Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės ir Erikos Tamošaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės asociacijos „GS1 Lithuania“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų ieškinį atsakovei asociacijai „GS1 Lithuania“ dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir informaciją apie asociacijos veiklą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Nesutinka su atsakovės pozicija, kad banko sąskaitos išrašas yra laikomas konfidencialią informaciją turinčiu dokumentu. Ieškovas nėra nei atsakovės, nei atsakovės klientų, kuriems atsakovė teikia paslaugas, konkurentas, o yra vienas atsakovės steigėjų, todėl ieškovo interesą sudaro pačios atsakovės finansinė gerovė ir reputacija.

Teigia, jog atsakovė, būdama pelno nesiekianti organizacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu, privalo teisės aktų nustatyta tvarka teikti ataskaitas apie suteiktą paramą, kuri apima tiek finansinę paramą, tiek nefinansinę paramą, įskaitant ir paramą paslaugomis.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nurodyto pobūdžio parama nėra dokumentuojama, kadangi ji teikiama bendradarbiavimo pagrindais. Pabrėžė, jog atsakovės veikla turi specifiką ir ji teikia paslaugas ne tik atsakovės nariams, bet ir verslo subjektams sutartiniais pagrindais, todėl atsakovės valdoma informacija yra konfidenciali. Mano, jog, ieškovui suteikus prašomą informaciją, kiltų grėsmė, kad ji taps žinoma ieškovo nariams.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintos asociacijos nario teisės apimtį. Teigia, jog sprendimas grindžiamas sisteminiu Asociacijų įstatymo ir atsakovės įstatų aiškinimu. Kadangi nei įstatymas, nei įstatai nenumato pareigos asociacijos nariui nurodyti informacijos gavimo tikslo ar teisės atsakovui atsisakyti pateikti informaciją, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pateikti ieškovui prašomus dokumentus ir duomenis.

Teigia, jog nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo prašomos informacijos gavimo tikslo. Priešingai, sprendime aiškiai konstatuota, jog ieškovas savo kreipimuose buvo aiškiai nurodęs, kodėl prašo pateikti informaciją ir dokumentus.

Nesutinka su apeliantės argumentais, jog atsakovės veiklos specifika pateisina atsisakymą pateikti ieškovui informaciją apie asociacijos veiklą. Ieškovas nėra atsakovės konkurentas ar pašalinis asmuo – jis yra vienas iš atsakovės steigėjų ir jo narys, kuriam įstatymas aiškiai suteikia teisę gauti visą informaciją apie asociacijos veiklą.

Apeliantės argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl įpareigojimo pateikti asociacijos banko sąskaitų išrašus. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas aiškiai nurodė prašomos informacijos gavimo tikslą – įsitikinti, ar asociacija savo lėšas naudoja laikydamasi teisės aktų reikalavimų, o banko sąskaitų išrašai yra objektyvus šio tikslo įgyvendinimui reikalingas informacijos šaltinis.

Tvirtina, jog apeliantės argumentai dėl konfidencialios informacijos atskleidimo, ieškovui pateikus jo prašomus banko sąskaitų išrašus, yra abstraktūs. Apeliantė nenurodo, kokie konkretūs duomenys negalėtų būti atskleisti ieškovui, kokias konkrečias sutartines pareigas tai pažeistų ir kodėl tokia rizika negalėtų būti pašalinta kitomis priemonėmis.

Mano, jog apeliantės argumentas, kad atskiri nefinansinės paramos dokumentai nebuvo sudaryti, savaime nepaneigia atsakovės pareigos apskaitoje faktiškai atvaizduoti / įforminti suteiktą paramą ir pateikti ieškovui su jos suteikimu susijusius turimus dokumentus. Mano, jog vien tai, kad atsakovė savo veiksmus kvalifikuoja kaip įprastą asociacijos narių bendradarbiavimą, savaime nepaneigia teismo išvados, jog faktiškai suteikti asociacijos ištekliai turėjo būti tinkamai įforminti / atvaizduoti dokumentuose.

Nurodo, kad baudos už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną skyrimas, atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros ar atsakovės interesų, o priešingai, prašoma skirti bauda atliks skatinamąją funkciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis, teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje, ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovas yra atsakovės asociacijos „GS1 Lithuania“ narys. 2024 m. balandžio 30 d. pasirašyti ir patvirtinti atsakovės įstatai (toliau – Įstatai).

Ieškovas 2025 m. birželio 12 d. raštu Nr. 01-5/064 (elektroniniu paštu) kreipėsi į atsakovę ir pašė suteikti informaciją 1) kokiais pagrindais ir kokio dydžio parama buvo skirta Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuotam renginiui; 2) ar buvo skirta kokia nors parama kitiems atsakovės nariams; 4) jeigu kitiems atsakovės nariams parama buvo skirta, nurodyti, kokiais pagrindais ir kokio dydžio parama buvo skirta.

