Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Viktorijai Klimašauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. L. ieškinį atsakovei S. L. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu bei tėvystės panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad nepilnametės V. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, pakeistas ir papildytas 2021 m. rugsėjo 21 d. pagal pateiktą notaro patvirtintą 2021 m. rugsėjo 21 d. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas Ž. L. pareiškė, jog pripažįsta, kad yra S. L. dukros V. Š., kurią S. L. pagimdė (duomenys neskelbtini), tėvas ir prašė apie tai įrašyti duomenis vaiko gimimo įraše ir suteikti jo dukrai V. Š. jo pavardę – L.. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7493-471/2024 nutraukta S. L. ir Ž. L. (duomenys neskelbtini) užregistruota santuoka, nepilnametės V. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš Ž. L. V. L. priteistas išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad Ž. L. nėra V. L. biologinis tėvas.

Dėl ieškinio senaties

Tėvystės pripažinimą ir nuginčijimą reglamentuoja specialiosios teisės normos, todėl nuginčyti pareiškimu pripažintą tėvystę galima tik įstatymo nustatyta tvarka (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-601-212/2016).

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; kt.).

Ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Teismas taip pat byloje nenustatė svarbių vienerių metų senaties termino praleidimo priežasčių, tokių nepateikė nei pats ieškovas, nei jo atstovas, nors šis klausimas buvo keliamas jau pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijoje. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas nežinojo esant įstatyme nustatytam vienerių metų senaties terminui tėvystei nuginčyti negali būti laikoma svarbia priežastimi šį terminą atnaujinti – įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo turi žinoti įstatymus, elgtis taip, kad jų nepažeistų, ir negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje visi įstatymai yra skelbiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-294/2007). Taip pat teismas nelaiko, kad atsakovui pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galėjo sudaryti kliūtis jo buvimas laisvės atėmimo įstaigoje, kadangi šią bylą jis inicijavo atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, kas nesutrukdė jam kreiptis ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, ir bylos inicijavimo. Pažymėtina, kad vien tik ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Nors teismas sprendimu konstatavo ieškovą praleidus ieškinio senaties terminą, tačiau tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

Vyrui, laikančiam save vaiko tėvu, tačiau nesančiam tikram dėl egzistuojančio genetinio ryšio su vaiku ar net ir žinančiam, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, suteikiama galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu būdu įtvirtinama galimybė pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo išreikšti ketinimą būti tėvu, prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę, tačiau pažymėtina, kad asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažino tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (žr. CK 3.152 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 18 punktą).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, nurodė tokius kasacinio teismo suformuluotus kriterijus: 1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste; 2) vaiko amžius, tai yra kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys; 3) vaiko nuomonė, tai yra noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu; 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą; 5) teisinio tėvo veiksmai, tai yra dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi.

Šiuo konkrečiu atveju neginčytina, kad ieškovas, pripažindamas nepilnametės V. L. tėvystę, aplinkybę, kad nėra jos biologinis žinojo, nuo bendro ūkio su atsakove pradžios bei jų santuokos metu nesidomėjo, kas yra nepilnametės biologinis tėvas (teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovė „gal ir nežino, kas tas tėvas yra, gal dėl to ir neieško“ – 2026 m. liepos 2 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolas 8 min. 55 sek.). Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai yra žinomas biologinis V. L. tėvas, gimus V. siekė nustatyti tėvystę, tačiau jo duomenų byloje nėra, LITEKO duomenimis nuo 2015 m. (V. gimimo) nėra inicijuotos bylos dėl tėvystės V. L. nustatymo, iš kurios būtų galima nustatyti galimą biologinį nepilnametės tėvą. Todėl galimybių nustatyti nepilnametės biologinį tėvą nėra.

Iš Tarnybos 2026 m. sausio 20 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuoto pokalbio su nepilnamete V. L. turinio matyti, jog, nors mažametė ir supranta, kad Ž. L. nėra jos biologinis tėtis, tačiau jį laiko savo tėčiu, ji jį myli, liūdėjo, kai jie pradėjo gyventi skyriumi, išgyveno žinią dėl Ž. L. atliekamos laisvės atėmimo bausmės kalėjime. Kai gyveno kartu, leisdavo laiką drauge, jai patikdavo leisti laiką su tėčiu, laukia jo grįžtančio. Akte taip pat pažymėta, kad mergaitė teigė „kad ir ką kas bepasakytų, ji visada mylės ir gerbs tėtį. Jis jai tėtis bus visada. Nurodė, kad meilę tėčiui jaučia 8-9 balais iš 10“. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvendamas šeimoje išlaikė V., pripažino, kad ne tik savo biologinei dukrai, tačiau ir V., nors ir nepakankamai, tačiau skyrė dėmesį, leisdavo kartu laiką, abejoms mergaitėms vis kažką nupirkdavo (2026 m. liepos 2 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolas 11 min. 25 sek., 19 min. 58 sek.). Tai, kad gyvendamas su atsakove išlaikė V., patvirtina ir 2024 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad Ž. L. iki 2024 m. vasario 9 d. (gyvenimo su atsakove atskirai pradžios) išlaikė abi dukras. Be to, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, atsakovas šalių santuokos nutraukimo byloje ir toliau sutiko išlaikyti V., skirti jai išlaikymą periodinėmis išmokomis, tėvystės nuginčijimo klausimo nekėlė. Todėl teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovas, šiuo atveju yra aiškiai susiformavęs emocinis ir socialinis vaiko ir ieškovo ryšys, vaikas aiškiai nurodo, kad ieškovą laiko savo tėvu, nepaisant jo smurtinio elgesio mamos atžvilgiu, jo ilgisi, laukia grįžtančio. Ieškovas pagal savo gebėjimus, suvokimą, nors ir minimaliai, tačiau abiem (tiek savo biologinei dukrai, tiek V.) skyrė dėmesį, todėl V. matant tokį ieškovo ir atsakovės suformuotą šeimos modelį, pakako ieškovo dalyvavimo šeimoje indėlio, kad jį pripažintų kaip tėvą. Todėl laikytina, kad šiuo atveju susiformavęs socialinis ryšys paneigia biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste.

