Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo bei atsakovo ATS1 priešieškinį ieškovei IES1 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ieškovė IES1 ieškiniu prašė: 1) šalių nepilnametės dukters V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ; 2) atsakovo ATS1 nepilnametės dukters V. K. naudai priteisti 418 Eur dydžio materialinį išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, įmokas atliekant iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 15 dienos į ieškovės IES1 atsiskaitomąją sąskaitą, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo nepilnametės V. K. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 metų spalio, lapkričio mėnesį ir gruodžio mėnesio 12 dienų – 527,76 Eur, ieškovės IES1 naudai; 4) nustatyti atsakovo ATS1 bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. K. tvarką; 5) ieškovės naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas ATS1 priešieškiniu prašė nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ATS1 bendravimo tvarką su nepilnamete dukra V. K., nurodytą priešieškinyje.

Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnametės dukros V. K. bendravimo tvarką su tėvu ATS1 : 1) iki 2026 m. gegužės 1 d. atsakovas ATS1 bendrauja su V. K. ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę Socialinės gerovės namuose „P“, bendravimo laiką suderinus iš anksto su mama IES1 ; 2) nuo 2026 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas ATS1 bendrauja su V. K. kiekvieną trečiadienį pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; 3) nuo 2026 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas ATS1 bendrauja su V. K. kiekvieną šeštadienį pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 15 val.; 4) tėtis ATS1 ir mama IES1 lygiomis teisėmis, atsižvelgiant į nepilnametės dukters V. K. teises ir teisėtus interesus, pageidavimus ir poreikius, rūpinsis jos kasdieniniais poreikiais, priežiūra ir auklėjimu; 5) tuo atveju, jei ATS1 dėl ypatingų aplinkybių negali bendrauti su vaiku nustatytu laiku, tai jis privalo apie tai informuoti IES1 raštu (telefono žinute ir/ar elektroniniu paštu) kaip įmanoma skubiau. Šis bendravimo laikas yra kompensuojamas abipusių Šalių susitarimu; 6) tuo atveju, jei dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių (pvz.: vaiko ligos), dėl kurių negali įvykti numatytas vaiko bendravimas su ATS1 , IES1 privalo apie tai informuoti ATS1 raštu (telefono žinute ir/arba elektroniniu paštu) kaip įmanoma skubiau. Šis bendravimo laikas yra kompensuojamas abipusių šalių susitarimu.

Nurodė, kad Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą dėl nepilnametės V. K. interesų, kurioje nurodė, jog ieškovės prašoma skyrium gyvenančio tėvo ir mažametės dukters bendravimo tvarka tik Vaiko gerovės centre (toliau – ir VGC) „P“, nenumatant bendravimo už institucijos ribų, skyriaus nuomone, neatitinka geriausių vaiko interesų, kadangi bendravimas tik institucijoje apriboja skyrium gyvenančio tėvo ir dukters platesnį bendravimą. Pažymėjo, kad su nepilnamete dukra jau ilgą laiką bendrauja tik VGC „P“ patalpose, todėl būtina nustatyti laikiną atsakovo su nepilnamete dukra bendravimą.

