistasis iš veikos nepasipelnė. Be to, pagal medicininius duomenis, nuteistajam būtų per sunku atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Kaltinimas I. T. grindžiamas prielaidomis ir su nuteistuoju nesusijusiais duomenimis, nesant patikimų jo kaltės įrodymų, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino I. T. ir kito nuteistojo byloje susirašinėjimą „Signal“ programėlėje bei nepadarė kategoriškų išvadų dėl I. T. nusikalstamos veikos. Todėl, esant abejonėms dėl byloje surinktų duomenų ir įrodymų trūkumui, teismai turėjo vadovautis in dubio pro reo principu. Be to, žemesnės instancijos teismai pažeidė ir BPK 20 straipsnio nuostatas, nes rėmėsi duomenimis, kurie negalėjo būti laikomi įrodymais, t. y. nebaigtos nagrinėti baudžiamosios bylos duomenimis. Abiejų instancijų teismai rėmėsi aplinkybe, kad pas I. T. kratos metu buvo rastos narkotinės medžiagos, kaip papildomai įrodančia, jog jis susijęs su narkotinėmis medžiagomis ir jų gabenimu. Tačiau šių narkotinių medžiagų radimo aplinkybės nustatinėjamos kitoje dar nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, tik kurią išnagrinėjus ir priėmus galutinį teismo sprendimą, būtų galima remtis tokios bylos dokumentais kaip įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant.

Pirmiausia kasaciniame skunde keliamas neproporcingos ir neteisingos bausmės skyrimo I. T. klausimas, siejant jį su netinkamu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu. Kasatoriaus vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir teigiamai charakterizuojamos nuteistojo asmenybės. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės siekiama, jog kasacinės instancijos teismas pakartotinai vertintų bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir nuteistojo I. T. gynėjo apeliaciniame skunde. Šios aplinkybės buvo įvertintos apeliacinės instancijos teismo, kuris analogiško pobūdžio kasatoriaus argumentus išnagrinėjo ir motyvuotai pagrindė, kodėl I. T. pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nešvelnintina (apeliacinės instancijos teismo nutarties 42–46, 51 ir 52 punktai). Teisinių argumentų, kurie suponuotų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, kasatorius nepateikia. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad, pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018, 40 punktas). Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Taip pat, nors kasaciniame skunde formaliai nurodomi, anot nuteistojo gynėjo, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo, t. y. BPK 20 straipsnio ir in dubio pro reo principo, pažeidimai, tačiau iš skundo turinio matyti, kad iš esmės juo nesutinkama su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnagrinėjo nuteistojo I. T. gynėjo apeliacinio skundo argumentus (kurių dalis atitinka ir kasacinio skundo argumentus), kuriais buvo nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ir motyvuotai tokio pobūdžio gynybos argumentus atmetė. Tuo tarpu kasaciniame skunde aprašomi byloje surinkti duomenys, cituojant jų turinį, tačiau nepateikiama jokių teisinių argumentų, kurie paneigtų apeliacinės instancijos teismo išvadas ir sudarytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindą. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

Pažymėtina ir tai, kad BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kasaciniame skunde turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytą teismo sprendimą. Kasaciniu skundu, be kita ko, prašoma išteisinti I. T., o toks prašymas suformuluotas neatsižvelgiant į BPK 382 straipsnio nuostatas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir / ar padarytus esminius BPK pažeidimus. Nuteistojo gynėjo kasaciniu skundu iš esmės siekiama pakartotinio byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų vertinimo, o tai nėra kasacijos dalykas.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų teismų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo I. T. (I. T.) gynėjo advokato Arvydo Budniko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.