Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkės), Donato Šerno (pranešėjo) ir Jūratės Varanauskaitės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė tinkamo proceso principą. Tinkamo proceso principo pažeidimas pasireiškė tuo, kad nė vienoje proceso stadijoje (tiek svarstant Drausmės komitete, tiek priimant Sprendimą) nebuvo įtraukti subteikėjai, tokiu atveju ieškovo atsakomybė liko neindividualizuota, t. y. pažeistas asmeninės atsakomybės principas, nenustačius konkrečių ieškovo neteisėtų veiksmų ir neatskyrus jų nuo kitų asmenų veiksmų. Nors už subteikėjų veiksmus teisiškai civilinės teisės prasme (pagal pasirašytas sutartis) buvo atsakingas ieškovas, tačiau, perdavus tam tikrus darbus (konkrečių teisinių paslaugų suteikimą) konkrečiam subteikėjui (pvz., atstovauti Vilniaus apygardos administraciniame teisme), teisinis santykis susiformuodavo jau tarp konkretaus subteikėjo ir konkretaus asmens (prieglobsčio prašytojo). Todėl advokato etikos prasme konkrečiam migrantui atsako jau ne paslaugą perdavęs, o konkrečią paslaugą teikiantis konkretus advokatas. Šį asmeninės atsakomybės principą teismai ignoravo. Dėl netinkamo teisinio proceso Advokatų garbės teismas taip ir neištyrė, kuriuo atveju dėl kilusios problemos yra ieškovo asmeninė atsakomybė (t. y. dirbo ieškovas pats asmeniškai), o kur problema kilo dėl visai kito advokato – subteikėjo – veiksmų (neveikimo). Ieškovas įsitikinęs, kad tokiu Sprendimu jis buvo nubaustas už subteikėjų, kuriems perleido dalį viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, veiksmus (neveikimą). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, sankcinio pobūdžio bylose turi būti užtikrinti aukšti procesiniai standartai, atitinkantys teisingo proceso garantijas. Drausminė atsakomybė, galinti lemti teisės verstis profesija apribojimą, negali būti taikoma be individualizuoto kaltės nustatymo ir be griežto procesinių garantijų laikymosi, būtent šių standartų nesilaikymas nagrinėjamoje byloje ir lėmė ieškovo atsakomybės konstatavimą nepakankamai individualizuotu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl advokato drausminės atsakomybės individualizavimo

Taigi, byloje buvo nustatyta, kad pagal ieškovo bei Migracijos departamento sudarytas sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo būtent ieškovas įsipareigojo teikti pagal užsakovo (Migracijos departamento) faktinį poreikį teisines (pirmines ir antrines) paslaugas. Atsižvelgiant į tai, ieškovui nagrinėjamu atveju taip pat kilo su advokato veikla ir etika siejamos pareigos ir buvo taikomi su jų tinkamu atlikimu siejami standartai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad advokato statusas ir vaidmuo valstybės teisinėje sistemoje suponuoja specialius reikalavimus jo profesinei veiklai ir elgesiui. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio asmeniui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2023, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2026 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-469/2026, 30 punktas).

Advokatas, kaip specialusis subjektas, turi laikytis jam keliamų elgesio standartų, vadovautis savo veikloje Advokatūros įstatymu, Advokatų etikos kodeksu, kad išvengtų nepriekaištingos reputacijos praradimo. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus, siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi aukštesni, reiklesni elgesio standartai. Pagal Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3–6 punktuose nurodytus advokato veiklos principus, advokatas turi veikti teisėtai, neatskleisti kliento paslapties, būti lojalus klientui, vengti interesų konflikto bei elgtis nepriekaištingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2023, 29 punktas; 2026 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-469/2026, 31 punktas).