Ieškovė IES1 atsiliepime į priešieškinį prašė atmesti atsakovo ATS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; atmesti atsakovo ATS1 priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir tenkinti ieškovės IES1 ieškinį; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad nusistovėjęs atsakovo bendravimas su mažamete dukra, kuri vis dar yra žindoma, yra pakankamas bei šalių ir vaiko teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Atsakovas nesuvokia dukros poreikių, nes jis prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią po bendravimo su tėvu mažametė dukra į gyvenamąją vietą būtų grąžinama 19 val. ir/ar 20 val., kas tokio amžiaus vaikui yra itin vėlyvas metas ir neatitinka nusistovėjusio mažametės dukters dienos režimo. Akcentavo, kad atsakovas neturi pastovios ir nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl atsakovas neturi galimybių užtikrinti mažametei dukrai saugios aplinkos, kuri nuolat nesikeistų. Pažymėjo, kad svarbu įvertinti mažą vaiko amžių, tai, kad šalių dukrai yra reikalingas betarpiškas ieškovės buvimas šalia, kadangi ieškovė dukrai sukelia saugumo jausmą. Atsakovo prašymo nustatyti laikinos bendravimo tvarkos tenkinimas reikštų, kad dukrai tektų nutraukti žindymo procesą, kas šiuo atveju prieštarautų nepilnametės dukros interesams. Mano, kad tik ieškovė, būdama mama ir žindydama vaiką, gali priimti sprendimą dėl žindymo nutraukimo, dukros atpratinimo nuo žindymo. Nurodė, kad atsakovas su dukra šiuo metu palaiko ryšį, jo bendravimas nėra apribotas.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonėje dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad neturi duomenų, jog būtų pažeidžiamos šalių dukters teisės – vaiko interesai bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Atsakovas nepateikė duomenų, jog pažeidžiami jo interesai. Abu tėvai įgyvendina savo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, atsakovas bendrauja su dukra VGC „P“, vaiko ryšys nei su vienu iš tėvų nėra nutrūkęs. Iš VGC „P“ rašto sprendžia, jog dukters ir tėvo ryšys stiprėja. Pateikė nuomonę, kad iš pateiktų šalių procesinių dokumentų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ginčo šalys negalėtų susitarti dėl papildomo bendravimo VGC „P“ ar bendravimo su nepilnamečiu vaiku už VGC „P“ ribų, šalims bendravimo sąlygas padedant aptarti atvejo vadybą kuruojantiems specialistams.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi teismas atmetė atsakovo ATS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos skyriaus byloje pateiktas išvadas bei byloje esančią medžiagą, sprendė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą teismui spręsti, jog atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra šiuo metu nėra vykdomas ar neatitinka vaiko interesų ir dėl to turėtų būti kitokia nei dabar nustatyta laikina tėvo bendravimo su dukra tvarka, pakeičianti 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas vertino, kad 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtinta atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra konkreti ir aiški, dukrai šiuo metu dar esant žindomai ir mažo amžiaus vaiko teisėti interesai bendrauti su tėvu užtikrinti. Vien tai, kad pirminėje išvadoje dėl ieškovės ieškinio reikalavimų Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog ieškovės prašoma skyrium gyvenančio tėvo ir mažametės dukters bendravimo tvarka tik VGC „P“, nenumatant bendravimo už institucijos ribų, neatitinka geriausių vaiko interesų, kadangi bendravimas tik institucijoje apriboja skyrium gyvenančio tėvo ir dukters platesnį bendravimą, nereiškia, kad šiuo metu yra pagrindas keisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką, kadangi šioje proceso stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Teismas vertino, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog tėvo prašomas laikinas bendravimas su dukra du kartus per savaitę už įstaigos ribų, atitiktų geriausius dukros interesus. Atsižvelgiant į tai teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką atmetė.

Atskiruoju skundu atsakovas ATS1 prašo: panaikinti 2026 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2276-454/2026; 2) bylos nagrinėjimo laikotarpiui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnametės dukros V. K. bendravimo tvarką su tėvu ATS1 : 1) iki 2026 m. gegužės 1 d. atsakovas ATS1 bendrauja su V. K. ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę Socialinės gerovės namuose „P“, bendravimo laiką suderinus iš anksto su mama IES1 ; 2) nuo 2026 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas ATS1 bendrauja su V. K. kiekvieną trečiadienį pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; 3) nuo 2026 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienas atsakovas ATS1 bendrauja su V. K. kiekvieną šeštadienį pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 15 val.; 4) tėtis ATS1 ir mama IES1 lygiomis teisėmis, atsižvelgiant į nepilnametės dukters V. K. teises ir teisėtus interesus, pageidavimus ir poreikius, rūpinsis jos kasdieniniais poreikiais, priežiūra ir auklėjimu; 5) tuo atveju, jei ATS1 dėl ypatingų aplinkybių negali bendrauti su vaiku nustatytu laiku, tai jis privalo apie tai informuoti IES1 raštu (telefono žinute ir/ar elektroniniu paštu) kaip įmanoma skubiau. Šis bendravimo laikas yra kompensuojamas abipusių šalių susitarimu; 6) tuo atveju, jei dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių (pvz.: vaiko ligos), dėl kurių negali įvykti numatytas vaiko bendravimas su M. K., IES1 , Gintarė privalo apie tai informuoti ATS1 raštu (telefono žinute ir/arba elektroniniu paštu) kaip įmanoma skubiau. Šis bendravimo laikas yra kompensuojamas abipusių šalių susitarimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai nurodo, jog šiuo atveju nėra pagrindo keisti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Atkreipia dėmesį, kad byloje tokia tvarka nėra nustatyta. Pažymi, kad 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2276-454/2026 nebuvo pritaikytos jokios laikinosios apsaugos priemonės, nustatančios laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Byloje nustatyta, kad šalių santykiai buvo konfliktiški, o ieškovė dažnai neatsako į atsakovo elektroninius laiškus, SMS žinutes ir skambučius, kuriais jis domisi dukra, bei siekia su ja susitikti. Ieškovė nėra linkusi kalbėti nei su atsakovu, nei su pagalbą teikiančių institucijų atstovais apie susitikimus už VGC „P“ ribų ar galimybę šių susitikimų skaičių didinti, jog būtų galima sustiprinti nepilnametės dukros ir atsakovo ryšį.