Atsakovė 2025 m. birželio 27 d. pateikė ieškovui atsakymą Nr. GS1/S/2025-304, nurodydama, jog 2025 m. birželio 12 d. vyko Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, kurie vienija Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus, renginys, o ne Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų renginys. Pabrėžė, nors atsakovė viešoje erdvėje buvo įvardyta kaip renginio rėmėja, tačiau, vykdydama bendradarbiavimą, atsakovė renginiui finansinės paramos neskyrė, o prie renginio organizavimo prisidėjo organizaciniais pajėgumais, žmogiškaisiais ištekliais bei kitomis bendradarbiavimo formomis.

Ieškovas 2025 m. birželio 30 d. su raštu Nr. 01-5/068 kreipėsi į atsakovę ir, remdamasis Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Įstatų 3.5.3 punktu, paprašė atsakovės pateikti visų turimų banko sąskaitų išrašus, kurių laikotarpis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d.

Atsakovė 2025 m. liepos 17 d. pateikė ieškovui atsakymą Nr. GS1/S/2025-323, jame nurodydama, jog Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta asociacijos nario teisė susipažinti su dokumentais nėra absoliuti, taip pat informacija asociacijos nariui gali būti teikiama nepažeidžiant kitų fizinių ir juridinių asmenų interesų, teisės į konfidencialumą, duomenų apsaugos, neviršijant pagrįsto informacijos poreikio ribų. Pabrėžė, jog prašantis suteikti informaciją asociacijos narys turi pagrįsti prašomos suteikti informacijos aktualumą nariui, nurodyti informaciją, su kuria pageidauja susipažinti, ir pagrįsti informacijos apimties poreikį.

Ieškovas 2025 m. rugpjūčio 7 d. raštu pakartotinai paprašė atsakovės leisti susipažinti su visų asociacijos turimų bankų sąskaitų išrašais. Jame, be kita ko, nurodyta, jog prašoma informacija reikalinga tam, kad būtų galima įsitikinti, jog asociacija savo finansus tvarko ir lėšas leidžia laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Nurodė, jog neprieštarauja, kad pateiktoje informacijoje fizinių asmenų duomenys būtų užmaskuoti.

Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 19 d. atsakymu atsisakė pateikti ieškovui 2025 m. rugpjūčio 7 d. rašte nurodytus duomenis, pabrėždama, jog atsakovė 2025 m. birželio 27 d. atsakyme ieškovui prašytą informaciją suteikė. Taip pat nurodė, jog vėlesni ieškovo prašymai leisti susipažinti su visų asociacijos turimų bankų sąskaitų išrašais, kurių laikotarpis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., yra pertekliniai, nes informacija, kad finansinė parama nei renginiui, nei asociacijos nariui nebuvo skirta, buvo pateikta.

Dėl ieškovo, kaip asociacijos (atsakovės) nario, teisės susipažinti su asociacijos banko sąskaitų išrašais

Apeliantė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę pateikti ieškovui apeliantės banko sąskaitų išrašus, kurių laikotarpis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Nesutikimo argumentai iš esmės yra grindžiami tuo, jog i) pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir tokiu būdu suabsoliutino ieškovo teisę gauti informaciją apie atsakovės veiklą, ii) nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas, siekdamas gauti informaciją apie asociacijos veiklą ir dokumentus, neturėjo pareigos nurodyti prašomos pateikti informacijos / dokumentų gavimo tikslo, aktualumo, iii) neįvertino atsakovės, kaip asociacijos, veiklos specifikos, kuri lemia atsakovės narių teisės į informaciją proporcingumą dėl konfidencialios informacijos ir asmens duomenų apsaugos.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ieškovo teisę gauti informaciją apie atsakovės veiklą. Pažymėtina, jog ginčo, kad ieškovas yra vienas iš atsakovės steigėjų ir narių, byloje nėra, todėl, sprendžiant dėl ieškovo, kaip asociacijos nario, teisės gauti informaciją apie atsakovės veiklą, aktualios yra Asociacijų įstatymo ir Įstatų nuostatos.

Pagal Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktą, asociacijos narys turi teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą. Tokia pati nuostata iš esmės yra įtvirtinta ir atsakovės Įstatų 3.5.3 punkte, jame nurodyta, kad asociacijos narys turi teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą. Įstatų 12.3 punkte numatyta, kad už asociacijos dokumentų ir kitos informacijos pateikimą asociacijos nariams ir kitiems asmenims atsakingas asociacijos direktorius, o pagal Įstatų 12.4 punktą, pranešimai ir kiti dokumentai nariams, kolegialaus valdymo organo nariams siunčiami jų pačių pateiktais asociacijai adresais, elektroninio pašto adresais. Apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai vertindamas minėtas Asociacijų įstatyto ir Įstatų nuostatas, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvadoms, jog Įstatuose nėra įtvirtinta nuostatų, kuriose būtų nustatyti atvejai, kuriems esant, asociacijos narių teisė gauti informaciją apie asociacijos veiklą galėtų būtų ribojama, ar tam tikri dokumentai / informacija asociacijos nariui negalėtų būti pateikti susipažinti. Taip pat sprendime pagrįstai konstatuota, jog Įstatuose nėra įtvirtinta nuostatų, įpareigojančių asociacijos narį, siekiantį gauti informaciją apie asociacijos veiklą ir dokumentus, nurodyti informacijos ar dokumentų apie asociacijos veiklą gavimo tikslą. Tokia pareiga asociacijos nariui nėra numatyta ir Asociacijų įstatyme.

