Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. BIK-469/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-07-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2026-06-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-30
Bylos Nr.
BIK-469/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03687-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Alenas Piesliakas, Rima Ažubalytė, Alvydas Pikelis (pran.)
Nuteistasis
A. M.
Advokatai
Saulius Juzukonis
Kategorijos

Kasacinio skundo Nr. DOK-2079/2026 Bylos Nr. BIK-469/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03687-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. birželio 30 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. M. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo A. M. gynėjas advokatas S. Juzukonis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 n. liepos 25 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 2 d. nutartį – A. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2024 m. vasario 27 d. veika), perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Kasatorius skunde nurodo, kad abiejų instancijų teismų išvados dėl nusikaltimo sudėties požymių buvimo buvo padarytos netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Teismų išvados padarytos pažeidus: 1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalyje nurodytą teisę į teisingą teismą ir teisingą bylos nagrinėjimą; 2) BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai; 3) BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles (teismai, vertindami įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai); 4) BPK 320 ir 332 straipsnių nuostatas. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą, kas lėmė teismų padarytas neteisingas išvadas dėl A. M. kaltės, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą. Teismų išvada, kad A. M. psichotropines medžiagas 2024 m. vasario 27 d. laikė turėdamas tikslą jas platinti, buvo padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo praktikos dėl pareigos įrodymus vertinti visapusiškai, nešališkai ir nepadarant klaidų dėl jų turinio. Tikslas platinti buvo konstatuotas ne nustačius konkretų išplatinimo atvejį, tačiau teismai jį preziumavo remdamiesi tuo, kad kratos metu pas A. M. buvo rasta kelių rūšių psichotropinių medžiagų, mažų svorių svarstyklės, plastikiniai užspaudžiami maišeliai ir šaukštelis. Specialistų išvados buvo vertinamos fragmentiškai, ignoruojant jų tarpusavio ryšį su A. M. nuosekliai išdėstyta versija, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimą įrodymus vertinti išsamiai ir nešališkai, nedarant klaidų dėl jų turinio. Policijos pareigūnai, atlikę kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, neužfiksavo nei vieno narkotinių ar psichotropinių medžiagų išplatinimo (atlygintinai ar neatlygintinai) fakto, nebuvo nustatyta nei pirkėjų, nei piniginių atsiskaitymų, nei kitų objektyvių realizavimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juolab grindžiamų teisiniais argumentais, nenustatė. Kasatorius nesutinka su abiejų instancijų teismų baigiamaisiais aktais, pateikdamas savą susiklosčiusios situacijos ir įrodymais pripažintų duomenų vertinimą. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, dar kartą atliekanti įrodymų tyrimą, jų vertinimą ir nustatanti veikos faktines aplinkybes. Abiejų instancijų teismai nustatė faktą, kad A. M. disponavo įvairių rūšių psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą dalį jų platinti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. O kasatorius nenurodė, kokie konkretūs esminiai BPK pažeidimai buvo padaryti, nustatant šį faktą. Teismai tokią išvadą darė vadovaudamiesi įrodymų visetu, taip pat atsižvelgdami į teismų praktikos išaiškinimus dėl įrodymų vertinimo tokio pobūdžio bylose. Iš kasacinio skundo turinio taip pat matyti, kad didelis dėmesys yra skiriamas liudytojų – policijos pareigūnų parodymams, pateikiant savą jų vertinimą. Kartu pažymėtina ir tai, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu nebuvo keliami atskiri klausimai dėl specialistų išvadų vertinimo. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas atskirai šiuo klausimu nepasisakė. Todėl teiginiai apie BPK nuostatų pažeidimus, juolab esminius, yra deklaratyvūs. Kasacinio skundo teiginiai, deklaratyviai nurodant apie padarytus BPK pažeidimus ar netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo A. M. gynėjo advokato S. Juzukonio kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. M. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima AžubalytėAlenas PiesliakasAlvydas Pikelis