Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka spręsdama klausimą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARRO“ bei atsakovo ATS1 sudarytos taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARRO“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARRO“ patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, TAR2 ir TAR1 ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ARRO“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „ARRO“ patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Iki procesinio sprendimo priėmimo, 2026 m. lapkričio 9 d., teisme gautas ieškovės UAB „ARRO“ prašymas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. liepos 16 d. sprendimą ir nutraukti apeliacinį procesą. Kartu pateikta 2026 m. spalio 29 d. taikos sutartis, pasirašyta ieškovės UAB „ARRO“ direktoriaus R. R. ir atsakovo ATS1 . Ieškovė taip pat prašo išspręsti žyminio mokesčio dalies grąžinimo klausimą. Prašyme patvirtinta, kad ieškovei yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo procesinės pasekmės.

Bylos nagrinėjimas atnaujintinas.

CPK 256 straipsnyje nustatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, jog reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas pažymi, kad ši proceso teisės norma sudaro pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir tais atvejais, kai po bylos išnagrinėjimo, tačiau iki procesinio sprendimo priėmimo paaiškėja naujos aplinkybės, turinčios reikšmės bylos procesinei baigčiai.

Nagrinėjamu atveju šalys taikos sutartį pateikė po bylos išnagrinėjimo apeliacine rašytinio proceso tvarka, tačiau iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Šalių susitarimas užbaigti teisminį ginčą taikos sutartimi yra nauja, po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusi aplinkybė, tiesiogiai susijusi su tolesne bylos procesine eiga ir jos baigtimi. Kadangi teismui būtina įvertinti pateiktos taikos sutarties turinį, jos atitiktį įstatymų reikalavimams ir išspręsti jos patvirtinimo klausimą, yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 256 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.

CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje civilinio proceso stadijoje užbaigti bylą taikos sutartimi. Ši teisė gali būti įgyvendinama ir apeliacinės instancijos teisme.

Taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialieji teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, teismas privalo įvertinti jos turinį, šalių išreikštą valią, taip pat tai, ar susitarimas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Iš teismui pateiktos taikos sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl ginčo dalyko – skolos už transporto priemonės saugojimą ir procesinių palūkanų sumokėjimo, nustatė konkrečią atsakovo mokėtiną sumą, jos mokėjimo tvarką bei terminus. Taikos sutartimi taip pat išspręstas transporto priemonės atsiėmimo klausimas ir susitarta dėl ieškovės papildomų reikalavimų atsisakymo atsakovui įvykdžius sutartį. Taigi šalių susitarimas apima nagrinėjamo teisminio ginčo esmę ir yra nukreiptas į galutinį šalių tarpusavio santykių sureguliavimą.

Taikos sutartis pasirašyta abiejų ginčo šalių kvalifikuotais elektroniniais parašais. Ieškovės vardu sutartį pasirašė bendrovės direktorius R. R., atsakovas ATS1 sutartį pasirašė asmeniškai. Sutarties 7 punkte šalys patvirtino, kad jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir nedaro žalos viešajai tvarkai bei šalių interesams, taip pat kad sutartis sudaryta laisva valia, be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo. Pateiktas šalių susitarimas ir prašymas jį patvirtinti patvirtina jų valią ginčą užbaigti taikiai.

Įvertinus taikos sutarties turinį ir joje nustatytus šalių įsipareigojimus, spręstina, kad susitarimas susijęs su ieškovės ir atsakovo tarpusavio turtinėmis teisėmis bei pareigomis. Požymių, jog taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia šalių, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta.

Pažymėtina, kad taikos sutarties patvirtinimas sukelia joje numatytas materialiąsias teisines ir procesines pasekmes. CK 6.985 straipsnyje nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį, nutraukus bylą, neleidžiama pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovė prašyme patvirtino, kad jai žinomos taikos sutarties patvirtinimo procesinės pasekmės. Atsakovas, pasirašydamas taikos sutartį, patvirtino savo valią joje nustatytomis sąlygomis užbaigti ginčą. Šalims išaiškintinos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad šalys sudarė ir teismui pateikė jų pasirašytą taikos sutartį, kuria siekia galutinai išspręsti kilusį ginčą, o sutarties turinys neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, darytina išvada, kad yra pagrindas taikos sutartį patvirtinti (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, CK 6.983 straipsnis).

CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti, jeigu nustatomos CPK 293 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Pagal CPK 293 straipsnio 5 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino. Nagrinėjamu atveju patvirtinus ieškovės UAB „ARRO“ ir atsakovo ATS1 sudarytą taikos sutartį, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. liepos 16 d. sprendimas panaikintinas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Ieškovė UAB „ARRO“ prašo išspręsti už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalies grąžinimo klausimą. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu byla užbaigiama šalims sudarius taikos sutartį apeliacinės instancijos teisme po bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, grąžinama 75 procentai už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „ARRO“ 2026 m. rugpjūčio 14 d. už apeliacinį skundą sumokėjo 66 Eur žyminį mokestį. Šią aplinkybę patvirtina pateiktas 2026 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1832 k. Kadangi šalys taikos sutartį pateikė po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, ieškovei grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 49,50 Eur.

Šalims išaiškintina, kad ši taikos sutartis įsigalioja ir yra privaloma nuo teismo nutarties, kuria ji bus patvirtinta, įsiteisėjimo dienos. Šiai taikos sutarčiai, jos aiškinimui, įsigaliojimui, taikymui, vykdymui, nutraukimui ir / ar pabaigai, bei visoms iš šios taikos sutarties atsirandančioms teisėms bei pareigoms taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Visi dėl šios taikos sutarties aiškinimo, įsigaliojimo, galiojimo, vykdymo ir / ar pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo, pabaigos ar kitaip iš šios ar dėl šios taikos sutarties kylantys ginčai, nesutarimai ar reikalavimai sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 256 straipsniu, 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

atnaujinti civilinės bylos Nr. e2A-1807-459/2026 nagrinėjimą iš esmės.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARRO“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkinti.

Patvirtinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARRO“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ir atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 2026 m. spalio 29 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„ ATS1 pripažįsta UAB ARRO reikalavimą 2026-10-29 dienai 3 314,19 Eur su PVM Eur, 5 proc. procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos (2025-10-15) 172,07 Eur.

ATS1 sumoka į UAB ARRO sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB 3 486,26 Eur skolą.

Išieškotojas UAB ARRO sutinka skolos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesiams lygiomis dalimis:

581,00 Eur iki 2026-10-31;

581,00 Eur iki 2026-11-30;

581,00 Eur iki 2026-12-31;

581,00 Eur iki 2027-01-31;

581,00 Eur iki 2027-02-28;

582,00 Eur iki 2027-03-31.

Skolininkas ATS1 įsipareigoja per penkias darbo dienas nuo Taikos sutarties patvirtinimo, atsiimti saugomą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomą aikštelėje (duomenys neskelbtini).

Išieškotojas UAB ARRO pareiškia, kad skolininkui įvykdžius įsipareigojimą sumokėti 3486,26 Eur skolą, jokių papildomų pretenzijų dėl (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , saugojimo nebereikš.

Skolininkui ATS1 neįvykdžius šios sutarties 1 p., 2 p., 3 p. įsipareigojimų ir nesumokėjus einamojo mokėjimo į išieškotojo sąskaitą, UAB ARRO turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį neteikdamas rašytinio įspėjimo skolininkui. Tuo pagrindu kreditorius UAB ARRO prašys išduoti vykdomąjį raštą.

Pasirašydamos šią Taikos sutartį, Šalys patvirtina, kad Taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir nedaro žalos nei viešajai tvarkai, nei Šalių interesams, Taikos sutartis sudaryta laisva valia be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo.

Ši Taikos sutartis surašyta lietuvių kalba, vienodą galią turinčiais egzemplioriais.“

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. liepos 16 d. sprendimą.

Civilinę bylą Nr. e2A-1807-459/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARRO“ patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, TAR2 ir TAR1 , nutraukti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ARRO“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 49,50 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą pagal 2026 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1832 k.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Išaiškinti šalims, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo galią, o nutraukus civilinę bylą neleidžiama pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atšaukti 2026 m. lapkričio 26 d. 14.00 val. paskirtą teismo posėdį.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutarties dalis dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo neskundžiama.

Nutarties dalį dėl taikos sutarties patvirtinimo per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teisme.