- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-99-577/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00165-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Aldona Tilindienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. Ž4-75 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK), 60 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos) netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, priteisti iš atsakovės visas patirtas išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2023 m. vasario 21 d. jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija ((duomenys neskelbtini)). Po operacijos ieškovės būklė ilgą laiką buvo itin bloga, žaizda negijo. Ieškovė ne kartą kreipėsi į šeimos gydytoją, jai nustatyta žaizdos infekcija po procedūros, skirtas medikamentinis gydymas, žaizda nustojo šlapiuoti tik 2023 m. birželio mėn. pabaigoje, po (duomenys neskelbtini) susidarė didelis randas. Ieškovės teigimu, ji patyrė dideles fizines kančias, ilgą laiką buvo nedarbinga. Vėliau (duomenys neskelbtini) daugiau nei buvo siektas rezultatas, pasidarė (duomenys neskelbtini). Tai sukėlė dideles emocines kančias, nepasitenkinimą savo išvaizda – ieškovė patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Pasak ieškovės, žala kilo dėl Kauno klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo R. R. netinkamai (neprofesionaliai) suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Chirurgas nenurodė, kad negyjant žaizdoms, ji turėtų dažnai lankytis pas gydytojus, neišaiškino kaip dažnai ji turėtų tai daryti. Ieškovės nuomone, gydytojos I. S. atsakymus, kuriais rėmėsi Komisija, reikėtų vertinti kritiškai. Ekspertė vadovavosi tik rašytine medžiaga. Gydytojai nevykdė pareigos veikti atidžiai ir rūpestingai, rekomendavę atlikti operacinį (duomenys neskelbtini), neįvertino ieškovės gretutinių ligų. Kauno klinikų gydytojai atsakingi, kad nesupažindino ir tinkamai neišaiškino ieškovei, kokios galimos pasekmės po operacijos.
3. Ieškovė, praradusi pasitikėjimą nemokamu ir kompensuojamu gydymu, vyko privačiai konsultacijai, dėl to patyrė 60 Eur žalą, taip pat dėl atsakovės kaltės ieškovė patyrė 50 000 Eur neturtinę žalą.
4. Ieškovė pažymėjo, kad 2025 m. balandžio 24 d. atlikus planinę (duomenys neskelbtini), nustatyti (duomenys neskelbtini). Mano, kad (duomenys neskelbtini) atsiradimui įtakos galėjo turėti netinkamai atlikta (duomenys neskelbtini) operacija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimu bylos dalį dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2025 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. Ž4-75 panaikinimo nutraukė, kitą ieškinio dalį – dėl neturtinės žalos atlyginimo – atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė į Kauno klinikas kreipėsi, turėdama tikslą gauti konsultaciją dėl galimybės operaciniu būdu spręsti (duomenys neskelbtini) klausimą, su galimomis operacijos rizikomis buvo supažindinta konsultacijos metu, planinė operacija paskirta pacientei sutikus. Teismas pažymėjo, kad chirurginis gydymas ieškovei paskirtas dėl nusiskundimų, susijusių su sveikatos būkle, t. y. operacijos tikslas nebuvo susijęs su estetiniais pokyčiais.
7. Teismas nustatė, kad 2023 m. vasario 21 d. ieškovė pasirašė sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo, kuriuo patvirtino, kad gydytojas jai suprantamai paaiškino apie ligą, šios ligos gydymo metodus, numatomos atlikti chirurginės operacijos esmę, pobūdį, tikslus, žinomas ir galimas komplikacijas, riziką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs ieškovės asmenį, jos amžių, argumentus, kad ieškovė šį sutikimą pasirašė jo neskaičiusi, atmetė kaip neįtikinamus. Pažymėjo, kad sutikimo pasirašymas jo neskaičius yra objektyviai nepateisinamas ir neprotingas elgesys, ieškovė savo valia priėmė tokį sprendimą ir su tuo susijusias rizikas.
8. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad operacijos eiga ir pooperacinė priežiūra buvo sklandi, nei operacijos metu, nei po jos komplikacijų nebuvo, ieškovė iš Kauno klinikų išvyko po operacijos praėjus 7 dienoms. Teismo vertinimu, gydytojai, gydę ir operavę pacientę, klaidų nepadarė, 2023 m. kovo 20 d. medicininių dokumentų išraše / siuntime pateikė gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijas. Randėjimas yra individualus procesas, žaizdos infekcija ieškovei pirmą kartą nustatyta praėjus 23 dienoms po ieškovės išrašymo iš Kauno klinikų, todėl negali būti tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijusi su Kauno klinikose teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, šios įstaigos sveikatos priežiūros specialistai nėra atsakingi už ligos eigą vėlesniu pooperaciniu laikotarpiu, nes pacientė dėl to nesikreipė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas taip pat nurodė, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) ir gretutinės ligos turėjo įtakos ir galėjo lemti apsunkintą pooperacinį gijimą, ligos eigą ir rezultatą; ieškovės nusiskundimai dėl (duomenys neskelbtini) žaizdos infekcijos, užsitęsusio gijimo, didelio rando (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dydžio, negali būti vertinami kaip sveikatai padaryta žala pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalies nuostatas.
9. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad Kauno klinikos ir juose dirbę sveikatos priežiūros darbuotojai (pacientę gydęs ir operavęs gydytojas R. R.) netinkamai ir nekokybiškai suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei padarė ieškovei žalą, kad tarp Kauno klinikų darbuotojų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismas ieškovės reikalavimus priteisti turtinę ir neturtinę žalą atmetė.
10. Kadangi Komisijos sprendimas negali būti ieškinio dalyku (PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis), teismas dėl šio reikalavimo bylą nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovė R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos VLK, ieškovei R. J. 60 Eur turtinės žalos atlyginimą, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl Kauno klinikų netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl pacientės informavimo. Netinkamai įvykdęs informavimo pareigą, gydytojas turi atsakyti dėl tokios pareigos nevykdymo atsiradusios žalos net tuo atveju, jeigu atlikdamas medicinos procedūrą, veikė rūpestingai. Ieškovė susijaudinusi galimai neperskaitė visos informacijos, nurodytos paciento sutikime dėl chirurginės operacijos, kuri buvo pateikta mažu šriftu. Žodžiu jai nebuvo paaiškintos visos galimos komplikacijos. Ieškovė prarado galimybę pasirinkti, nuspręsti, ar suplanuota operacija tikslinga.
11.2. Operacija buvo atlikta gydytojams nustačius jos būtinumą, o ne pagal asmeninį ieškovės pageidavimą. Teismas šios aplinkybės neįvertino.
11.3. Gydytojo pateiktus dokumentus ieškovė pasirašė tik dėl formalumo, jų neskaičiusi, nes pasitikėjo konsultavusiais gydytojais. Jeigu ieškovė būtų žinojusi apie tokias galimas komplikacijas, ji nebūtų iš karto pasiryžusi operacijai, būtų norėjusi pasikonsultuoti su daugiau tos srities specialistų; ieškovė būtų ieškojusi kitų būdų, kaip mažinti skausmus.
11.4. Ieškovė kreipėsi dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes: operacija atlikta neprofesionaliai (ieškovės nuomone, žaizdų gijimas susijęs su neprofesionaliai atlikta operacija), operacija ieškovei atlikta nesuteikus pakankamai informacijos apie galimas rizikas, nepaaiškinus galimų pasekmių.
11.5. Teismas, išvardinęs dokumentus ir šalių paaiškinimus, teismo sprendime motyvų faktiškai nenurodė, neanalizavo atsakovės atsakomybės sąlygų.
11.6. Tiek gydytojas širdies chirurgas R. B., kuris ambulatorinio apsilankymo aprašyme pažymėjo, kad ieškovei reikalinga (duomenys neskelbtini) korekcija, tiek gydytojas R. R., kuris paaiškino, kad ieškovei reikalingas operacinis gydymas, nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Gydytojai nepakankamai įvertino ieškovės gretutines ligas ir sveikatos būklę. Šių gydytojų nepakankamas atidumas ir rūpestingumas sukėlė ieškovės sveikatai žalą, ieškovė patyrė dideles fizines ir emocines kančias. Ieškovės įsitikinimu, yra pagrindas konstatuoti ieškovę gydžiusių ir konsultavusių gydytojų kaltę dėl itin neatidžiai ir nerūpestingai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei aplaidžiai atliktos profesinės pareigos (nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo). Ieškovės teigimu, būtent dėl gydytojų neteisėtų veiksmų atsirado turtinė ir neturtinė žala (neturtinę žalą ieškovė vertina 50 000 Eur). Liekamieji reiškiniai išlikę iki šiol, ieškovė labai išgyvena, jaučiasi apgauta, nusivylusi.
11.7. Ieškovė apeliacinio teismo prašo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bylose dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010, kt.).
Atsiliepimas
12. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VLK, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti. Atsakovė nurodo tokius argumentus:
12.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino įrodymus ir motyvuotai pagrindė savo poziciją dėl rando, skirtingo dydžio (duomenys neskelbtini) bei užsitęsusio gijimo kaip operacijos komplikacijų pagal PTŽSAĮ nuostatas.
12.2. VLK įsitikinimu, skirtingo (duomenys neskelbtini) ir didelis randas yra natūrali operacinio gydymo pasekmė. Tai nėra žala, atitinkanti PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalį, nes nekenkia pacientės sveikatai.
12.3. Chirurginis gydymas pacientei skirtas dėl nusiskundimų, susijusių su sveikatos būkle. Ieškovė patvirtino, kad operacijos tikslai buvo pasiekti ir anksčiau išsakyti nusiskundimai išgydyti. Ieškovei atliktos chirurginės operacijos tikslas nebuvo susijęs su estetiniais pokyčiais. Apeliaciniame skunde nurodyti nusiskundimai vertinami kaip subjektyvūs pacientės lūkesčiai. Fizinis skausmas dėl rando ar diskomfortas yra neišvengiama pooperacinio gijimo laikotarpio dalis ir nepriklauso nuo atliktos chirurginės operacijos kokybės.
12.4. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ieškovės argumentus dėl netinkamo informavimo. Ieškovė parašais patvirtino, kad jai suprantamai išaiškinta operacijos nauda, galimos komplikacijos ir pasekmės. Byloje nėra duomenų, kad Kauno klinikų gydytojai būtų primygtinai siūlę atlikti operaciją ir ieškovė neturėjo galimybės jos atsisakyti. Pacientės besąlygiškas pasitikėjimas gydytojais specialistais neeliminuoja pareigos rūpintis ir domėtis teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Informavimo apie galimas komplikacijas pareiga nereiškia gydytojo pareigos numatyti, kokios konkrečios komplikacijos atsiras pacientui ir kaip individualiu atveju jos pasireikš, kadangi to neįmanoma numatyti dėl kiekvieno žmogaus individualių organizmo savybių, nepriklausančių nuo gydytojų veiksmų.
12.5. Teismas pagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovei atliktos chirurginės (duomenys neskelbtini) operacijos ir pasireiškusių nepageidaujamų pooperacinių komplikacijų. Ieškovei sveikatos priežiūros paslaugos gydymo įstaigoje suteiktos tinkamai ir kokybiškai.
13. Trečiasis asmuo Kauno klinikos atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimą. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo tokius argumentus:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovės teiginiai, kad ją konsultavęs ir operaciją atlikęs Kauno klinikų gydytojas neįspėjo apie galimas komplikacijas, yra nepagrįsti. Kauno klinikose ieškovė pasirašė paciento sutikimą dėl jo tyrimo ir gydymo stacionare formą, patvirtino, kad su siūlomais tyrimais, gydymu ir slauga sutinka. Ieškovė taip pat pasirašė paciento sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo. Tai, kad ieškovė priėmė sprendimą nesidomėti pateiktų dokumentų turiniu, neužduoti papildomų klausimų gydytojui, nėra susiję su gydytojo pareigos tinkamai informuoti pacientus apie chirurginių operacijų atlikimą pažeidimu. Sutikimo operacijai forma atitinka PTŽSAĮ 15 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
13.2. Ieškovė teiginius apie netinkamai (nekokybiškai) suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas grindžia savo subjektyviu vertinimu, tačiau nepateikė įrodymų, kurie tuos teiginius patvirtintų. Ieškovės medicinos dokumentuose nurodyta, kad pooperacinė eiga buvo sklandi, nebuvo jokių infekcijos požymių. Nėra žinoma, ar ieškovė vykdė pooperacines rekomendacijas (kompresinės pooperacinės (duomenys neskelbtini) dėvėjimas, limfodrenažinis masažas, randus mažinančios silikono priemonės).
13.3. Nors ieškovė nesutinka su eksperto išvada, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką medicininio pobūdžio bylose specialių žinių turinčių asmenų išvados yra svarbūs ir reikšmingi įrodymai.
13.4. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, o tai šiuo atveju ir buvo daroma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad VšĮ Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytoja 2022 m. rugsėjo 14 d. išdavė siuntimą ieškovei plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacijai dėl indikacijų operaciniam gydymui dėl (duomenys neskelbtini).
16. Kauno klinikų širdies chirurgo R. B. 2022 m. rugsėjo 30 d. medicininio dokumento išraše / siuntime nurodyta, jog ieškovei atlikta „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė skundžiasi retkarčiais rytais po judesio atsirandančiu skausmu kairėje (duomenys neskelbtini) pjūvio pusėje. Gydytojas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pjūvis visiškai sugijęs; skausmus lemia (duomenys neskelbtini). Šiuo metu chirurginis gydymas netikslingas; reikalinga (duomenys neskelbtini) korekcija. Po korekcijos išliekant skausmams planinė ambulatorinė konsultacija dėl vielų šalinimo.
17. Kauno klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo 2022 m. gruodžio 21 d. medicininio dokumente išraše / siuntime nurodyta ieškovės diagnozė (pagrindinė liga) – (duomenys neskelbtini); pažymėta, kad ieškovė skundžiasi (duomenys neskelbtini). Tyrimų / konsultacijų aprašyme pažymėta: galimas operacinis gydymas; pacientei (duomenys neskelbtini), vartoja (duomenys neskelbtini) vaistus, su galimomis rizikomis pacientė supažindinta. Rekomenduota stacionarizuoti operaciniam gydymui.
18. Ieškovė hospitalizuota laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 21 d. iki 2023 m. kovo 1 d. Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta klinikinė diagnozė (pagrindinė liga) – (duomenys neskelbtini), lydinti liga – (duomenys neskelbtini).
19. Ieškovė 2023 m. vasario 21 d. pasirašė Paciento sutikimą dėl jo tyrimo ir gydymo stacionare (forma Nr. 2).
20. 2023 m. vasario 21 d. ieškovė pasirašė Paciento sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo (forma Nr. PSF-(4.5)-7).
21. Gydymo stacionare ligos istorijoje 2023 m. kovo 1 d. atliktas įrašas, kad ieškovės būklė gera, skausmas nevargina, žaizdos gyja pirminiu būdu, (duomenys neskelbtini) prigiję, be nekrotizavimo požymių, klinikinių infekcijų požymių nėra, išrašoma ambulatoriniam gydymui; su režimu ir rekomendacijomis supažindinta. Gydytojas R. R. ieškovės medicininiame išraše nurodė, kad ieškovė po operacijos gydyta perrišimais, analgetikais, sekrecija per drenus minimali, drenai pašalinti, stebimi (duomenys neskelbtini) prigijimo požymiai; 2023 m. kovo 1 d. pooperacinė eiga sklandi, tolesniam ambulatoriniams gydymui išrašoma į namus. Medicininiame išraše pateiktos gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos.
22. 2023 m. kovo 3 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytoja ieškovę siuntė pas gydytoją chirurgą, prašydama konsultuoti dėl būklės po operacijos diagnozavimo, gydymo taktikos.
23. 2023 m. kovo 17 d. taikytas gydymas – (duomenys neskelbtini).
24. 2023 m. kovo 24 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikos gydytojas chirurgas I. K. nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini); paskirtas vaistas – (duomenys neskelbtini).
25. 2023 m. balandžio 7 d. šeimos gydytoja siuntė ieškovę gydytojui chirurgui, prašydama konsultuoti dėl negyjančių žaizdų po operacinio gydymo (duomenys neskelbtini) srityje. 2023 m. balandžio 12 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikos gydytojas chirurgas K. J., patvirtinęs diagnozę – (duomenys neskelbtini), paskyrė hidrokoloidinius tvarsčius vidutiniškai ir gausiai šlapiuojančioms žaizdoms. 2023 m. gegužės 10 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme gydytojas chirurgas nustatė diagnozes: (duomenys neskelbtini). Rekomenduojami perrišimai su aquacel ag + tvarsčiais.
26. Ieškovė pas gydytoją chirurgą lankėsi 2023 m. gegužės 17, 24 ir 31 d., birželio 14 d. 2023 m. birželio 23 d. šeimos gydytoja ieškovei suteikė nuotolinę konsultaciją, apsilankymo aprašyme užfiksuota, kad jos savijauta pagerėjo, žaizda gyja.
27. 2024 m. vasario 9 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytoja siuntė ieškovę konsultacijai planinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojui, prašydama konsultuoti dėl būklės po (duomenys neskelbtini) operacijos.
28. 2024 m. birželio 19 d. medicininio dokumento išraše / siuntime gydytojas R. R. nurodė, kad pacientės (duomenys neskelbtini). Randai normotrofiški, tik po (duomenys neskelbtini) yra nedidelis rando sukietėjimas (hipertrofija), atrodytų sąlygotas užtrukusio gijimo. Atstumai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) projekcijoje yra vertikalus randas po buvusios (duomenys neskelbtini) operacijos (duomenys neskelbtini), rande yra hipertrofijos požymių, dalis jo rausvesnės spalvos – tai gali rodyti prailgėjusį individualų randėjimo procesą. Pažymėjo, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) operacijoms medicininių indikacijų nėra. Dėl randų ir (duomenys neskelbtini) formos nurodė, kad tikslinga laukti rando subrendimo ir suminkštėjimo, kuris gali įvykti ir apie 3–4 metus po operacijos. Tikėtina, kad praėjus pakankamai laiko ir įvykus rando subrendimui bei koregavus (duomenys neskelbtini), keisis (duomenys neskelbtini) forma (duomenys neskelbtini).
32. Ieškovė pateikė ieškinį dėl Komisijos sprendimo panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimą nutraukė, o reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, tačiau reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimo nesuformulavo, argumentų dėl teismo motyvų (ne)pagrįstumo šiuo klausimu nenurodo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
33. Ieškovė teigia, kad teismo sprendime išvardinti į bylą pateikti dokumentai bei šalių paaiškinimai, tačiau motyvai nėra nurodyti, neišanalizuotos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė aptarė, jos manymu, gydytojų atliktus neteisėtus veiksmus, nurodė, kad yra pagrindas konstatuoti ieškovę gydžiusių ir konsultavusių gydytojų kaltę dėl itin neatidžiai ir nerūpestingai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei aplaidžiai atliktos profesinės pareigos (nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo), pasisakė ir dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
34. Pažymėtina, kad paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtinta PTŽSAĮ. Nagrinėjamam ginčui išspręsti taikytina nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi šio įstatymo redakcija, kurioje nustatytas naujas pacientų patirtos žalos atlyginimo modelis – žalos atlyginimas iš specialaus fondo, nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) jos sveikatos priežiūros specialisto kaltės.
35. Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį, žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala sveikatai. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.
36. PTŽSAĮ 2 straipsnio 9¹ dalyje pateikta neišvengiamos žalos sąvoka – tai paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
37. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, kuriomis reglamentuojama paciento teisė į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, taip pat įstatymų leidėjo tikslus įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį, išaiškino, kad pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas ir jos nustatymas nėra aktualus. PTŽSAĮ taip pat nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos veiksmai. Teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 32–33 punktai). Nors PTŽSAĮ tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, šis elementas išlieka svarbus ir turi būti nustatytas kaip viena iš būtinųjų tokios žalos atlyginimo sąlygų. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, siekiant nustatyti šią sąlygą, būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 34 punktas).
38. Taigi, pagal nurodytą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės argumentai, kad teismas neaptarė visų bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nereiškia, jog apskųstas teismo sprendimas nemotyvuotas, neteisėtas ar nepagrįstas. Pagal PTŽSAĮ normas, teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) paciento sveikatai padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama; 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 39 punktas).
40. Visų pirma, apeliaciniame skunde ieškovė nurodo kasacinio teismo praktiką, pagal kurią teismas, spręsdamas atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).
41. Ieškovė iš esmės nenurodo konkrečių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad jai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos neatitiko medicinos mokslo lygio ir gerosios medicinos praktikos patirties, teiginio, kad operacija atlikta neprofesionaliai (kad būtent dėl Kauno klinikų gydytojų aplaidumo ir nepakankamo rūpestingumo, pasirinkto netinkamo gydymo, laiku nepriimtų teisingų sprendimų, klaidinančių rekomendacijų, ieškovės (duomenys neskelbtini) sunkiai gijo, ieškovei diagnozuota (duomenys neskelbtini), vėliau susidarė didelis randas, (duomenys neskelbtini)) nepagrindžia objektyviais įrodymais, t. y. vadovaujasi savo subjektyviu įsitikinimu. Be to, ieškovė akcentuoja rezultatą, o ne gydymo proceso aspektą.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog šiuose sudėtinguose ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos teismų atliekamam vertinimui yra svarbios nepriklausomų ekspertų išvados (pvz., 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Lopes de Sousa Fernandes prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 56080/13, par. 217). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo kaip patikimesni įrodymai vertinami teismo ekspertizės išvada, rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikti duomenys, atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias medicinos srities žinias, atitinkamos srities medicinos specialistų paaiškinimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje su pacientu buvo elgtasi pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).
43. Nagrinėjamu atveju Komisija dėl informacijos, reikalingos sprendimui priimti (ekspertinės išvados pateikimo), kreipėsi į ekspertę – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoją I. S.. Ekspertė 2025 m. vasario 24 d. pateikė Komisijai atsakymus į užduotus klausimus, be kita ko, nurodė, kad įstaiga ir ieškovę gydęs gydytojas užtikrino tinkamą bei kokybišką pacientės sveikatos priežiūrą; pacientei teiktos gydymo paslaugos, operacinis gydymas, pooperacinė priežiūra buvo tinkamos ir atitinka įprastą gerąją medicininę praktiką, taikomus metodus; paslaugos teiktos profesionaliai, užtikrinant maksimalų rūpestingumą ir atidumą. Ekspertė padarė išvadą, kad pacientei atliekant (duomenys neskelbtini), žala nebuvo padaryta. Pacientės individualios savybės – (duomenys neskelbtini) ir daugybė gretutinių ligų lėmė apsunkintą pooperacinį gijimą. Taip pat ekspertė nurodė, kad pacientė nepakankamai rūpinosi savo sveikata ir vykdė gydytojų nurodymus; paciento prašymo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo formoje nurodyti ambulatorinių apsilankymų vizitai, esant apsunkintam žaizdų gijimui, per reti. Tokių pasekmių išvengti įmanoma, jeigu pacientė labai griežtai laikosi pooperacinių nurodymų, (duomenys neskelbtini), dažnai lankosi pas šeimos gydytoją ir baigia tinkamai gydyti žaizdas. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, gydę ir operavę pacientę R. J., klaidų nepadarė.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė išvengti nurodytų pasekmių susieta ne su sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų, tačiau su pačios ieškovės veiksmais. Be to, ieškovė neneigia kitų reikšmingų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išvadų, t. y. medicinos dokumentuose užfiksuotų duomenų, kad (duomenys neskelbtini) operacijos eiga ir pooperacinė priežiūra buvo sklandi, operacijos metu ir po jos nebuvo stebima jokių komplikacijų, žaizdos infekcija ieškovei pirmą kartą nustatyta praėjus 23 dienoms po jos išrašymo iš Kauno klinikų.
45. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad gydytojai, rekomendavę ieškovei (duomenys neskelbtini), nepakankamai įvertino ieškovės gretutines ligas ir sveikatos būklę, mano, jog negalima konstatuoti, jog žala pacientės sveikatai įstaigai teikiant plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos paslaugas pagal nustatytas medicinines indikacijas, nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija pažymi, kad chirurginės operacijos tikslas nebuvo susijęs su estetiniais pokyčiais. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovės šeimos gydytoja 2022 m. rugsėjo 14 d. išdavė ieškovei siuntimą dėl konsultacijos (indikacijų) operaciniam gydymui dėl (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į Kauno klinikas plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacijai dėl (duomenys neskelbtini). Jai nustatytos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Minėta, kad ieškovę 2022 m. rugsėjo 30 d. konsultavęs gydytojas širdies chirurgas medicininių dokumentų išraše, be kita ko, nurodė, kad ieškovė skundžiasi po judesio atsirandančiu skausmingumu kairėje (duomenys neskelbtini) pjūvio pusėje; gydymo aprašyme (rekomendacijose) pažymėta, kad atsirandančius skausmus lemia (duomenys neskelbtini); reikalinga (duomenys neskelbtini) korekcija.