Šiuos Advokatūros įstatymo 5 straipsnio reikalavimus papildo Advokatūros įstatymo 39 straipsnis. Jo 1 dalyje įtvirtinta, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai (Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šią nuostatą detalizuojančiame Advokatų etikos kodekso 6 straipsnyje taip pat nustatyta, kad advokato profesinė garbė ir sąžiningumas yra tradicinės vertybės, kurių laikymasis yra advokato profesinė pareiga ir būtinoji sąlyga priklausyti advokatų korporacijai (Advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 1 dalis). Pagal šio paties straipsnio 2 dalies 1–3 punktus, advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos; būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti; elgtis sąžiningai, mandagiai ir garbingai.

Pabrėžtina ir tai, kad, pagal Advokatų etikos kodekso 10 straipsnį, advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1 dalis). Advokatas neturi priimti pavedimo, kai žino, kad negali reikiamu laiku ir (ar) tinkamai jo atlikti dėl profesinės kompetencijos stokos, užimtumo ar kitų priežasčių. Jei pavedimui atlikti kliudančios priežastys paaiškėjo priėmus pavedimą, advokatas privalo nedelsdamas apie tai informuoti klientą (Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 4 dalis). Advokatas taip pat privalo klientui prašant informuoti klientą apie pavedimo vykdymo eigą, derinti savo veiksmus su klientu ir atsižvelgti į kliento samprotavimus bei argumentus, nedelsdamas informuoti klientą apie esminius pavedimo vykdymo įvykius, kad klientas galėtų laiku priimti reikiamą sprendimą (Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 10 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nei kuri nors iš šių pagrindinių advokatams taikytinų pareigų turinį reglamentuojančių nuostatų, nei kitos Advokatūros įstatymo, Advokatų etikos kodeksų nuostatos nesuponuoja, kad minėtos su advokatų veikla ir etika susijusios pareigos neturėtų būti taikomos tuo atveju, kai advokatas savo paslaugoms teikti pasitelkia trečiuosius asmenis – teisinių paslaugų subteikėjus (kitus advokatus). Nors tokio pobūdžio paslaugų subteikėjams taip pat turėtų būti taikomi tokie pat standartai dėl teisinių paslaugų teikimo bei advokato veiklos ir etikos reikalavimų užtikrinimo, paslaugų teikimo sutartis sudaręs advokatas privalo, net ir pasirinkęs pasitelkti trečiuosius asmenis (subteikėjus) šioms paslaugoms teikti, išlikti lojalus klientui, su juo bendradarbiauti, advokatui kylančias pareigas vykdyti sąžiningai, veikti geriausiais kliento interesais ir kitaip užtikrinti jam kylančių advokato veiklos ir etikos standartų išlaikymą.

Atsižvelgiant į tai, teisiškai nepagrįstais laikomi kasacinio skundo argumentai, jog, ieškovui pasitelkus trečiuosius asmenis sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, jam nepagrįstai pritaikyta drausminė atsakomybė. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, ieškovui teko asmeninė pareiga užtikrinti tinkamų ir kokybiškų paslaugų teikimą, laikytis advokato profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl vėlesni susitarimai su subteikėjais neatleido ieškovo nuo atsakomybės už netinkamai suteiktas teisines paslaugas ir teisės aktų, reglamentuojančių advokato profesinę veiklą, reikalavimų pažeidimą.

Kita vertus, pažymėtina, kad byloje buvo nustatytos aplinkybės, jog advokato veiklai bei profesinei etikai keliami reikalavimai buvo pažeisti ir tuomet, kai ieškovas pats tiesiogiai (ne per subteikėjus) teikė klientams teisines paslaugas. Kaip antai, įvertinęs byloje esančius įrodymus (be kita ko, ieškovui pareikštas Migracijos departamento pretenzijas, Teisėjų tarybos raštą apie ieškovo teikiamų teisinių paslaugų sisteminio ir pasikartojančio pobūdžio trūkumus, ieškovo atsakymą į jam pareikštą pretenziją, kuriame jis pats pripažįsta, kad paslaugos buvo teiktos netinkamai), apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad ieškovas atskirais atvejais nebendradarbiavo su savo atstovaujamaisiais: nesupažindindavo jų su teismų sprendimais, nesiaiškino jų valios dėl apskundimo galimybės, tinkamai neveikė atstovaujamųjų interesais, nepateikė laiku ir motyvuotų skundų teismui, procesinius dokumentus pateikė su trūkumais bei nesilaikydamas jų pateikimo tvarkos. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nesielgė sąžiningai ir nebuvo lojalus klientams, o tai sudarė pakankamą pagrindą ieškovui taikyti drausminę atsakomybę.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad nors galimybės ieškovui taikyti drausminę atsakomybę savaime neturėjo pašalinti aplinkybė, jog teisinėms paslaugoms teikti buvo pasitelkti tretieji asmenys (paslaugų subteikėjai), ieškovui drausminė atsakomybė bet kuriuo atveju buvo pritaikyta ir už jam pačiam tiesiogiai teikiant paslaugas padarytus advokato veiklos ir profesinės etikos pažeidimus.

Advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai. Šiuo požiūriu sutiktina su atsakove, kad net ir vieno kliento atžvilgiu padaryta klaida yra ne mažiau reikšminga advokato veiklos ir profesinės etikos standartų palaikymo prasme, nei kai tokių klaidų padaroma kelios (ir daugiau) ar kai klaidų padaroma kelių klientų atžvilgiu. Todėl net ir atskiri ieškovo padaryti pažeidimai (kuriuos yra pripažinęs ir pats ieškovas) pripažintini pakankamu pagrindu taikyti jam drausminę atsakomybę, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieškovui pritaikyta viena lengviausių drausminės atsakomybės formų – papeikimas.

Apibendrinant sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų padaryta išvada, kad byloje yra nustatyti konkretūs ieškovo veiksmai, kuriais ieškovas pažeidė jam, kaip advokatui, suteiktą pareigą tinkamai ir kokybiškai teikti teisines paslaugas, dėl kurių jis buvo įsipareigojęs konkrečiose paslaugų sutartyse. Turint tai omenyje, šios kasacinio skundo dalies argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais ir yra atmestini.

Dėl advokato klientų (migrantų) neįtraukimo į drausmės bylos nagrinėjimą

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad, neįtraukus jo klientų (migrantų) į drausmės bylą Advokatų garbės teisme, buvo pažeisti tinkamo proceso, šalių rungimosi, lygiateisiškumo principai, buvo pažeista ieškovo teisė būti išklausytam, teisė į veiksmingą gynybą. Anot ieškovo, advokato klientai turėjo būti įtraukti į drausmės bylą kaip proceso dalyviai arba turėjo būti apklausti kaip liudytojai, privalėjo būti išsiaiškinta jų pozicija dėl drausmės byloje keltų klausimų.

Pasisakydama dėl nurodytų kasacinio skundo teiginių, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-321 paskelbto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 punktą, kiekvienas suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą su motyvuotu skundu dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo. Be to, teisę savo teikimu inicijuoti galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių tyrimą taip pat turi ir advokatų tarybos pirmininkas, kai Lietuvos advokatūra turi arba gauna duomenų apie galimą advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą (Aprašo 8 punktas).

Kaip pagrįstai Sprendime pažymėjo Advokatų garbės teismas, šios nuostatos leidžia daryti išvadą, kad tyrimas dėl advokato veiksmų atitikties Advokatų etikos kodekso reikalavimams gali būti pradėtas ir toliau vykdomas ne tik kai skundą pateikia ir tyrime pareiškėjo statusu dalyvauja advokato klientas, bet ir kai Lietuvos advokatūra kitu būdu gauna duomenų apie galimą advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą.

