Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2425 Nr. eCIK-708/2026 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00165-2025-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko), Jūratės Varanauskaitės ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. liepos 7 d. paduotu ieškovės R. J. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimą, kuriuo teismas bylos dalį dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2025 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. Ž4-75 panaikinimo nutraukė, kitą ieškinio dalį – dėl neturtinės žalos atlyginimo – atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

2. Teismai netinkamai taikė CK 6.246 straipsnį, iš esmės nevertindami, ar gydytojų veiksmai atitiko profesionalaus gydytojo elgesio standartą. Gydytojai, rekomendavę ieškovei operacinį krūtų mažinimą, nepakankamai įvertino ieškovės gretutines ligas ir sveikatos būklę, todėl negalima konstatuoti, kad žala pacientės sveikatai teikiant plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos paslaugas pagal nustatytas medicinines indikacijas nebuvo padaryta. Būtent šių gydytojų nepakankamas atidumas ir rūpestingumas sukėlė ieškovės sveikatai žalą, ieškovė patyrė dideles fizines ir emocines kančias.

3. Gydytojų civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri, net lengviausia kaltės forma, t. y. bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Ieškovės nuomone, dėl gydytojų kaltės, t. y. aplaidumo, neprofesionalumo, laiku nepriimtų teisingų sprendimų, klaidinančių rekomendacijų, buvo sužalota ieškovės sveikata. Pooperaciniu laikotarpiu ieškovė patyrė komplikacijas – ilgai negijusi žaizda, infekcija, randėjimo pokyčiai, krūtų asimetrija ir jų dydžio pokyčiai, kas objektyviai rodo ne tik subjektyvų nepasitenkinimą rezultatu, bet ir galimus gydymo eigos pažeidimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes iš esmės vertino tik per rezultatų prizmę, konstatuodamas, kad buvo pasiektas gydymo tikslas ir pacientė liko nepatenkinta estetiniu rezultatu. Tokia išvada neatitinka kasacinio teismo praktikos, pagal kurią gydytojo kaltė negali būti eliminuojama vien remiantis tuo, kad gydymo tikslas iš dalies pasiektas, jei galimai nebuvo laikytasi profesinio atidumo ir rūpestingumo standarto.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.