Nurodo, kad atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog VGC „P“ kitų laisvų laikų nebuvo, pasiūlė ieškovei šį susitikimą suorganizuoti socialinės darbuotojos, kuri vykdo šeimos atvejo vadybą, kabinete, tačiau ieškovė nesutiko. Iš byloje pateikto socialinės darbuotojos atsakymo matyti, kad ieškovė nėra linkusi bendradarbiauti su šeimai pagalbą teikiančiomis institucijomis ir ieškoti šalims priimtino sprendimo, kuris labiausiai atitiktų nepilnametės dukros interesus, todėl laiko nepagrįstais teismo motyvus, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos. Mano, kad atsakovo kaip tėvo teisės yra pažeidžiamos, nes visas bendravimo laikas priklauso tik nuo ieškovės. Socialinės darbuotojos I. R. SMS žinutėse matyti vertinimas dėl atsakovo prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, kuri, jos vertinimu, atitinka šio amžiaus vaiko galimybes bendrauti su tėvu, kuris kartu negyvena.

Teigia, kad atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra negali būti ribojamas, nes atsakovas niekada nekėlė grėsmės dukrai. Atsakovo bendravimas su dukra turi būti tiesioginis ir pastovus, nedalyvaujant kitiems asmenims, t. y. socialiniam darbuotojui ar ieškovei. Supranta, kad nepilnametė dukra yra labai maža ir bendravimas kol kas negali trukti ilgą laiką.

Vertina, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (DOK-59390), pateikta dėl priešieškinio reikalavimo dėl nuolatinės bendravimo tvarkos nustatymo. Pabrėžia, kad prašomoje laikinoje bendravimo tvarkoje nėra numatyta jokių nakvynių, o vienas bendravimas vyktų ne ilgiau kaip tris valandas, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi minėtoje išvadoje pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone. Nors ieškovė argumentuoja, kad vaikas yra žindomas, tačiau tokio amžiaus vaikas jau yra primaitinamas kitu maistu, o pats bendravimas truktų ne ilgiau kaip tris valandas, todėl nebūtų sutrikdytas normalus vaiko dienos režimas. Pabrėžia, kad atsakovas su dukra matosi tik 1 valandą per savaitę, o ieškovė jam neteikia jokios papildomos informacijos apie mergaitę, tai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Akcentuoja, kad svarbu, jog abu tėvai aktyviai dalyvautų vaiko gyvenime ir bendradarbiautų, kad būtų užtikrinti vaiko interesai.

Mano, kad teismas pažeidė CPK nuostatas, kadangi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai.

Pažymi, kad bendravimas VGC „P“ patalpose vyksta jau daugiau kaip 6 mėnesius. Mano, kad yra pakankamas pereinamasis laikotarpis. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius byloje buvo pateikę išvadą dėl nepilnametės V. K. interesų, kurioje nurodė, kad: „Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės prašoma skyrium gyvenančio tėvo ir mažametės dukters bendravimo tvarka tik VGC „P“, nenumatant bendravimo už institucijos ribų, Skyriaus nuomone, neatitinka geriausių vaiko interesų, kadangi bendravimas tik institucijoje, apriboja skyrium gyvenančio tėvo ir dukters platesnį bendravimą”. Akcentuoja, kad VGC „P“ siųstame rašte nurodyta informacija, kad: tėvas ATS1 susitikimų su dukra metu demonstruoja į vaiką orientuotą elgesį, aktyviai įsitraukia į bendravimą su dukra, rodo dėmesį, siekia užmegzti ir palaikyti ryšį, atsižvelgia į vaiko amžių bei poreikius. <..> tėvo elgesys yra švelnus, rūpestingas ir orientuotas į vaiko emocinį saugumą. <..> dukra tėvo akivaizdoje jaučiasi ramiai, nepastebėta neigiamų reakcijų į tėvo artumą, būdama tėvo rankose išlieka rami, neparodo baimės ar nerimo požymių. <..> pažymėtina, kad susitikimų metu tarp tėvų stebimas ramus ir konstruktyvus bendravimas, orientuotas į vaiko poreikius. Konfliktinių situacijų, įtampos ar konfliktų inicijavimo nei iš vienos pusės stebimų susitikimų metu nefiksuota.” Atsižvelgiant į minėtą informaciją teigia, kad, priešingai nei nurodyta nutartyje, nenustačius laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, bus pažeidžiamos nepilnametės dukros teisės, o tėvo ir dukros ryšys nebus stiprinamas.