Kreipimasis dėl galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo bei dalyvavimas drausmės byloje pareiškėjo statusu atitinkamai yra advokato kliento teisė, o ne pareiga. Drausmės bylos nagrinėjimo metu Advokatų garbės teismas sprendžia dėl asmeninės drausminės atsakomybės taikymo konkrečiam advokatui, analizuoja jo veiksmus tyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, tačiau nevertina advokato klientų galimai pažeistų teisių gynimo klausimų. Asmens, besikreipiančio dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo, teisinis interesas yra specifinis, daugiau sietinas su tam tikra moraline satisfakcija ir noru iš dalies ginti ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 30 punktas). Drausmės byla, be kita ko, siekiama užtikrinti advokatų profesinės etikos ir veiklos drausmę, advokato veiklai keliamų reikalavimų laikymąsi, siekiama saugoti advokatūros autoritetą ir advokato vardą. Advokato klientai, manydami, kad jų teisės buvo pažeistos advokato profesinei etikai prieštaraujančiais advokato veiksmais, turi teisę jas ginti įstatymų nustatyta tvarka, be kita ko, kreipdamiesi į teismą su reikalavimais dėl pažeistų teisių gynimo. Advokatų garbės teismo priimti sprendimai šiuo požiūriu neriboja advokato kliento (ar kito suinteresuoto asmens) galimybės kreiptis į teismą jau pasibaigus advokato drausmės bylai. Dėl šios aplinkybės advokato kliento (ar kito suinteresuoto asmens) dalyvavimas pareiškėjo statusu drausmės byloje neturėtų būti privalomas ir advokato klientas negali būti įpareigotas pareikšti skundą dėl galimų advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimų.

Kita vertus, drausmės byloje advokato klientai gali dalyvauti ne tik kaip skundo pareiškėjai, jie į bylą gali būti įtraukti ir kitu teisiniu statusu. Kaip įtvirtinta Aprašo 41 punkte, Advokatų garbės teismui nutarus, į posėdį gali būti kviečiami ir kiti asmenys, kurie gali pateikti paaiškinimus ar duomenis, reikalingus nagrinėjant drausmės bylą, taip pat liudytojai.

Nurodyta nuostata suponuoja išvadą, kad advokato klientai galėtų būti kviečiami į Advokatų garbės teisme organizuojamą posėdį ir tuomet, kai patys nepateikė skundo Lietuvos advokatūrai dėl galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo. Vis dėlto net ir šiuo atveju advokatų klientų dalyvavimas nėra privalomas, kadangi diskrecija nuspręsti, ar į posėdį bus kviečiami advokato klientai, priklauso Advokatų garbės teismui, atsižvelgiant į tai, ar šių asmenų dalyvavimas yra reikalingas drausmės bylos nagrinėjimui.

Anot ieškovo, toks jo klientų dalyvavimo drausmės byloje reikalingumas ir turėjo būti nustatytas, kadangi jo klientai galimai būtų patvirtinę, kad advokatas buvo jiems lojalus, be to, potencialiai galėjo būti nustatyta, kad šie klientai vis dėlto neturi jokių nusiskundimų dėl advokato veiksmų ar kad jų nusiskundimai buvo nepagrįsti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad ieškovo klientų dalyvavimas ieškovo drausmės byloje būtų buvęs reikalingas ar kaip nors reikšmingas nagrinėtos bylos kontekste. Nurodytų asmenų pozicija dėl netinkamai ir aplaidžiai suteiktų ieškovo paslaugų jau buvo išreikšta jų teiktuose skunduose, į kuriuos atsižvelgęs Migracijos departamentas pareiškė pretenzijas ieškovui. Byloje taip pat nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad ieškovo klientai būtų ketinę pakeisti šias savo jau išreikštas pozicijas ar kad jų dalyvavimas būtų leidęs įvertinti kokius nors kitus drausmės bylai reikšmingus klausimus.

Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad pats ieškovas Advokatų garbės teisme vesto proceso metu pripažino, jog teisinės paslaugos klientams buvo suteiktos netinkamai – kaip nurodė pats ieškovas, ne visi klientai buvo supažindinti su valstybės institucijų sprendimais ar supažindinti su jais laiku, klientams buvo pateikta neteisinga informacija, praleisti procesiniai terminai (Sprendimo 40 punktas). Taigi pačiam ieškovui pripažinus teiktų paslaugų netinkamą kokybę, juo labiau negalėtų būti nustatytas poreikis apklausti šias paslaugas gavusius advokato klientus, kadangi ginčas dėl netinkamai suteiktų paslaugų fakto nustatymo Advokatų garbės teisme iš esmės net nebuvo nekilęs.

Dėl kitų advokatų (teisinių paslaugų subteikėjų) neįtraukimo į drausmės bylos nagrinėjimą

Atskirai taip pat pasisakytina dėl teisinių paslaugų subteikėjų (kitų advokatų) neįtraukimo į ieškovo drausmės bylos nagrinėjimą.

Kaip nurodyta šios nutarties 33 punkte, nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti konkretūs ieškovo atlikti veiksmai, kuriais ieškovas pažeidė jam, kaip advokatui, suteiktą pareigą tinkamai ir kokybiškai teikti teisines paslaugas, dėl kurių jis buvo įsipareigojęs konkrečiose paslaugų sutartyse. Taigi, byloje buvo nagrinėti klausimai dėl konkretaus advokato – ieškovo asmeninės drausminės atsakomybės. Byloje nesprendus klausimų dėl kitų advokatų atsakomybės, šie asmenys nagrinėtoje byloje galėjo dalyvauti ne kaip advokatai, dėl kurių galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo buvo inicijuota drausmės byla, tačiau potencialiai galėjo būti įtraukti kitu teisiniu statusu. Kaip ir minėta, pagal Aprašo 41 punktą, Advokatų garbės teismui nutarus, į posėdį gali būti kviečiami ir kiti asmenys, kurie gali pateikti paaiškinimus ar duomenis, reikalingus nagrinėjant drausmės bylą, taip pat liudytojai.

Vis dėlto, kaip pagrįstai pažymėjo bylą nagrinėję teismai, minėta Aprašo nuostata neįtvirtina Advokatų garbės teismo pareigos privalomai įtraukti asmenis į bylos nagrinėjimą vien advokato prašymu, kadangi turi būti nustatoma, jog šie asmenys galėtų patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes.

Šiuo požiūriu pabrėžtina, kad, pirma, ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nei kasaciniame skunde nenurodė, būtent kokias konkrečias aplinkybes advokatai subteikėjai būtų patvirtinę ir kokius paaiškinimus ar duomenis, reikalingus nagrinėjant drausmės bylą, jie būtų galėję pateikti. Ieškovas pateikia tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kad nėra įmanoma nustatyti teisinių paslaugų teikimo faktinių aplinkybių ir pateikti objektyvaus jų vertinimo neišklausius kitų advokatų, tačiau detaliau, kokias aplinkybes šie advokatai turėtų patvirtinti, nenurodo.

Antra, kaip nurodyta šios nutarties 30 punkte, byloje buvo nustatytos aplinkybės, jog ieškovas advokato veiklai bei profesinei etikai keliamus reikalavimus pažeidė, be kita ko, ir tuomet, kai jis pats tiesiogiai (ne per subteikėjus) teikė klientams teisines paslaugas. Tai nustatė ir Advokatų garbės teismas, kai ieškovas nagrinėjant jo drausmės bylą pripažino, kad paslaugas jis teikė netinkamai, darė klaidų (Sprendimo 10.5 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad paslaugų subteikėjų dalyvavimas drausmės bylos nagrinėjime bet kuriuo atveju nebuvo reikšmingas ar reikalingas, kadangi šie asmenys nebūtų galėję patvirtinti jokių su paties ieškovo tiesioginiu paslaugų teikimu susijusių aplinkybių.

Trečia, kaip nurodyta šios nutarties 29–31 punktuose, galimybės advokatui taikyti drausminę atsakomybę savaime nepašalina aplinkybė, jog teisinėms paslaugoms teikti yra pasitelkiami tretieji asmenys. Ieškovas, net ir pasitelkęs trečiuosius asmenis savo sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, privalėjo užtikrinti tinkamų ir kokybiškų paslaugų teikimą, laikytis advokato profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl vėlesni susitarimai su subteikėjais neatleido ieškovo nuo atsakomybės už netinkamai suteiktas teisines paslaugas ir teisės aktų, reglamentuojančių advokato profesinę veiklą, reikalavimų pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiųjų asmenų (paslaugų subteikėjų) dalyvavimas drausmės bylos nagrinėjime dėl šios priežasties nebuvo reikalingas ar kuriuo nors būdu reikšmingas sprendžiant ieškovo drausminės atsakomybės klausimus, kadangi už tinkamą paties ieškovo sudarytų sutarčių vykdymą bei su tuo siejamų advokatui kylančių pareigų įgyvendinimą bet kuriuo atveju buvo atsakingas ieškovas.