Svarbu pabrėžti, kad nors apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neturėjo pareigos nurodyti prašomos pateikti informacijos / dokumentų gavimo tikslo, aktualumo, tačiau šį atsakovės argumentą iš esmės paneigia anksčiau nurodytos Įstatų nuostatos, nenumatančios ieškovui, kaip asociacijos nariui, pareigos nurodyti prašomos pateikti informacijos / dokumentų tikslą. Nepaisant aptariamos pareigos ieškovui nebuvimo, bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad ieškovas 2025 m. birželio 30 d. su raštu Nr. 01-5/068 kreipdamasis į atsakovę ir prašydamas atsakovės pateikti visų turimų banko sąskaitų išrašus, kurių laikotarpis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., nurodė prašomos gauti informacijos tikslą – „siekdamas įsitikinti, jog Asociacijos „GS1 Lithuania“ lėšos ir pajamos yra naudojamos laikantis aukščiau minėtų nuostatų“. Tačiau apeliantė 2025 m. liepos 17 d. atsakymu Nr. GS1/S/2025-323 nepateikė ieškovui jo prašomos informacijos, be kita ko, argumentuodama, jog informacija asociacijos nariui gali būti teikiama nepažeidžiant kitų fizinių ir juridinių asmenų interesų, teisės į konfidencialumą, duomenų apsaugos, neviršijant pagrįsto informacijos poreikio ribų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog Įstatų 9.4 punkte nustatyta, kad asociacijos lėšų ir pajamų panaudojimą kontroliuoja asociacijos valdyba, o finansinę veiklą kontroliuoja asociacijos visuotinio narių susirinkimo išrinktas auditorius, nepaneigia ieškovo, kaip asociacijos nario ir steigėjo, teisės gauti informaciją apie asociacijos veiklą, šiuo atveju banko sąskaitų išrašus, kurių laikotarpis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Nors atsakovės piniginių lėšų panaudojimo ir finansinės veiklos kontrolę vykdo nurodyti asociacijos organai, auditorius, tačiau ši aplinkybė savaime neeliminuoja ieškovo teisės Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir Įstatų 3.5.3 punkto pagrindu susipažinti su prašomais duomenimis. Apeliantė nepateikė įrodymų ir iš esmės nenurodė argumentų, kad ieškovės prašoma pateikti informacija nėra susijusi su asociacijos vykdoma veikla (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegijos manymu, atsakovės banko sąskaitų išrašus galima laikyti duomenimis apie atsakovės veiklą, kadangi iš jų galima matyti piniginių lėšų judėjimą, jų paskirstymą ir panaudojimą, ir būtent šią informaciją ieškovas norėjo gauti, siekdamas įsitikinti, kad asociacijos „GS1 Lithuania“ lėšos ir pajamos yra naudojamos laikantis Įstatų 4.5 punkto, kuriame numatyta, jog asociacijos lėšos naudojamos asociacijos veiklai finansuoti, atitinkamoms programoms ir projektams įgyvendinti, darbuotojų darbo užmokesčiui. Ieškovo prašomos pateikti informacijos, atsižvelgiant į jos turinį ir į tai, kokiu tikslu ją buvo prašoma pateikti, negalima vertinti kaip perteklinės, viršijančios informacijos poreikio ribas, pažeidžiančios kitų asmenų interesus ar kaip suabsoliutinančios ieškovo teisę gauti informaciją apie atsakovės veiklą.

Apeliantė skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą sieja ir su tuo, jog, anot atsakovės, jos veiklos specifika lemia tai, kad dažnu atveju asociacijos valdoma informacija yra konfidenciali, jos apsaugos reikalavimus užtikrina ne tik atsakovės priimtos taisyklės, bet ir sutarčių su trečiaisiais asmenimis nuostatos.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantė apeliaciniame skunde pakankamai didelį dėmesį skiria atsakovės 2022 m. balandžio 21 d. patvirtintai Konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių identifikavimo, naudojimo ir saugojimo tvarkai (toliau – Tvarka), apeliantės su klientais pasirašomų sutarčių (jų šablonų), Europos Sąjungos bendrųjų duomenų apsaugos reglamento nuostatoms, tačiau iš esmės nepateikė argumentų, kaip ieškovo prašoma pateikti informacija – asociacijos banko sąskaitų išrašai, kurių laikotarpis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., – gali atskleisti konfidencialią informaciją.