Atkreipia dėmesį, kad sustiprinti dukros ir tėvo ryšį, praleidžiant daugiausia vieną valandą per savaitę, kai dalyvauja ir kiti asmenys, bei kai atsakovas turi su dukra praleisti laiką 8 m² ploto kambaryje, neturint galimybės turiningiau praleisti laiką bent lauke, yra beveik neįmanoma. Tokio amžiaus vaikai jau domisi aplinka, jiems sunku išbūti vienoje patalpoje, nes jie yra linkę tyrinėti pasaulį. Pabrėžia, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų pažeidęs nepilnametės dukros interesus. Laikinos bendravimo tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant užtikrinti vaiko teisę į pilnavertį ryšį su tėvu ir emocinio ryšio stiprinimą.

Nesutinka su nutartyje nurodyta išvada, jog atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Pažymi, kad atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur yra ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą ne vienus metus. Nuolatinėje gyvenamojoje vietoje gyvena su savo mama – dukros močiute.

Pažymi, kad laikina bendravimo tvarka nėra nustatyta, o sukurti stiprų emocinį ryšį su vaiku bendraujant tik valandą per savaitę yra beveik neįmanoma, todėl mano, jog yra būtina nustatyti atsakovo prašomą laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeis nepilnametės dukros interesų, leis kurti stiprų ryšį tarp vaiko ir tėvo. Tinkamai nustatyta bendravimo tvarka padės užtikrinti vaiko teisę į pilnavertį ryšį su abiem tėvais ir prisidės prie jos emocinės gerovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi, laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad 2025 m. gruodžio 15 d. teismo nutartimi patvirtinta atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra konkreti ir aiški, vaikas yra mažo amžiaus, žindomas motinos, sprendė, jog vaiko teisėti interesai bendrauti su tėvu yra užtikrinti. Taip pat teismas padarė išvadą, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus pirminėje išvadoje dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pateikta nuomonė, jog nenumatant bendravimo už VGC „P“ ribų neatitinka geriausių vaiko interesų, nereiškia, kad šiuo metu yra pagrindas keisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nepakanka duomenų daryti išvadą, jog tėvo prašomas laikinas bendravimas su dukra du kartus per savaitę už įstaigos ribų atitiktų geriausius dukros interesus, todėl atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad nėra nustatyta jokia laikinoji bendravimo tvarka, byloje nėra jokių duomenų, jog jis veiktų priešingai nepilnametės dukters interesams, o vykstantis bendravimas su dukra VGC „P“ patalpoje, kuri yra 8 m² ploto, ir dalyvaujant tretiesiems asmenims bei neturint galimybės su vaiku bendrauti lauke, pažeidžia atsakovo kaip tėvo teises, be to, nėra užtikrinami vaiko interesai į tinkamą bendravimą bei toks apribotas bendravimas nepakankamai stiprina tėvo ir dukros ryšį.

Iš byloje esančio gimimo įrašo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra V. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančios Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. kovo 23 d. išvados (DOK-33649) dėl ieškinio reikalavimų nustatyta, kad atsakovas bendrauja su dukra VGC „P“ patalpose nuo atvejo vadybos pradžios pagal teikiamą pagalbos planą. Minėtoje išvadoje yra pateikta VGC „P“ specialisto M. R. nuomonė, jog susitikimai praeina ramiai, kadangi komunikacija atsakovo su ieškove rami, mergaitė streso nerodo, priima tėvą natūraliai per žaidimą, nešiojimą, prisilietimą, mergaitė į tėvą reaguoja ramiai, tėvas stengiasi atliepti vaiko poreikius, be to, mama visada būna šalia ir nuramina mergaitę, jei tėvui nepavyksta. Taip pat specialistas pateikė nuomonę, kad šiuo atveju šešių mėnesių pradinio bendravimo institucijoje pakanka.

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. gegužės 20 d. išvados (DOK-59388) dėl prašomos laikinosios bendravimo tvarkos nustatyta, kad atsakovas bendrauja su dukra VGC „P“, vaiko ryšys nei su vienu iš tėvų nėra nutrūkęs, dukters ir tėvo ryšys stiprėja.

