Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-08-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1161-730/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-08-13
Bylos Nr.
e2S-1161-730/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07210-2026-9
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Suinteresuotas asmuo
SUA3
Pareiškėjas
UAB "Teisinė sfera"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1161-730/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07210-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.26 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens SUA3 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Teisinė sfera“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuotieji asmenys – antstolė SUA1 , SUA2 , SUA3 ,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui SUA2 priklauso ½ dalis sutuoktinės SUA3 gaunamų pajamų – pensijos, nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis iš sutuoktinės banko sąskaitos nurašytos 1 797 Eur sumos, kuri saugoma antstolės depozitinėje sąskaitoje. Nurodo, kad antstolės SUA1 kontoroje pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. e2-6157-494/2025, vykdo vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 41 572 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Teisinė sfera“ naudai. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininko sutuoktinė gauna pensiją, turi sąskaitas banke. Skolininko ir jo sutuoktinės santuoka įregistruota nuo (duomenys neskelbtini). Priverstinio vykdymo metu buvo areštuotas skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų - pensijos dalis tenkanti išieškojimui ir piniginės lėšos esančios banko sąskaitose. Antstolė 2026 m. sausio 27 d. priėmė patvarkymą, pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau sutikimas nebuvo gautas. Antstolė 2026 m. kovo 9 d. priėmė patvarkymą pasiūlyti kreditoriams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo SUA2 pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodo, kad su prašymu sutinka, prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo pensijos ir kitų pajamų.

Suinteresuotas asmuo antstolė SUA1 atsiliepimo nepateikė, tačiau persiuntė teismui vykdomuosius dokumentus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino, nustatė skolininko SUA2 turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine SUA3 laikant, kad skolininkui SUA2 asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis skolininko sutuoktinės SUA3 gaunamos pensijos bei ½ dalis nuo jos banko sąskaitos nurašytos 1 797 Eur sumos, kuri saugoma antstolės SUA1 depozitinėje sąskaitoje. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad antstolės SUA1 kontoroje vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-6157-494/2025, dėl 41 571 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko SUA2 išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei ,,Teisinė sfera“. Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, tačiau yra vedęs SUA3 (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) , vedybų sutarties nėra). Buvo nustatyta, kad skolininko sutuoktinė gauna pensiją ir turi sąskaitas banke, todėl 2026 m. kovo 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotos jos banko sąskaitos (nurašytos 1 797 Eur lėšos) bei nuolatinė pensija gaunama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) Vilniaus skyriuje. Kadangi skolininkas antstoliui nepateikė nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, išsiuntė patvarkymą išieškotojui, siūlydamas kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Dėl turto dalies nustatymo teismas nurodė, kad byloje nėra nurodyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, skolininkas nėra sudaręs vedybų sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo (išieškotojo) reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra skolininko asmeninė nuosavybė, pareiškėjo (išieškotojo) prašymas dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkinamas, nustatant, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamos pensijos bei banko nurašytos 1 797 Eur sumos, kuri saugoma antstolės depozitinėje sąskaitoje. Taip pat, skolininkas prašė nustatyti, kad jam priklauso ½ dalis jo pensijos ir kitų pajamų, tačiau pagal CPK 667 straipsnį teisė prašyti teismo nustatyti skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį suteikta išieškotojui, bet ne skolininkui. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis siuntė skolininkui siūlymą pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio sutikimo antstoliui nedavė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo SUA3 prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį, papildomai nurodant, kad skolininkui SUA2 priklauso 1/2 dalis jo gaunamoje pensijoje ir kitose pajamose, priteisti suinteresuotam asmeniui SUA3 iš pareiškėjos 180 Eur šio skundo parengimo išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko dalies bendrame turte nustatymą, materialinės teisės normas dėl sutuoktinio nuosavybės teisės, todėl šį nutartis yra neteisėta ir naikintina. Pažymi, kad išnagrinėjęs išieškotojos prašymą, pirmosios instancijos teismas jį tenkino, tačiau skolininko dalies jo pajamose nenustatė, argumentuodamas, kad 1) skolininkui apskritai nėra suteikta teisė prašyti teismo nustatyti jo dalį bendrame turte, 2) skolininkas nepateikė turto dalių nustatymo sutarties.

Nurodo, kad vykdomojoje byloje yra nustatyta, jog suinteresuotas asmuo SUA3 (skolininko sutuoktinė) ir skolininkas yra santuokoje, skolininkas gauna pensiją. Nurodytais pagrindais skolininko sutuoktinei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis skolininko socialinio draudimo pensijos ir kitų jo pajamų. Pažymi, kad nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas.