Atskirai taip pat reikėtų pabrėžti, kad nors ieškovas kasaciniame skunde teigia, jog kitų advokatų dalyvavimas drausmės bylos nagrinėjime būtų padėjęs išsiaiškinti, kuris advokatas teikė kokias konkrečias paslaugas, kokie buvo ryšiai tarp šių advokatų (paslaugų subteikėjų), laikytina, kad šias aplinkybes drausmės bylos nagrinėjimo metu galėjo nurodyti ir pats ieškovas, kaip pagrindines sutartis sudaręs asmuo, kuris ir buvo atsakingas už subteikėjų pasirinkimą, darbų ir pavedimų jiems paskirstymą. Kaip nurodoma Sprendime, pats ieškovas pripažino, kad nurodymus rengti procesinius dokumentus ar vykti į teismo posėdžius kitiems advokatams jis duodavo priklausomai nuo situacijos ir užimtumo pagal poreikį, darbai buvo skirstomi pagal ieškovo nurodymus, būtent ieškovas galėjo pasirinkti subteikėjų skaičių, jis taip pat nebuvo pavedęs klientų atstovavimo kitiems advokatams nuo proceso pradžios iki pabaigos (Sprendimo 43 punktas).

Šiame kontekste pažymėtina, kad Advokatų etikos kodekso 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog advokato ir Lietuvos advokatūros organų tarpusavio santykiai grindžiami abipuse pagarba ir geranorišku bendradarbiavimu. Todėl sutiktina su atsakove, kad ieškovas turėjo bendradarbiauti su Lietuvos advokatūra, įgyvendinančia Advokatūros įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje nustatytą advokato profesinės veiklos kontrolės funkciją. Kitaip tariant, manydamas, kad jo drausmės bylos nagrinėjimui būtina paaiškinti kurias nors aplinkybes, apie kurias jis turi realią galimybę informuoti Advokatų garbės teismą, ieškovas atitinkamai turėjo šia galimybe pasinaudoti.

Atsižvelgiant į tai, kas minėta, darytina išvada, kad kitų advokatų dalyvavimas drausmės byloje nebūtų buvęs reikalingas tinkamam drausmės bylos išnagrinėjimui, todėl šios kasacinio skundo dalies argumentai taip pat laikytini nepagrįstais.

