Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2421 eCIK-705/2026 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00385-2023-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 6 d. paduotu atsakovų I. A. ir H. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovai I. A. ir H. K. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“ ieškinį atsakovams H. K., I. A. ir R. J. dėl žalos atlyginimo. Bylą nagrinėję teismai ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovų priteisė: iš H. K. 5 246,18 Eur skolą ir 5 procentus procesinių palūkanų; iš R. J. ir H. K. solidariai 157 034,15 Eur skolą ir 5 procentus procesinių palūkanų; iš I. A. ir H. K. solidariai 11 317,36 Eur skolą ir 5 procentus procesinių palūkanų. Kasaciniu skundu prašoma teismų procesinius sprendimus iš dalies pakeisti ir ieškinį H. K. ir I. A. atžvilgiu atmesti visiškai, o dėl R. J. atsakomybės – palikti nepakeistus.

Atsakovų kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Bylą nagrinėję teismai nevertino atsakovo H. K. kaltės formos tyčios ar didelio neatsargumo aspektu, kaip to reikalauja teismų praktika ir šiuo klausimu nepasisakė, taip neteisingai nustatė jo kaip įmonės vadovo kaltę dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad H. K. įmonės apskaitą tvarkė netinkamai, nes pirminės apskaitos dokumentai įmonėje yra išsaugoti, pirminės apskaitos dokumentų registrai yra sudaryti ir jie yra teisingi. H. K. negali būti atsakingas už buhalterines paslaugas netinkamai suteikusius asmenis ir už šių asmenų darbe iškilusias technines kliūtis; jis tinkamai organizavo atskaitingų asmenų veiklą naudojant įmonės lėšas; buvo apgautas netinkamai savo pareigas atlikusio darbuotojo R. J.

2. Teismai visiškai nedetalizavo priežastinio ryšio mechanizmo, nepasisakė nei dėl faktinio, nei dėl teisinio priežastinio ryšio tarp įmonės vadovo H. K. veiksmų ir atsiradusios žalos. Taip teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuri reikalauja taikant deliktinę civilinę atsakomybę nustatyti visas keturias delikto sąlygas ir kuri taip pat reikalauja taikant solidariąją atsakomybę nustatyti priežastinį ryšį. Kitoks buhalterinės apskaitos vedimas niekaip nebūtų turėjęs įtakos R. J. veiksmams ir užkirtęs kelio žalai atsirasti, nes žalą lėmė išimtinai R. J. vienašališkas sprendimas pasisavinti lėšas. Analogiškai turi būti vertinamas ir priežastinis ryšys sprendžiant H. K. bei I. A. solidariosios atsakomybės klausimą.

3. Teismai nesivadovavo įrodymų vertinimo taisykle, reikalaujančia, kad priimant sprendimą būtų įvertinta ne tik kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė, bet ir įrodymų visetas, ir tik iš įrodymų visumos būtų daromos išvados apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą – nepagrįstai vadovavosi 2024 m. lapkričio 19 d. Specialisto išvada, kuri buvo surašyta ištyrus ne visą įmonės veiklos laikotarpį. Teismai privalėjo vadovautis antrąja 2025 m. rugpjūčio 18 d. Specialisto išvada, kuri buvo surašyta atlikus pakartotinį įmonės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2020 metų iki pat įmonės bankroto bylos iškėlimo 2023 m. vasario 28 d. Teismai neįvertino šių įrodymų: 2022 m. birželio mėnesį rašytų elektroninių laiškų R. J., jam siųsto reikalavimo dėl lėšų grąžinimo, elektroninio laiško su reikalavimu grąžinti lėšas ir įspėjimu dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Teismai taip pat neįvertino, kad registrai buvo daromi, buvo vedamos avanso apyskaitos, vedami pinigų priėmimo–perdavimo aktų registrai, sutarčių registrai ir kt.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.