Pažymėtina, jog vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, nustatančia, kad įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), nagrinėjamu atveju būtent apeliantė turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ieškovo prašomų banko sąskaitų išrašų jam, kaip asociacijos nariui, pateikimas atskleis konfidencialią informaciją, pažeis trečiųjų asmenų (atsakovės klientų) teises ir interesus, tačiau tai nebuvo padaryta. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės argumentai apie atsakovės veiklos specifiką nėra teisiškai reikšmingi ir negali būti laikomi pagrįsta priežastimi atsisakyti ieškovui, kaip atsakovės steigėjui ir nariui, suteikti prašomą informaciją ir dokumentus apie atsakovės veiklą. Ieškovas nėra pašalinis, trečiasis asmuo, kuris būtų nesusijęs su asociacija ir dėl to neturėtų teisės gauti prašomos pateikti informacijos. Priešingai, kaip jau ne kartą minėta šioje nutartyje, ieškovas yra vienas iš atsakovės steigėjų ir narys, mokantis nario mokesčius ir kitus sutartus mokėjimus (Įstatų 3.6.4 punktas), todėl turi teisę į informacijos / duomenų apie asociacijos veiklą gavimą. Taip pat sutiktina su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis, jog atsakovės Tvarka yra privaloma visiems atsakovės darbuotojams ir jų santykiams su trečiaisiais asmenimis (tai numato Tvarkos 4 punktas), todėl aptariama Tvarka (jos priedai) nėra ir negali būti taikoma, sprendžiant informacijos ir dokumentų teikimo ieškovui, kaip asociacijos nariui, pateikimo klausimą Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Dar daugiau, pagal Įstatų 3.6.3 punktą, asociacijos narys turi pareigą saugoti asociacijos ir jos narių veiklos paslaptis, todėl ieškovui pažeidus šią pareigą dėl to jam gali atsirasti neigiamų pasekmių ir kilti atsakomybė.

Apeliantės argumentai, jog atsakovei tretieji asmenys (klientai) patiki komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie prekes, jų asortimentą, planuojamą patekimą į rinką, kuriems yra būtinas numeravimas ir kodavimas pagal tarptautinės GS1 sistemos reikalavimus, todėl bet kokia informacija apie atsakovės klientus, gali lemti komercinės paslapties atskleidimą, nagrinėjamos bylos kontekste laikytini deklaratyviais ir grindžiamais tik galimomis prielaidomis. Apeliantė neįrodė, jog banko sąskaitų išrašų pateikimas ieškovui gali atskleisti konkrečią trečiųjų asmenų (atsakovės klientų) konfidencialią informaciją, o vien hipotetinė prielaida ir tokios informacijos atskleidimo galimybė neeliminuoja ieškovo teisės ir atsakovės pareigos pateikti asociacijos nariui ir jos steigėjui prašomą informaciją. Taip pat pabrėžtina, kad nors apeliantė savo atsisakymą suteikti ieškovo prašomus duomenis argumentuoja konfidencialios informacijos atskleidimo galimybe, tačiau, nepaisant to, apeliaciniame skunde pati nurodo, jog, pagal Įstatų 3.6 punktą, ieškovas privalo nepažeisti savo, kaip nario įsipareigojimų, užtikrinančių atsakovės ir kitų asmenų konfidencialios informacijos apsaugą. Be to, nors apeliantė tvirtina, kad jos banko sąskaitų išrašų pateikimas ieškovui gali atskleisti konfidencialią informaciją, tačiau nei civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovas turi ketinimų ar siekia gautą informaciją atskleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu pažeisdamas savo įsipareigojimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti ir tai, jog, nors apeliantė kvestionuoja skundžiamą sprendimą ir dėl to, kad jame nenumatyta atsakovės galimybė užtikrinti fizinių asmenų ar trečiųjų asmenų interesų apsaugą dėl atitinkamos informacijos nuasmeninimo, tačiau pažymėtina, jog bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas 2025 m. rugpjūčio 7 d. raštu, pateiktu atsakovei, iš esmės neprieštaravo dėl atitinkamų duomenų nuasmeninimo, nurodydamas: „Jeigu Asociacijai kelia nerimą tai, kad, pateikus Rūmų prašomą informaciją, gali būti atskleisti fizinių asmenų asmens duomenys ir toks atskleidimas neatitiktų ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų, Rūmai nurodo, kad neprieštarauja, jog pateiktoje informacijoje fizinių asmenų duomenys (vardai, pavardės, asmens kodai ir kita informacija, pagal kurią galima nustatyti konkretų fizinį asmenį) būtų užmaskuoti. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas taikomas tik fizinių asmenų asmens duomenų apsaugai, todėl bet kokių juridinių asmenų duomenų atskleidimas šio reglamento nuostatų pažeisti negali.“ Tačiau, kaip matyti iš atsakovės 2025 m. rugpjūčio 19 d. atsakymo į anksčiau minėtą ieškovo raštą, asociacija „GS1 Lithuania“ prašomos informacijos – banko sąskaitos išrašų, kurių laikotarpis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., ieškovui nepateikė. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovė dėsto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime turėjo numatyti galimybę nuasmeninti fizinių asmenų duomenis / neatskleisti duomenų, susijusių su trečiaisiais asmenimis. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą dėl pačios atsakovės argumentų prieštaringumo, viena vertus, apeliantė teigia, jog ji apskritai neturi pareigos suteikti ieškovui jo prašomus duomenis, šią aplinkybę, be kita ko, grindžia galimos konfidencialios informacijos atskleidimu, kita vertus, ieškovui nurodžius, jog neprieštarauja dėl atitinkamų fizinių asmenų duomenų nuasmeninimo, vis tiek nepateikia asociacijos nariui banko sąskaitos išrašų, tačiau apeliaciniame skunde kvestionuoja skundžiamą sprendimą dėl nenumatytos galimybės nuasmeninti fizinių asmenų duomenis.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-828-794/2020 išaiškinimus dėl asociacijos nario neribotos teisės reikalauti bet kokios informacijos ir bet kokių dokumentų – ši teisė nepanaikina asociacijos nario pareigos laikytis teisėto tikslo, proporcingumo ir kitų asmenų interesų apsaugos. Sutiktina su apeliante, jog, nors įstatymas nenumato pareigos atskleisti, kuriam tikslui reikalinga prašoma informacija, tačiau kiekvieno asmens elgesys turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo pateikti ieškovo prašomų banko sąskaitų išrašų. Atsakovė neįrodė, jog ieškovo prašoma pateikti informacija nebūtų susijusi su asociacijos veikla, kad ji būtų neproporcinga, pažeistų trečiųjų asmenų interesus, būtų atskleista konfidenciali informacija, kad tokiu būdu ieškovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis ir pan., t. y. apeliantė nepaneigė ieškovo, kaip asociacijos nario ir steigėjo, teisės gauti prašomą informaciją Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir Įstatų 3.5.3 punkto pagrindu.