Iš prie priešieškinio pridėto VGC „P“ 2026 m. kovo 20 d. rašto nustatyta, kad vaikų gerovės centre „P“ susitikimų su dukra metu atsakovo elgesys orientuotas į vaiko elgesį, atsakovas aktyviai įsitraukia į bendravimą su dukra, rodo dėmesį, siekia užmegzti ir palaikyti ryšį, atsižvelgia į vaiko amžių bei poreikius, tėvo elgesys yra švelnus, rūpestingas ir orientuotas į vaiko emocinį saugumą. Dukra tėvo akivaizdoje jaučiasi ramiai, nepastebėta neigiamų reakcijų į tėvo artumą, palaiko akių kontaktą, būdama tėvo rankose išlieka rami, neparodo baimės ar nerimo požymių. Vaiko emocinė būsena susitikimų metu vertinama kaip stabili. Susitikimų metu tėvų bendravimas ramus, orientuotas į vaiko poreikius. Konfliktinių situacijų, įtampos ar konfliktų inicijavimo nei iš vienos pusės stebimų susitikimų metu nefiksuota. Atsakovo ir dukters susitikimai paprastai trunka iki vienos valandos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su atsakovu, kad byloje nėra jokių duomenų, tokių nenustatė apeliacinės instancijos teismas ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų bazės, jog teismo nutartimi būtų nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodoma 2025 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria, kaip įvardija pirmosios instancijos teismas, nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka, apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog tokia nutartis Lietuvos teismų nebuvo priimta, vertintina, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtinta ieškovo bendravimo su dukra tvarka yra konkreti ir aiški, o vaiko teisėti interesai bendrauti su tėvu užtikrinti, neatitinka faktinės situacijos, t. y. jokia atsakovo bendravimo su dukra tvarka nėra nustatyta.

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo nuo 2026 m. gegužės 2 d. nustatyti laikiną bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų su dukra trečiadieniais nuo 18 val. iki 20 val., ir šeštadieniais nuo 12 val. iki 15 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir nedalyvaujant tretiesiems asmenims. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. kovo 23 d. išvados (DOK-33649), 2026 m. gegužės 20 d. išvados (DOK-59388), VGC „P“ 2026 m. kovo 20 d. rašto nustatyta, kad VGC „P“ vykdomų susitikimų su šalių dukra metu, kuriuose dalyvauja ir vaiko motina, atsakovas tinkamai bendrauja su dukra, atliepia į dukters poreikius, o mergaitė susitikimų metu jaučiasi ramiai, nerodo baimės, nerimo požymių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas darytų neigiamą įtaką mažametei dukrai, elgtųsi priešingai vaiko interesams ar būtų pažeidęs nepilnametės dukters teises. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms būtų pagrindas spręsti dėl laikinosios atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo nedalyvaujant tretiesiems asmenims. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių nepilnametė dukra yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl sprendžiant dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo yra būtina atsižvelgti į mergaitės dienos rėžimą, į jos maitinimo, poilsio laiką ir pan. (kas nagrinėjamu atveju nebuvo aiškintasi).

Nors Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė nuomonę, kad nėra poreikio nustatyti laikinąją bendravimo tvarką, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog šalių santykiai yra konfliktiški – ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją dėl to, kad atsakovas siekė bendravimo su ja ir dukra, be to, tėvo ir dukters bendravimas vyksta VGC „P“ patalpose dalyvaujant specialistui, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus yra būtina nustatyti laikiną vaiko bendravimo su tėvu tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nėra ginčą išspręsti iš esmės, o nagrinėjamu atveju jos turi laikinai sureguliuoti specifinę ginčo situaciją. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti asmeninius neturtinius vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesus. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria buvo atsisakyta nustatyti laikinąją atskirai gyvenančio tėvo ir mažametės dukters bendravimo tvarką, pažeidžia nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant maksimalios vaiko interesų apsaugos, šiuo atveju klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti šalių mažametės dukters, kuri yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dienos rėžimą, jos maitinimo, poilsio laiką ir pan., įvertinti, ar atsakovo prašomas nustatyti laikino bendravimo laikas yra suderinamas su vaiko dienos rėžimu, jei atsakovo prašomas bendravimo laikas nėra suderinamas su vaiko dienos rėžimu, būtina nustatyta, kokiu laiku, atsižvelgiant į vaiko dienos rėžimą, atsakovas galėtų bendrauti su vaiku, įvertinti, ar prašomos nustatyti bendravimo tvarkos intensyvumas yra suderinamas su (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko interesais.

Dėl bylos procesinės baigties

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nebuvo aktyvus, neišsiaiškino prašymo nagrinėjimui svarbių aplinkybių, nebuvo tinkamai atsižvelgta į nepilnamečio vaiko interesus, todėl atsakovo prašymas dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo išnagrinėtas tinkamai. Paminėtos aplinkybės yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 21 d. nutartis naikinama, perduodant atsakovo ATS1 prašymą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.