Dėl nuasmenintų Migracijos departamento pretenzijų kaip įrodymų drausmės byloje

Ieškovas kasaciniame skunde taip pat laikosi pozicijos, jog Advokatų garbės teismas ieškovui nesudarė galimybių gintis nuo jam pareikštų kaltinimų, kadangi ieškovo drausminė atsakomybė buvo grindžiama nuasmenintomis Migracijos departamento pretenzijomis, kuriose nebuvo nurodyti konkretūs asmenys, jų bylos ar identifikuojami procesiniai duomenys, leidžiantys patikrinti informaciją elektroninių paslaugų portale bei prejudicinę reikšmę turinčius teismų sprendimus ir nutartis. Teisėjų kolegija su tokia ieškovo pozicija sutikti neturi pagrindo. Pirma, iš Sprendimo matyti, kad Advokatų garbės teismas ieškovo drausminę atsakomybę nustatė atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą ir neapsiribojo vien minėtomis Migracijos departamento pretenzijomis kaip pagrindu taikyti advokatui drausminę atsakomybę. Šiuo požiūriu Advokatų garbės teismas pagrįstai itin reikšminga aplinkybe laikė paties ieškovo pripažinimą, kad teikiant teisines paslaugas pasitaikydavo klaidų. Kaip ir minėta, pats ieškovas drausmės bylos nagrinėjimo metu buvo pripažinęs, kad ne visi jo klientai buvo supažindinti su valstybės institucijų sprendimais ar supažindinti su jais laiku, klientams buvo pateikta neteisinga informacija, praleisti procesiniai terminai (Sprendimo 10.5 ir 40 punktai). Taigi, pačiam advokatui pripažinus netinkamą teiktų paslaugų kokybę, nėra pagrindo sutikti su tuo, kad advokato atsakomybė buvo pagrįsta aplinkybėmis, apie kurias advokatas būtų nežinojęs ar dėl kurių nebūtų galėjęs pareikšti pastabų ar nesutikimų. Antra, pasisakant dėl ieškovo galimybių gintis nuo jam pareikštų kaltinimų, pabrėžtina, kad, pagal Aprašo 10 punktą, Lietuvos advokatūra, prieš keldama drausmės bylą pagal Drausmės komiteto rekomendacinę išvadą, pasiūlo advokatui pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus. Pareiškėjo ir advokato, dėl kurio gali būti keliama drausmės byla, ir jų atstovų teisė dalyvauti posėdyje ir būti išklausytiems užtikrinama pareiškėją ir advokatą kviečiant dalyvauti Drausmės komiteto posėdyje, sudarant galimybę šiems asmenims duoti Lietuvos advokatūrai paaiškinimus žodžiu arba raštu, teikti įrodymus, žodžiu arba raštu teikti argumentus ir samprotavimus galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių klausimais. Nagrinėjamu atveju ieškovui buvo sudaryta reali galimybė pasinaudoti šiomis Aprašo 10 punkte nurodytomis teisėmis, ieškovas aktyviai jomis naudojosi – teikė paaiškinimus ir procesinio pobūdžio prašymus Advokatų garbės teismui, dalyvavo Advokatų garbės teismo posėdžiuose, jų metu išsakė savo poziciją dėl byloje keltų klausimų, keletą kartų teikė papildomus paaiškinimus dėl bylai svarbių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais, kad iš ieškovo buvo atimtos bet kokios gynybos galimybės ar jo teisės į gynybą buvo esmingai suvaržytos. Šiuo požiūriu vien ieškovui nepalankus vertinimas neturėtų suponuoti jo teisių į gynybą galimo pažeidimo – ieškovui buvo sudarytos realios galimybės išsakyti savo poziciją Advokatų garbės teisme bei per vėlesnius procesus bendrosios kompetencijos teismuose, ieškovas realiai pasinaudojo šiomis galimybėmis. Trečia, ieškovas kasaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kurie suteiktų pagrindą nesutikti su apeliacinės instancijos teismo vertinimu dėl ieškovui teiktų pretenzijų turinio. Kaip pabrėžė apeliacinės instancijos teismas, iš visų byloje nagrinėtų pretenzijų matyti, kad jos buvo adresuotos ieškovui, jose nurodytos konkrečios ieškovo ir Migracijos departamento sudarytos pagrindinės sutartys, pagal kurias būtent ieškovas turėjo pareigą suteikti teisines paslaugas užsieniečiams, taip pat nustatyti jo padaryti pažeidimai – netinkamai suteiktos konkrečios teisinės paslaugos. Todėl kasacinio skundo argumentai, jog byloje nagrinėtų pretenzijų turinys nėra pakankamas ieškovo konkretiems pažeidimams teikiant paslaugas ir (ar) juos padariusiam konkrečiam asmeniui identifikuoti, laikytini nepagrįstais.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Todėl kasacinis skundas atmetamas, o skundžiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)) 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė kasaciniam teismui pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Kartu su šiuo prašymu pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir apmokėjimo nurodymą.

Nurodytos išlaidos, patirtos už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą ir suteiktas teisines konsultacijas, neviršija Rekomendacijų 8.14, 8.19 punktuose nurodyto rekomenduotino priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, todėl jų atlyginimas atsakovei priteistinas iš ieškovo.

Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei Lietuvos advokatūrai (j. a. k. 300099149) iš ieškovo P. V. (duomenys neskelbtini) 2 420 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.