- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-09-16
- Bylos Nr.
- eII-431-914/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00331-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Pažeidėjas
- A. L.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L., skundą dėl aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-04-07 nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucijos) 2026-04-07 nutarimu A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį 225 eurų bauda už tai, kad pagal 2025-10-23 apžiūros aktą Nr. TVR-9347 buvo nustatyta, jog A. L. neįvykdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Gargždų aplinkos apsaugos skyriaus 2025-10-01 duoto privalomojo nurodymo Nr. PN-575, kur nurodyta nutraukti dirbtinių nepratekamų vandens telkinių įrengimo darbus žemės ūkio paskirties sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., iki kol bus suderintas nepratekamų dirbtinių telkinių įrengimo ir melioracijos statinių pertvarkymo projektas šiame sklype, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymo Nr. D1-590/583 17 punktu. Šiais veiksmais A. L. neįvykdė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno 2025-10-01 privalomojo nurodymo Nr. PN-575 nustatytų reikalavimų. Tuo pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. nesutinka su padarytu administraciniu nusižengimu. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas iš esmės priimtas nesant jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis būtų padaręs ANK 317 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą. Privalomame 2025-10-01 nurodyme yra nurodytas nurodymas „Nutraukti nepratekamo dirbtinių nepratekamų vandens telkinių įrengimo darbus žemės ūkio paskirties sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., iki kol bus suderintas nepratekamų dirbtinių telkinių įrengimo ir melioracijos statinių pertvarkymo projektas šiame sklype, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymo Nr. D1- 590/58317 punktu“. Jo nuomone, privalomasis nurodymas aplamai yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirma, projektas yra nereikalingas, t. y. nėra nustatyta, kad projektas būtų privalomas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymą Nr. D1- 590/583. Antra, kasimo darbai buvo nutraukti. Kadangi skundžiamas nutarimas grindžiamas ne visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, o išankstine nutarimą priėmusio asmens nuomone, kuri, kaip minėta, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, t. y. administracinio nusižengimo byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų/įrodymų inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Todėl pareiškėjo pagrįstu įsitikinimu, skundžiamas nutarimas turi būti naikintinas, o administracinė teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukiama. Prašo panaikinti Institucijos 2026-04-07 priimtą nutariamą ir nutraukti administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad 2025-10-01 privalomuoju nurodymu Nr. PN-575 (toliau - Privalomasis nurodymas) duotas reikalavimas nutraukti dirbtinių nepratekamų vandens telkinių įrengimo darbus žemės ūkio paskirties sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., iki kol bus suderintas nepratekamų dirbtinių telkinių įrengimo ir melioracijos statinių pertvarkymo projektas šiame sklype, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu Nr. D1-590/583 patvirtino „Nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir naudojimo aplinkosaugos ir melioracijos sistemų apsaugos reikalavimų aprašo“ (toliau - Aprašas) 17 punktu, kuriame nustatyta, kad planuojant įrengti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, parengiamas nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo ir melioracijos statinių pertvarkymo projektas (toliau - projektas), kurį rengia Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklių patvirtinimo“, nurodyti asmenys. Projektą būtina suderinti su savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, administracija pateikiant prašymą, nurodytą šių taisyklių 14 punkte, nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įrodymo dokumentus ir sklypo topografiniame ir inžinerinių tinklų plane masteliu 1:500 pažymėtą nepratekamo dirbtinio vandens telkinio vietą su koordinatėmis Lietuvos koordinačių sistemoje. Dokumentai savivaldybės administracijai pateikiami tiesiogiai arba pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ar suformuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti prašymą teikiantį asmenį. Ši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 16 str. 2 d., 2 p. - planuojant įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta suderinama su savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiamas šis telkinys, administracija. Remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu pareiškėjo tvirtinimas jog nėra nustatytas projekto privalomumas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde pareiškėjas taip pat tvirtina, jog kasimo darbai buvo nutraukti, tačiau tai paneigia žemiau byloje esantys duomenys. Privalomojo nurodymo reikalavimą buvo nurodyta vykdyti nuo jo įteikimo dienos, o privalomasis nurodymas A. L. buvo įteiktas 2025-10-03. 