Nurodo, kad skolininko nerūpestingumas neinicijuojant sutarties dėl skolininko ir bendraturčių dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo sudarymo, negali apriboti ar panaikinti skolininko sutuoktinės teisės į 1/2 dalį skolininko pensijos, kai ši dalis yra nustatoma. Pažymi, kad prašymas dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo yra nagrinėjamas ypatingąja teisena, kurioje teismas eismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, dėl to skolininko dalis jo gaunamoje pensijoje ir kitose pajamose yra nustatytina šioje byloje, arba išieškojimas iš šios pensijos ir kitų pajamų turės būti nutrauktas.

Atsiliepimas

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo suinteresuoto asmens SUA3 atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeista. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Nurodo, kad 2026 m. sausio 27 d. antstolė priimtu patvarkymu pasiūlė skolininkui ir apeliantei per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Apeliantė per nustatyta terminą antstoliui nepateikė notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Apeliantė pati neįgyvendino savo teisių, dėl ko teikia atskirąjį skundą. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl turto dalies nustatymo, bei teismas nustatė turto dalį. Šiuo atveju apeliantės papildomi pageidavimai, kad teismas svarstytų ir kitus išreikštus pageidavimus yra nesuprantami.

Nurodo, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Skolininko turto dalies nustatymas vykdymo procese nėra ginčas dėl nuosavybės, o procesinė priemonė užtikrinti vykdymo veiksmų galimybę. Teismas teisingai ir nustatė, kad skolininko ir apeliantės turto dalys iš gaunamų apeliantės išmokų ir turimų piniginių lėšų yra lygios, bei apeliantė pateiktu atskiruoju skundu tokiai teismo pozicijai pritaria.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

Apeliantė atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį, papildomai nurodant, kad skolininkui SUA2 priklauso 1/2 dalis jo gaunamoje pensijoje ir kitose pajamose. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko dalies bendrame turte nustatymą, materialinės teisės normas dėl sutuoktinio nuosavybės teisės. Teigia, kad skolininko sutuoktinei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis skolininko socialinio draudimo pensijos ir kitų jo pajamų. Pažymi, kad nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas. Nurodo, kad skolininko nerūpestingumas neinicijuojant sutarties dėl skolininko ir bendraturčių dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo sudarymo, negali apriboti ar panaikinti skolininko sutuoktinės teisės į 1/2 dalį skolininko pensijos, kai ši dalis yra nustatoma.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad antstolės SUA1 kontoroje vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-6157-494/2025, dėl 41 571 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko SUA2 išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei ,,Teisinė sfera“. Skolininkas su apeliante (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, vedybų sutartis nebuvo sudaryta. Byloje taip pat nėra ginčo dėl fakto, kad antstolė pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per antstolės nustatytą terminą pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau sutikimas antstolei nebuvo pateiktas, dėl ko antstolė pasiūlė kreditoriams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo ir dėl pagrindų, kuriais tenkintas pareiškėjos pareiškimas, tačiau apeliantė nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas nepatenkino skolininko prašymo, pateikto kartu su atsiliepimu, nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo pensijos ir kitų pajamų.

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas skolininko prašymo, nurodė, kad pagal CPK 667 straipsnį teisė prašyti teismo nustatyti skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį suteikta išieškotojui, bet ne skolininkui. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis siuntė skolininkui siūlymą pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio sutikimo antstoliui nedavė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, su atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Pirmiausia, CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Taigi įvertinus minėtą procesinę normą, galima daryti išvadą, kad į teismą dėl turto dalies nustatymo gali kreiptis 1) išieškotojai 2) bendraturčiai dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, todėl teismo išvada, kad teisė prašyti teismo nustatyti skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį suteikta išieškotojui, bet ne skolininkui, yra pagrįsta.

Antra, CK 3.87 straipsnio 2 dalyje numatyta, sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl fakto, kad skolininko ir juo sutuoktinės santuoka buvo sudaryta 1979 m. liepos 6 d. ir sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties, todėl šiuo atveju teismas pagrįstai nenustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo pensijos ir kitų pajamų, be kita ko pažymint, kad toks reikalavimas išieškotojos nebuvo pareikštas. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra pripažįstamos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, dėl ko teismas, be kita ko nesant pareiškėjos prašymo, neturėjo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo pensijos ir kitų pajamų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, šiuo atveju apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, dėl ko nutariama apeliantės atskirojo skundo reikalavimų netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų.

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės reikalavimų netenkinus, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Pareiškėja duomenų, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, duomenų nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė