Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-06-09 · Civilinė byla Nr. eCIK-532/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-09
Bylos Nr.
eCIK-532/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05413-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Agnė Tikniūtė, Donatas Šernas, Eglė Zemlytė
Atsakovas
UAB Paslaugos būstui
Ieškovas
ADB Gjensidige
Kategorijos

Nr. DOK-1868 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05413-2024-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2026 m. birželio 9 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 18 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos, padarytos butui (duomenys neskelbtini), atlyginimo. Byloje Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinys ir ieškovei priteista iš atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ 2 834,58 Eur žala, 424,95 Eur kompensacinės palūkanos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83, 4.84, 6.246, 6.247 ir 6.263 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias daugiabučio namo administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygas ir pareigų apimtį, nes atsakovės civilinę atsakomybę iš esmės grindė vien formaliu pastato (duomenys neskelbtini) administratorės statusu, nevertindami jos faktinių galimybių veikti, butų ir kitų patalpų savininkų priimtų sprendimų bei aplinkybės, kad žalos atsiradimo metu statybvietė buvo perduota rangovei vykdyti modernizavimo darbus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai platesnės apimties prevencinius namo priežiūros darbus priskyrė prie imperatyvių administratoriaus pareigų, vykdytinų nepriklausomai nuo bendraturčių valios. Dėl to atsakovei, kaip pastato administratorei, nepagrįstai buvo perkelta visa atsakomybė, neatsižvelgta į tai, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime bendraturčiai priimtu aiškiu sprendimu nustatė remonto darbų apimtį bei pasirinktą vamzdynų priežiūros modelį iki renovacijos darbų pradžios, todėl pastato administratorė privalėjo veikti įgyvendindama būtent tokį bendraturčių sprendimą ir neturėjo teisės savo iniciatyva organizuoti platesnės apimties darbų.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015), taip pat kurioje išaiškinta, kad administratoriaus funkcijos apima ne tik savarankiškai vykdomas pareigas, bet ir pareigas, vykdomas įgyvendinant bendraturčių priimtus sprendimus bei pavedimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

3. Apeliacinės instancijos teismo pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnio pažeidimas), neobjektyviai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Gražinti uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ (j. a. k. 140337250) 2026 m. gegužės 18 d. už kasacinį skundą AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 347 sumokėtą 74 (septyniasdešimt keturių) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP51240. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas ŠernasAgnė TikniūtėEglė Zemlytė