Konstitucinė teisė ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir asociacijos narių teisė susipažinti su asociacijos dokumentais bei gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą, nėra absoliučios. Šios teisės gali būti ribojamos būtinais atvejais, tačiau asociacijų teisė nustatyti tam tikrus apribojimus, susijusius su jų viešąja, koordinacine, kontroliuojamąja veikla, yra įgyvendinama teisėtai tik tuo atveju, jeigu nustatomi apribojimai yra proporcingi ir būtini, siekiant apsaugoti kitas vertybes. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, jog šiuo atveju egzistuoja būtinybė ir reikalingumas apriboti ieškovo, kaip asociacijos nario, teisę susipažinti su asociacijos veiklos dokumentais – banko sąskaitų išrašais (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė, aiškino Asociacijų įstatyto 13 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir atsakovės Įstatų nuostatas, kiek tai susiję su reikalaujamos informacijos apie asociacijos veiklą pateikimu, pagrįstai nusprendė, jog atsakovės argumentai dėl konfidencialios informacijos atskleidimo yra deklaratyvūs ir nepaneigiantys ieškovo, kaip asociacijos nario, teisės gauti informaciją / dokumentus – atsakovės banko sąskaitų išrašus, kurių laikotarpis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., todėl pagrįstai tenkino aptariamą ieškovės reikalavimą.

Dėl ieškovo, kaip asociacijos (atsakovės) nario, teisės gauti dokumentus (informaciją) apie asociacijos suteiktą nefinansinę paramą

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat tenkino ieškovo reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo pateikti ieškovui susipažinti dokumentus apie asociacijos „GS1 Lithuania“ suteiktą nefinansinę paramą Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos 100-mečio minėjimo renginiui (įskaitant (bet neišskiriant) paramą žmogiškaisiais ištekliais).

Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, tvirtindama, jog skundžiamu sprendimu atsakovė įpareigota pateikti informaciją, kurios objektyviai nėra. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie neabejotiną atsakovės vidaus dokumentų egzistavimą, kuriuose būtų užfiksuota, kokiems darbuotojams buvo pavesta atlikti tam tikras funkcijas – prisidėti prie renginio organizavimo ir pan. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, bylos medžiagą, įvertinusi atsakovės, kaip asociacijos, veiklos specifiką, jos tikslus ir uždavinius, su nurodytais apeliantės argumentais sutinka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbia aplinkybe laikytina tai, jog byloje esantys anksčiau šioje nutartyje minėti ieškovo atsakovei siųsti raštai, jų turinys dėl informacijos pateikimo iš esmės patvirtina tai, jog esminis ieškovo siekis ir tikslas buvo susijęs su informacijos, dokumentų iš atsakovės gavimu, siekiant sužinoti, kokiais pagrindais ir kokio dydžio parama buvo skirta Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmams 100-mečio minėjimo renginiui, taip pat ar buvo skirta kokia nors parama kitiems asociacijos nariams, jeigu taip – tai kokio dydžio ir kokiais pagrindais. Šios informacijos gavimą ieškovas grindė siekiu įsitikinti, ar asociacijos lėšos naudojamos asociacijos veiklai finansuoti, atitinkamoms programoms ir projektams įgyvendinti, darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti. Teisėjų kolegijos manymu, siekiamą informaciją ieškovas gaus atsakovei pateikus jos banko sąskaitų išrašus, kurių laikotarpis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Tuo tarpu ieškovas, prašydamas įpareigoti atsakovę pateikti dokumentus apie jos suteiktą nefinansinę paramą Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmams 100-mečio minėjimo renginiui, iš esmės nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo ir realaus jo įgyvendinimo galimybės. Nors Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktas ir Įstatų 3.5.3 punktas suteikia teisę ieškovui, kaip asociacijos nariui ir steigėjui, gauti informaciją apie asociacijos veiklą, tačiau sutiktina su apeliante, kad ji nėra absoliuti ir gali būti ribojama, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), taip pat vertintina tai, jog ieškovas, prašydamas pateikti informaciją apie asociacijos veiklą, negali piktnaudžiauti savo teise, kad dėl to būtų pažeidžiamos, varžomos kitų asmenų, šiuo atveju atsakovės, teisės ir interesai (CK. 1.137 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio, esminiai argumentai, kurių pagrindu jis grindė keliamus reikalavimus, buvo susiję su siekiu susipažinti su atsakovės banko sąskaitų išrašais, pabrėžiant ieškovo, kaip asociacijos nario, teisę gauti informaciją apie asociacijos veiklą. Tuo tarpu ieškiniu keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti dokumentus apie jos suteiktą nefinansinę paramą Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmams 100-mečio minėjimo renginiui nors ir buvo grindžiamas Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau iš esmės nebuvo detalizuotas, t. y. nedetalizuota, koks turėtų būti atsakovės pateikiamų dokumentų turinys ir apimtis, juo labiau kad atsakovė 2025 m. birželio 27 d. raštu Nr. GS1/S/2025-304, atsakydama į ieškovo 2025 m. birželio 12 d. raštą, nurodė: „Asociacija neskyrė renginiui finansinės paramos. Asociacija prisidėjo prie Renginio organizavimo organizaciniais pajėgumais, žmogiškaisiais ištekliai bei kitomis bendradarbiavimo formomis, vadovaudamasi savo įstatais ir veiklos principais.“ Vėliau pateiktu procesiniu dokumentu (rašytiniais paaiškinimais) ieškovas ėmė tvirtinti, jog atsakovė, būdama pelno nesiekianti organizacija, turi vadovautis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu, kitais poįstatyminiais aktais ir įforminti / atvaizduoti dokumentuose suteiktą paramą nepriklausomai nuo to, ar ji buvo finansinė ar ne finansinė parama, taip pat kitų formų parama, įskaitant paramą paslaugomis. Atsakovė viso proceso metu laikėsi nuoseklios ir vienodos pozicijos, jog Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas jai netaikytinas, o prie renginio prisidėjo organizaciniais pajėgumais, žmogiškaisiais ištekliais, vadovaudamasi įstatais, veiklos principais, toks prisidėjimas nėra dokumentuojamas ir yra teikiamas bendradarbiavimo pagrindais.

Vertinant aptariamo ieškovo ieškiniu keliamo reikalavimo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbiu įrodymu laikytinas byloje esantis atsakovės 2025 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos išrašas, jame matyti, jog per ataskaitinį laikotarpį (2025 m.) atsakovė asociacija „GS1 Lithuania“ nesuteikė labdaros ir paramos. Aptariamas dokumentas nėra nuginčytas, yra galiojantis, todėl jame nurodyta informacija laikytina teisinga. Dar daugiau, UAB „Auditoriaus konsultacijos“ atliko „GS1 Lithuania“ finansinių ataskaitų auditą ir nepriklausomo auditoriaus išvadoje nurodė, kad pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi asociacijos 2025 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus. Šios nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, iš esmės paneigia ieškovės argumentus, jog atsakovė suteiktą nefinansinę paramą Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmams 100-mečio minėjimo renginiui turėjo įforminti / atvaizduoti dokumentuose, remdamasi Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu ir kitais poįstatyminiais aktais. Taip pat tai sudaro pagrindą laikyti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvadą, jog dėl to, kad atsakovei yra suteiktas paramos gavėjo statusas, jos nefinansinė parama, pasireiškusi suteiktomis paslaugomis, nepriklausomai nuo to, kaip šią paramą įvardija atsakovė, turi būti įforminama / atvaizduojama dokumentuose taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintose Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklėse, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2026 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. VA-137 dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo įgyvendinimo patvirtintame Paramos teikėjų ataskaitų apie suteiktą paramą pateikimo mokesčių administratoriui tvarkos apraše.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė ir neįvertino byloje esančio atsakovės 2025 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos išrašo, iš kurio aiškiai matyti, jog per ataskaitinį laikotarpį (2025 m.) atsakovė asociacija „GS1 Lithuania“ nesuteikė labdaros ir paramos. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę pateikti ieškovo prašomus dokumentus, tinkamai neįvertino atsakovės Įstatuose numatytų jos veiklos tikslų ir uždavinių. Įstatų 2.3.8 punkte nustatyta, jog vienas iš asociacijos tikslų yra bendradarbiauti su įvairiomis Lietuvos Respublikos valstybinėmis ir savivaldybių institucijomis, verslininkų asociacijomis bei kitomis suinteresuotomis įstaigomis ir (ar) organizacijomis GS1 sistemos diegimo ir plėtos klausimais. Pagal Įstatų 2.4.5 punktą, asociacijos veiklos uždavinys, be kita ko, yra rinkodaros, viešųjų ryšių ir komunikavimo veikla, siekiant padidinti GS1 plėtojimą, žinomumą ir įsisavinimą Lietuvoje. Vadinasi, atsakovė, kaip asociacija, vykdydama savo tikslus ir uždavinius, bendradarbiauja su asociacijos nariais (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmais), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio bendradarbiavimo pagrindais vienam iš asociacijos narių – Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams – suteiktos nefinansinės paramos organizaciniais ir žmogiškaisiais ištekliais negalima vertinti kaip paramos, teikiamos Lietuvos Respublikos paramos ir labdaros įstatymo pagrindu. Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 1 punkte įtvirtina, jog šis įstatymas nustato labdaros ir paramos teikimą ir gavimą, jų teikimo ir gavimo tikslus, teikėjus ir gavėjus, labdaros ir paramos teikimo ir gavimo kontrolę bei apskaitą, kai labdaros ir (arba) paramos teikėjai ir (arba) gavėjai naudojasi įstatymų nustatytomis mokesčių ir muitų lengvatomis. Šio įstatymo nuostatos dėl paramos teikimo ir gavimo kontrolės bei apskaitos taikomos ir tais atvejais, kai parama teikiama ir (arba) gaunama Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo nustatyta tvarka. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog paramos tikslas – teikti paramos dalykus šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams jų įstatuose, nuostatuose ar kitose normose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose numatytiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl atsakovės vienam asociacijos nariui suteiktos nefinansinės paramos atsakovė naudotųsi kokiomis nors mokesčių, muitų lengvatomis. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovės suteiktos nefinansinės paramos tikslas buvo teikti paramą visuomenei naudingiems tikslams. Priešingai, šiuo atveju atsakovė, kaip asociacija, bendradarbiaudama su savo nariu, prisidėjo organizacine ir žmogiškųjų išteklių parama vienam iš savo narių, tokiu būdu įgyvendindama atsakovės Įstatuose numatytus asociacijos tikslus, uždavinius. Vien aplinkybė, jog atsakovei yra suteiktas paramos gavėjo statusas, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog nefinansinės paramos asociacijos nariui suteikimas prilyginamas paramos suteikimui Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo prasme.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė neabejotinai turi turėti vidaus dokumentus, kuriais darbuotojams buvo pavesta atlikti tam tikras funkcijas – prisidėti prie renginio organizavimo ir pan., todėl, vadovaujantis Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktu, atsakovė įpareigota ieškovui pateikti dokumentus apie jos suteiktą nefinansinę paramą Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos 100-mečio minėjimo renginiui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovas, kaip atsakovės asociacijos „GS1 Lithuania“ narys, turi teisę gauti informaciją apie asociacijos veiklą, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nesant pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog iš tiesų atsakovė objektyviai turi kokius nors dokumentus, patvirtinančius apie jos suteiktą nefinansinę paramą Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos 100-mečio minėjimo renginiui, atsakovės įpareigojimas tokius duomenis pateikti būtų nesuderinamas su proporcingumo principu ir gali pažeisti atsakovės teises ir interesus. Ieškovui neįrodžius ir byloje nesant objektyvių duomenų, jog atsakovė, suteikdama nefinansinę paramą vienam iš asociacijos narių, pildė kokius nors dokumentus dėl suteiktos atitinkamos organizacinės, žmogiškųjų išteklių pagalbos, tačiau skundžiamu teismo sprendimu įpareigojus atsakovę tokius duomenis pateikti, teismo sprendimas taptų neįgyvendinamas arba atsakovė turėtų dirbtinai sukurti, parengti neva jos turimus dokumentus, o tai akivaizdžiai prieštarautų ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet taip pat būtų nesuderinama su atsakovės teisių ir interesų apsauga. Šiuo atveju atsakovei viso civilinės bylos nagrinėjimo metu neigiant ieškovo prašomos informacijos, dokumentų turėjimą, ieškovas CPK numatytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog atsakovė reikalaujamus dokumentus turi, tačiau tinkamai šios procesinės pareigos neįgyvendino. Ieškovui neįrodžius ieškiniu keliamo reikalavimo pagrįstumo, jis turi priimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog atsakovė neabejotinai turi ieškovo reikalaujamus dokumentus, padarė iš esmės remdamasis prielaidomis, byloje nesant pakankamai duomenų ir jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aptariamą išvadą, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