2025-10-23 apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2025-10-23 apžiūros aktą Nr. TVR-9347) užfiksuota, jog A. L. pats ekskavatoriumi kasa žvyrą į traktoriaus priekabą, o pareigūnams žodžiu paaiškino, jog tai jam priklausantis sklypas ir leidimas vykdyti kasimo darbus nereikalingas. Ten pat, A. L. kasantis ekskavatoriumi žvyrą į traktoriaus priekabą buvo užfiksuotas ir 2025-11-14 (2025-11-14 Apžiūros aktas). Šie duomenys įrodo, jog A. L. nenutraukė kasimo darbų ir nevykdė privalomuoju nurodymu Nr. PN-575 nustatyto reikalavimo, nutraukti nepratekamų vandens telkinių įrengimo darbus, nors tai turėjo padaryti nuo 2025-10-03. Pažymi, jog 2025-11-04 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija raštu Nr. AD5-23137 informavo, jog žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) , esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., savininkas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai iki 2025-11-03 nėra pateikęs derinimui nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo ir melioracijos statinių pertvarkymo projekto šiame žemės sklype. Atkreipia dėmesį, kad 2002-07-01 Nr. IX-1005 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (su vėlesniais pakeitimais, galiojusiais nusižengimo metu) (toliau - Įstatymas) 18-25 str. numato ir aprašo privalomojo nurodymo davimo atvejus, įvykdymo terminus, apskundimo tvarką bei galimą terminų pratęsimą. Ši informacija yra nurodyta ir duotame Privalomajame nurodyme, tačiau A. L. nepasinaudojo Įstatymo suteikiama teise teikti skundą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl laikoma, jog duotas privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjas, neįvykdė privalomuoju nurodymu duotų reikalavimų ir nepakluso aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimas bei padarė administracinį nusižengimą. Įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo asmenį, kuriam duotas privalomasis nurodymas, patraukti atsakomybėn už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, išskyrus atvejus, kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme. Įvertinus nurodytas aplinkybes Institucija laikosi pozicijos, jog priėmė pagrįstą bei teisingą nutarimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo skundo jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio palaikė skundo reikalavimus jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, jog reikia leidimo tvenkinio kasimui, jeigu žemė yra melioruota, jeigu žemė nemelioruota, tada nereikia. Rašytinių duomenų, kad žemė yra melioruota neturi, tą jam pasakė aplinkosaugininkai. Nesidomėjo, ar žemės sklypas melioruotas ar ne. Kadangi vieta pelkėta, todėl nusprendė, kad žemė nemelioruota. Buvo pradėti kasti tvenkiniai. Šalia sklypo yra karjerai, jie nepatenkinti jo atliekamais darbais, skundžia. Nežino ką aplinkosaugos atstovai atvykę fotografavo, ką fiksavo, nes jie važiavo daug kartų. Sutinka, jog projektas reikalingas, tvarkosi dokumentus.
Atstovas advokatas Eligijus Karbauskas teismo posėdžio palaikė skundo reikalavimus jame nurodytais pagrindais ir motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė A. P. su skundu nesutiko. Atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).
ANK 317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki devynių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, kad pagal 2025-10-23 apžiūros aktą Nr. TVR-9347 buvo nustatyta, jog A. L. neįvykdė Privalomojo nurodymo, kur buvo nurodyta nutraukti dirbtinių nepratekamų vandens telkinių įrengimo darbus žemės ūkio paskirties sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., iki kol bus suderintas nepratekamų dirbtinių telkinių įrengimo ir melioracijos statinių pertvarkymo projektas šiame sklype, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymo Nr. D1-590/583 17 punktu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minimo Privalomo nurodymo 5.2 punkte nurodoma, jog privalomojo nurodymo reikalavimą įvykdyti nuo privalomojo nurodymo įteikimo dienos. Iš dokumentų valdymo sistemos išrašo matyti, kad privalomieji nurodymai Nr. PN-573, PN-574 ir PN-575 buvo išsiųsti vienu 2025-10-01 lydraščiu Nr. AD5-20543 ir viena registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini). Iš 2026-02-18 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad PN-575 2025-10-01 lydraščiu Nr. AD5-20543 buvo išsiųstas ir 2025-10-03 įteiktas gavėjui. Tame pačiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kitas privalomasis nurodymas Nr. PN-573 buvo išsiųstas tik 2025-12-10 lydraščiu AD5-25841, bet laiškas grįžo gavėjui neatsiėmus pašte, padaryta išvada, kad privalomas nurodymas PN-573 gavėjui neįteiktas. Taigi, visiškai sutiktina su gynybos teiginiu, kad byloje esantys duomenys dėl privalomo nurodymo PN-575 įteikimo yra prieštaringi, o tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės tarpusavyje logiškai nesuderinamos. Teismo posėdyje tokie keliami prieštaravimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti. Byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų Privalomo nurodymo Nr. PN-575 įteikimą. Nesant pakankamų ir objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai nustatyti Privalomojo nurodymo įteikimo faktą, šios abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, nes neįteiktas Privalomasis nurodymas gavėjui – A. L. nesukuria teisinių pasekmių, todėl pareigos veikti inkriminuojamu laiku nebuvo.
Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Šioje byloje ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus dėl Privalomo nurodymo įteikimo, darytina išvada, kad jų nepakanka skundžiamam nutarimui pagrįsti, todėl konstatuotina, kad A. L. veiksmuose nėra ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ str. 1 d 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, naikintinas skundžiamas nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą tenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2026-04-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.