Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2543 Nr. eCIK-775/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20512-2025-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 16 d. paduotu atsakovės R. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės rūpybos ir išlaikymo priteisimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino: neterminuotai apribojo tėvų valdžią atsakovams jų dukters atžvilgiu; priteisė iš atsakovės išlaikymą dukteriai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo (2025 m. liepos 23 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. priimtą įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-14257-96/2013 ir priteisė iš atsakovo išlaikymą dukteriai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo (2025 m. liepos 23 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė nuolatinę rūpybą, paskyrė rūpintojus, nepilnametės gyvenamąją vietą nustatė jos rūpintojų šeimoje; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-14257-96/2013 dalį, kuria atsakovė buvo paskirta dukters gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, bei pavedė atsakovų dukters gaunamų lėšų tvarkymą nuolatiniams rūpintojams.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.164 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl vaiko nuomonės vertinimo. Teismai pažeidė CK 3.164 straipsnio 1 dalį, nes vaiko išreikštai nuomonei suteikė lemiamą reikšmę, spręsdami tiek dėl tėvų valdžios apribojimo, tiek dėl nuolatinės rūpybos ir rūpintojų parinkimo, tačiau neįvertino, ar ši nuomonė atitinka vaiko interesus, ar ji yra savarankiška, stabili ir nesusiformavusi dėl ankstesniame procese konstatuotų ir šioje byloje atsakovės keltų lojalumo konflikto prielaidų ar trečiųjų asmenų įtakos. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią vaiko norai ir vaiko interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, ar vaiko išreikšta nuomonė atitinka jo interesus. Jeigu vaiko norai prieštarauja jo interesams, sprendimas turi būti priimamas vadovaujantis vaiko interesais, o ne vien vaiko norais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Atsakovė tiesiogiai kėlė vaiko nuomonės savarankiškumo ir jos atitikties vaiko interesams klausimą. Todėl teismai privalėjo patikrinti, ar vaiko atsisakymas gyventi su motina ir noras gyventi pas tėvo giminaičius nėra susijęs su lojalumo konflikto prielaidomis ir ar toks vaiko noras atitinka geriausius vaiko interesus. Ši pareiga negalėjo apsiriboti vaiko išsakytos nuomonės konstatavimu. Nustačius galimas lojalumo konflikto prielaidas, turėjo būti įvertinta, ar kompetentingos institucijos realiai ėmėsi priemonių šioms prielaidoms mažinti, suaugusiųjų konfliktui spręsti, globėjus įtraukti į mediacijos ar kitą bendradarbiavimo procesą ir vaiko ryšiui su motina saugiai atkurti. Neįvertinus šių aplinkybių, nebuvo pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad vėliau vaiko pakartotinai išsakyta nuomonė buvo visiškai savarankiška ir atitiko jo geriausius interesus.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą. Nors teismas priėmė atsakovės apeliacinio proceso metu pateiktus naujus rašytinius įrodymus, tačiau skundžiamoje nutartyje jų nevertino ir nepasisakė dėl juose nustatytų aplinkybių, tiesiogiai reikšmingų vertinant atsakovės kaltę, jai siūlytos pagalbos tinkamumą, valstybės institucijų veiksmų pakankamumą, vaiko ir motinos ryšio nutrūkimo priežastis bei neterminuoto tėvų valdžios apribojimo proporcingumą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.