Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2089 Bylos Nr. eCIK-592/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08557-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. birželio 3 d. paduotu atsakovo L. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. patikslintą ieškinį atsakovui L. Š., S. Š., R. N., trečiajam asmeniui E. D. dėl teisės įregistruoti pastato kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos skyrius.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

21 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Apeliacinės instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą formaliais, paviršutiniškais teiginiais, nuolat perrašydamas procesinius dokumentus bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, matomas prielankumas ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė apie objektyvų galimą pirmosios instancijos teismo paviršutinišką bylos ištyrimą, vadovautasi itin pasenusia kasacinio teismo praktika, į materialinių teisės normų išaiškinimus nekreiptas joks dėmesys, ko pasėkoje taikytas nevienodas teisės aiškinimas. Eksperto G. K. pateiktomis ekspertizės išvadomis nesivadovauta, nors neginčytina, kad ekspertizės aktas yra viršesnis įrodymas.

Apeliacinės instancijos teismas sau prieštaravo, viena vertus nurodydamas, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, kita vertus teigdamas, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

Teismai leido reikšmingą nukrypimą nuo idealiųjų dalių, o šį nukrypimą motyvavo tik tuo, kad atsakovui priskirtos patalpos yra vertingesnės, nes jos gyvenamosios paskirties. Taip teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Teismo motyvai nepakankami, nes neišspręstas klausimas, kaip kitiems bendraturčiams suteikiama prieiga patekti prie kamino esant konfliktiškiems santykiams. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, jog ieškovas bet kokiu atveju privalės leisti atsakovui patekti prie kamino yra nepakankami, nes neapibrėžia nei sąlygų, nei mechanizmo, todėl sprendimas tampa neaiškus ir neįgyvendinamas, todėl nagrinėjamu atveju pažeista teismų praktika, kurioje konstatuota, kad teismo sprendimas turi būti aiškus ir realiai įvykdomas bei CPK 185 straipsnis.

Apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo apeliacinį skundą, kreipdamas dėmesį tik į kelis motyvus. Faktinės aplinkybės ir byloje esantys duomenys rodo, kad palėpė yra įrengta, joje gyvenama, todėl ji faktiškai yra gyvenamosios paskirties, todėl nėra pagrindo sutikti su tuo, kad susidaręs 4,16 kv. m. ploto skirtumas, nesudaro atsakovo teisių pažeidimo, nes jo naudojamos turto dalys yra gyvenamosios paskirties, todėl yra didesnio vertingumo nei ieškovui tenkanti naudoti palėpė. Priimant tokį procesinį sprendimą neproporcingai padidėjo ieškovo naudojamas plotas, tai yra visiškai be pagrindo sumažintas atsakovui priklausantis plotas, kas yra grubus materialinės teisės normų pažeidimas – teisė į nuosavybę.

Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas faktiškai naudojasi didesne nei jam priklausančia 1/6 turto dalimi, taip pažeisdamas atsakovo nuosavybės teises. Atsakovui buvo apribota teisė naudotis jam priklausančia 1/3 turto dalimi, tačiau klausimas dėl proporcingo kompensavimo už naudojimosi apribojimą bei turto vertės sumažėjimą nebuvo sprendžiamas. Teismai nenustatė nei servituto, nei atlyginimo už naudojimąsi atsakovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, nors tokie klausimai nagrinėjamoje situacijoje turėjo būti sprendžiami kompleksiškai.

Byloje buvo pateiktos net penkios kadastrinių matavimų bylos, kurių duomenys ne tik tarpusavyje prieštaringi, bet ir iš esmės nesutampa su teismo paskirtos ekspertizės akte nustatytais duomenimis. Nepaisant šių prieštaravimų, teismai nepagrįstai suteikė prioritetą nenuosekliems kadastriniams matavimams, o ne teismo ekspertizės išvadai, taip pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles.

Teismai nevertinto suformuotos praktikos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-943/2024 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023, apie tai skundžiamuose sprendimuose nepasisakė.

Teismai faktiškai nustatė, kad pastate yra suformuoti trys atskiri butai, tačiau kartu laikė, kad pastatas yra vienbutis. Neginčytina, kad toks vertinimas yra prieštaringas, nes sąmoningai ignoruojama faktinė situacija, neatsižvelgiama į teismo ekspertizės išvadas ir teismo eksperto paaiškinimus teismo posėdžio metu. Tokia situacija prieštarauja teisėje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, pažeistos materialinės teisės normos ir priimti nepagrįsti teismo procesiniai sprendimai. Teismai nesiaiškino ir tai, kokiu pagrindu buvo pakeistas namas iš daugiabučio į vienbutį. Kadangi ekspertas yra konkrečiai nurodęs, kad tai yra daugiabutis namas, teismas privalėjo vadovautis eksperto išvada.

Teismai nevertino priestato fakto – byloje buvo nurodyta, kad prie pastato yra savavališkai pastatytas priestatas, kuris neatsispindi kadastriniuose matavimuose, tačiau teismai šios aplinkybės neištyrė.

Teismai nagrinėdami šią bylą nekreipė dėmesio į tai, kad byla pakartotinai nagrinėjama pagal priimtą Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-998-555/2021, kuria byla perduota nagrinėti iš naujo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti atsakovui L. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. birželio 3 d., Swedbank banke, mokėjimo nurodymo Nr. 263. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.