Nors ieškovo atstovas teigia, jog Tarnybos specialistės pokalbio metu neįvertino mergaitei nustatytus raidos sutrikimus, tačiau ieškovo pusė neteikė byloje jokių duomenų, susijusių su nepilnametės sveikatos būkle, kurie patvirtintų nepilnametės ribotus gebėjimus reikšti nuomonę, vertinti situaciją. Byloje iš (duomenys neskelbtini) mokyklos 2026 m. sausio 12 d. rašto matyti, kad V. L. (duomenys neskelbtini) pagalbos tarnyba nustatė vidutinius specialiuosius poreikius. Teismas atkreipia dėmesį, kad ne bet kokie vaikui nustatyti specialieji poreikiai turi įtakos jo gebėjimui išreikšti savo nuomonę ir (ar) suformuluoti savo pažiūras. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti esant tokių gebėjimų trūkumui.

Ir nors ieškovas savo reikalavimus grindžia esant suklydimui pripažįstant V. L. tėvystę, tačiau teismas laiko šią aplinkybę neįrodytą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020, 28 punktas).

Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (to paties straipsnio 2 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos. Dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011- m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

Šiuo atveju, teismas įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo buvo sudarytas dėl ieškovo esminio suklydimo, apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę. Pareiškime dėl tėvystės pripažinimo aiškiai nurodyta, jog ieškovas pareiškė, esantis V. L. (tuo metu – Š.) tėvas, pareiškimą perskaitė, pareiškimo turinys ir pasekmės notaro jam buvo išaiškintos, pareiškimo turinį ir pasekmes suprato, pareiškimas atitinka jo valią ir tikruosius ketinimus. Pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo sudarymo metu ieškovas šeimoje su atsakove ir mažamete V. jau gyveno daugiau kaip 2 metus, jau pats buvo tėvas (jam kartu su atsakove 2020 m. gimė jųdviejų dukra), jam buvo 30 metų. Būdamas tokio amžiaus bei turėdamas šeimą ir vaiką, turėjo suvokti tėvo valdžios turinį, t. y. kad tai ne tik formalus pavardės vaikui suteikimas, tačiau kartu su tuo atsirandančios teisės ir pareigos. Tuo labiau, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sprendimą pripažinti V. tėvystę priėmė kartu su atsakove tikslu gauti didesnes socialines išmokas, kitas lengvatas (2026 m. liepos 2 d. teismo posėdžio garso protokolas 9 min. 35 sek.). Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovė. Taigi, ieškovas turėjo suprasti, kad tėvystės nepilnametei suteikimas nėra tik formalumas, o tai turės poveikį jo teisių ir pareigų apimčiai. Šiuo atveju, akivaizdu, kad siekis nuginčyti tėvystę yra kilęs iš savanaudiškų paskatų, noro išvengti atsakomybės – išlaikymo dukrai teikimo, dėl kurio ieškovui yra susidaręs įsiskolinimas, vykdomas priverstinis jo išieškojimas (2026 m. liepos 2 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolas 12 min. 22 sek., 14 min. 20 sek.). Ieškovas tėvystę V. pripažino tikslu pasinaudoti valstybės tėvams suteiktomis lengvatomis – siekiu gauti iš to materialinę naudą, kaip ir šiuo atveju išskirtinai tik dėl materialinių paskatų siekia tėvystę nuginčyti.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad iš Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) jurisprudencijos matyti, kad vaiko, o ne pareiškėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiškėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio išlaikymo netekimas ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje P. K. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39277/06; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, ir kt.).

Taigi, išdėstyto pagrindu, teismas laiko, kad šiuo atveju biologinės kilmės tiesos paieškos nėra atitinkančios vaiko interesų, tuo labiau, kad kitas galimas vaiko tėvas yra nežinomas, o tenkinus ieškovo reikalavimus kyla reali grėsmė vaikui likti be tėvo. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotus kriterijus tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamoji, bylose, šios bylos faktines aplinkybes, teismas, siekiant nesukelti vaikui emocinių išgyvenimų, galinčių sutrikdyti harmoningą vaiko raidą, taip pat įvertinus tai, kad tarp vaiko ir ieškovo yra artimas tarpusavio ryšys, į tai, kad tikrasis biologinis vaiko tėvas nėra žinomas, vaiko interesas yra išsaugoti susiformavusį ryšį su tėvu, vaiko šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo pareikštus reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo. Tuo labiau, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę. Kaip ne kartą minėta, ieškovas visuomet žinojo, jog jis nėra biologinis vaiko tėvas, tėvystės pripažinimas buvo savanoriškas jo sprendimas tapti tėvu, savanoriškas apsisprendimas prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas vaiko atžvilgiu, o tokį sprendimą – pareiškimu pripažinti tėvystę – asmuo turi priimti itin atsakingai, įvertinęs visas šio sprendimo teisines pasekmes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra 100 % atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsniu, 3.150 straipsniu, 3.152 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose.