Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Š. G. ir V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, R. S. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai Š. G. ir V. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo atnaujinti trijų mėnesių terminą palikimui pagal testamentą priimti, atsiradusiam po D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. S., gimusi (duomenys neskelbtini) (Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad D. S. mirė santuokoje. Byloje esantis santuokos liudijimas patvirtina, kad D. S. ir R. S., kuris šioje civilinėje byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu, (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad D. S. ir R. S. 2023 m. kovo 30 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1509/2023 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 0,0900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Palikėja D. S. 2023 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių miesto 5-ąjame notarų biure surašė testamentą (notarinis registro Nr. 5082), kuriuo jai nuosavybės teise priklausančią visą dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ji paliko savo sūnui V. S., o visas turtines ir neturtines teises ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ir kada beatsirastų ateityje, kuris jai priklausys, ji paliko lygiomis dalimis: sūnui V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir dukrai Š. G., gimusiai (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po testatorės D. S. mirties Testamentų registre nėra registruota jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Pareiškėjai, siekdami pagrįsti teiginius, kad tėvo sveikatos problemos sutrukdė jiems laiku įgyvendinti savo paveldėjimo teises, jie pateikė Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, iš kurio matyti, kad pareiškėjų tėvas R. S. 2023 m. rugsėjo 25 d. buvo stacionarizuotas į Traumatologijos skyrių dėl (duomenys neskelbtini), jam buvo diagnozuoti (duomenys neskelbtini), atlikta operacija, būklei komplikavusis, perkeltas į reanimaciją, gydytas dėl (duomenys neskelbtini), vėliau perkeltas į slaugos ligoninę, po (duomenys neskelbtini) jis sunkiai juda tik su ramentais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka šio CK 5.50 straipsnio nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-258/2007).

Teismas, nustatydamas ir vertindamas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, atsižvelgia į tai, kad terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai, mirus mamai, dėl apsirikimo nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu. Pareiškėjai nurodo nežinoję apie mamos sudarytą testamentą, ligotas tėvas jų apie tai neinformavo, o kad po mamos mirties likęs nekilnojamasis turtas nėra registruotas kitų asmenų vardu, sužinojo tik 2026 m. vasario mėnesį, kai juos apie tai informavo matininkas. Pareiškėjai, gavę informaciją, ilgai nelaukę ėmėsi aktyvių veiksmų, per du mėnesius kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo pareiškėjų tėvas R. S. su prašymu atnaujinti terminą sutinka, jokių prieštaravimų dėl pareiškėjų prašymo nereiškė. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjai piktnaudžiavo paveldėjimo teise. Teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o pareiškėjams leis paveldėti po motinos mirties likusį turtą.

Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjai yra testamentiniai įpėdiniai; prieštaravimų dėl pareikšto pareiškimo byloje nėra; teismas pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes laiko svarbiomis priežastimis ir pateisinančiomis įstatyme nustatyto termino praleidimą; duomenų apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl teisės paveldėti, nėra, todėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįsta, kad pareiškėjai Š. G. ir V. S.3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjams išaiškintina, kad vadovaujantis CK 5.52 straipsniu, padavęs notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o kreipiantis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo – tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjų Š. G. ir V. S. pareiškimą tenkinti. Atnaujinti pareiškėjams Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą terminą dėl D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo. Trijų mėnesių terminą palikimui priimti pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.