46. Taigi, chirurginis gydymas ieškovei skirtas dėl nusiskundimų, susijusių su sveikatos būkle. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad operacijos tikslai buvo įgyvendinti ir anksčiau išsisakyti nusiskundimai išnyko: (duomenys neskelbtini) (2025 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 13 min. 30 sek. iki 1 val. 14 min. 15 sek.). Ieškovė nenurodo, kad egzistavo kiti galimi ieškovės sveikatos būklės pagerinimo būdai. Pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 21 d. plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo R. R. siuntime pažymėta – „ligos eiga / taikytas gydymas: be pokyčių“. Teigdama, kad (duomenys neskelbtini) daugiau nei buvo lūkestis, po operacijos (duomenys neskelbtini) tapo nevienodo dydžio, ieškovė neatskleidė, ar iki operacijos išreiškė gydytojui atitinkamus pageidavimus (duomenys neskelbtini), domėjosi (duomenys neskelbtini) įtaka ieškovės sveikatos problemų korekcijai, nenurodė, kas sukėlė atitinkamą lūkestį (duomenys neskelbtini) ir pan. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad apeliaciniame skunde paminėti nusiskundimai vertinami kaip neišpildyti subjektyvūs pacientės lūkesčiai. Gydytojo R. R. 2024 m. gruodžio 12 d. paaiškinime, pateiktame Komisijai, be kita ko, pažymėta, kad pacientė turi rando išvešėjimo požymių ir kituose (duomenys neskelbtini) randuose (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad komplikacijos ieškovei atsirado dėl ją operavusio gydytojo veiksmų, atliekant operaciją, t. y. jog žaizdų gijimo pobūdį lėmė operacijos atlikimas.
47. Ieškovės teigimu, ją konsultavęs ir operaciją atlikęs gydytojas, žinodamas ieškovės diagnozes, neįspėjo apie galimas komplikacijas; nurodo, kad 2022 m. gruodžio 21 d. apsilankymo aprašyme (siuntime) esantis įrašas, jog su galimomis rizikomis pacientė supažindinta, yra netiesa. Pabrėžia, kad operacija atlikta gydytojams nustačius jos būtinumą, o ne pagal asmeninį ieškovės pageidavimą.
48. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.727 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas privalo informuoti pacientą jam suprantama forma, paaiškindamas specialius terminus, apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, galimus gydymo būdus, gydymo prognozę bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes, jeigu siūlomo gydymo atsisakytų. PTŽSAĮ 5 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad pacientas turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo. Šią informaciją pacientui gydytojas turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus.
49. Įstatyme įtvirtinta paciento teisė žinoti jam reikiamą informaciją leidžia jam nuspręsti dėl gydymo įstaigos ir konkretaus gydymo pasirinkimo, kartu bendradarbiauti ir komunikuoti su gydytoju, reikalauti kokybiškų, jo poreikius atitinkančių sveikatos priežiūros paslaugų, taip pasiekiant geriausių gydymo rezultatų. Paciento teisės į tam tikrą informaciją reglamentavimas skatina ir patį pacientą būti aktyvų sveikatos apsaugos sistemoje, pasitikslinti jam rūpimą informaciją tam, kad jis galėtų nuspręsti dėl naudojamų gydymo metodų, atliekamų veiksmų, taip pat laisvai nuspręsti dėl sutikimo gydytis konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024, 50 punktas).
50. Paciento sutikimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi būti pagrįstas informacija ir tinkamas (PTŽSAĮ 15 straipsnio 2 dalis). Sutikimas laikomas pagrįstas ir tinkamas, jei jis atitinka šias sąlygas: 1) yra duotas asmens, galinčio tinkamai išreikšti savo valią; 2) yra duotas, gavus pakankamą ir aiškią informaciją; 3) yra duotas paciento (jo atstovo) laisva valia; 4) atitinka teisės aktų nustatytus formos reikalavimus (PTŽSAĮ 15 straipsnio 3 dalis). Jeigu pacientas pasirašo sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą, reiškia, kad pacientas gavo tinkamą informaciją (PTŽSAĮ 15 straipsnio 5 dalis).
51. Gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. Prieš atlikdamas pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus (PTŽSAĮ 17 straipsnio 2–4 dalys).
52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2023 m. vasario 21 d. pasirašė sutikimą dėl chirurginės operacijos, kuriame nurodytas operacijos tikslas – (duomenys neskelbtini). Sutikime, be kita ko, nurodytos galimos ir svarbios paciento apsisprendimui dėl sutikimo davimo planuojamai chirurginei operacijai, invazinei procedūrai komplikacijos: po chirurginės intervencijos galima infekcija, užsitęsęs žaizdos gijimas, kraujavimas, poodinės kraujosruvos, limfos sankaupos, nutirpimo jausmas, grubūs randai, nežymi (duomenys neskelbtini) asimetrija, retai pasitaikančios komplikacijos – (duomenys neskelbtini). Estetinis geras rezultatas yra tikėtinas, tačiau negali būti garantuojamas. Jis priklausys nuo gijimo operacinio laikotarpio ir individualių pacientės savybių (polinkio randų išvešėjimui).
53. Taigi, sutikime buvo nurodytos iš esmės visos ieškovės akcentuojamos galimos pasekmės, t. y. (duomenys neskelbtini), informacija, kad estetinis geras rezultatas tikėtinas, tačiau negali būti garantuojamas. Pirmosios instancijos teisme vykusiame posėdyje liudytoju apklaustas gydytojas R. R., nors akcentavo, kad perspėjo dėl rizikos operacijai dėl gretutinių ligų (kad operacija nėra paprasta), pažymėjo ir tai, jog supažindino su visomis (galimomis) komplikacijomis galiojančia tvarka, o kito būdo supažindinti – daryti vaizdo įrašą, nėra numatyta (2025 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 36 min. 40 sek. iki 37 min. 50 sek.). Ieškovė laisva valia neskaitė pateiktų dokumentų turinio, kuriuose išdėstyta svarbi informacija apie ieškovei atliekamą operaciją. Pažymėtina, kad siuntimas operacijai išduotas 2022 m. gruodžio 21 d., t. y. prieš tris mėnesius iki operacijos atlikimo. Ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad ji turėjo klausimų (ir kokių) dėl jai atliktinos operacijos bei galimų jos komplikacijų, į kuriuos atsakymų iš gydytojo negavo arba atsakymai neatitiko faktinių aplinkybių (pasekmių), t. y. buvo neteisingi.
54. Ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino, ar pacientei iš tiesų buvo suteikta jai suprantama informacija apie visas galimas komplikacijas pooperaciniu laikotarpiu, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas įvertino tiek ieškovės asmenį, tiek amžių, o apeliaciniame skunde nenurodyti objektyvūs duomenys, dėl kurių ieškovė galėjo nesuprasti pasirašomų dokumentų turinio. Be to, teigdama, kad, jeigu būtų žinojusi apie tokias galimas komplikacijas, ji būtų norėjusi pasikonsultuoti su daugiau tos srities specialistų ir pasirinkti, jos manymu, tinkamiausią, būtų ieškojusi kitų būdų kaip gydyti / mažinti skausmus (duomenys neskelbtini) srityse, ieškovė nenurodo, kad jos atveju tokie būdai egzistavo, ir todėl šios operacijos ieškovė būtų atsisakiusi.
55. Apibendrindama aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie operaciją ir komplikacijų rizikas (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
56. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, visapusiškai neįvertino visų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vyko ne vienas teismo posėdis, išklausytos bylos šalys, apklaustas liudytojas (ieškovę operavęs gydytojas), teismo sprendime atskleistas rašytinių įrodymų turinys ir yra aišku, kokiais įrodymais teismas rėmėsi, darydamas atitinkamas išvadas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
57. Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes ir šioje nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines aplinkybes, vadovavosi kasacinio teismo praktika, pritaikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuotas pacientams padarytos žalos sveikatai atlyginimas. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
58. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos (300 Eur) už apeliacinio skundo parengimą valstybei nepriteisiamos (CPK 96, 99 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.