Šios nutarties 32 punkte jau minėta, jog esminis ieškovo tikslas gauti iš atsakovės jo prašomus dokumentus, informaciją buvo siejamas su jo siekiu įsitikinti, ar asociacijos lėšos naudojamos asociacijos veiklai finansuoti, atitinkamoms programoms ir projektams įgyvendinti, darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti. Aptariamą siekį ieškovas iš esmės įgyvendins atsakovei pateikus jos banko sąskaitų išrašus, kurių laikotarpis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Tuo tarpu ieškovas manydamas, jog atsakovė, kaip asociacija, atitinkamais savo veiksmais / neveikimu netinkamai įgyvendina Įstatuose numatytus jos tikslus, uždavinius, veikia netinkamai, neteisingai, pažeisdama Įstatus ar kitus teisės aktus, turi teisę kitais būdais, atitinkamais kontrolės mechanizmais ginti galbūt pažeistas savo teises.

Teisėjų kolegija, apibendrindama anksčiau nutartyje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies nepakankamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą, įpareigodamas atsakovę per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui susipažinti dokumentus apie asociacijos „GS1 Lithuania“ suteiktą nefinansinę paramą Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos 100-mečio minėjimo renginiui (įskaitant (bet neišskiriant) paramą žmogiškaisiais ištekliais).

Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja teismo sprendimo dalį, kuria jai nustatytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės, t. y. tuo atveju, jei atsakovė per teismo sprendime nustatytą terminą – 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – nepateiks ieškovui jo prašomos informacijos, šiuo atveju banko sąskaitos išrašų, atsakovei bus skiriama 100,00 Eur bauda, mokama ieškovui, už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog 5 dienų terminas, skaičiuojamas nuo jo įsiteisėjimo dienos, teismo sprendimui įvykdyti, pateikiant šešių mėnesių banko sąskaitų išrašus, yra per trumpas, neproporcingas ir realiai neįgyvendinamas. Manytina, jog atsakovei, kaip asociacijai ir juridiniam asmeniui, nėra kliūčių per teismo sprendime nustatytą terminą gauti savo banko sąskaitų išrašus ir juos pateikti ieškovui. Banko sąskaitų išrašus atsakovė turės pateikti ieškovui, kaip asociacijos nariui (ne trečiajam asmeniui), kuris pagal Įstatų 3.6.3 punktą turi saugoti asociacijos ir jos narių veiklos paslaptis, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės dėstomais argumentais, jog skundžiamo sprendimo dalis nėra pakankamai apibrėžta (neaišku, ar ji turi nuasmeninti atitinkamus duomenis ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą ir nustatydamas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes (baudą ir jos dydį), veikė CPK 273 straipsnio pagrindu. Nustatytos baudos dydis, neįvykdžius teismo sprendimo, nėra spaudimo atsakovei priemonė, o priešingai – tai būdas paskatinti atsakovę įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir tokiu būdu užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo vilkinimui. Taip pat pabrėžtina, jog skundžiamu teismo sprendimu atsakovė buvo įpareigota pateikti ieškovui ne tik jo prašomus banko sąskaitų išrašus, bet ir dokumentus apie atsakovės suteiktą nefinansinę paramą Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos 100-mečio minėjimo renginiui, tačiau apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas pastarąjį ieškovo reikalavimą tenkino nepagrįstai, atsakovei išliko pareiga pateikti tik jos banko sąskaitų išrašus ir, teisėjų kolegijos manymu, 5 dienų terminas yra optimalus tokį įpareigojimą įvykdyti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nustatytų ir įvertintų aplinkybių, argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punkto, atsakovės Įstatų nuostatas ir iš esmės teisingai nusprendė dėl ieškovo, kaip asociacijos nario, teisės susipažinti su prašoma informacija / dokumentais (banko sąskaitų išrašais), tačiau iš dalies netinkamai įvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumą, todėl nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui susipažinti dokumentus apie asociacijos suteiktą nefinansinę paramą Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos 100-mečio minėjimo renginiui. Dėl šioje nutartyje nurodytų priežasčių yra teisinis pagrindas iš dalies tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimą ir panaikinti jo dalį, kuria atsakovė įpareigota per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui susipažinti dokumentus apie asociacijos „GS1 Lithuania“ suteiktą nefinansinę paramą Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos 100-mečio minėjimo renginiui (įskaitant (bet neišskiriant) paramą žmogiškaisiais ištekliais), šį ieškinio reikalavimą atmesti, o kitą skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria atsakovė įpareigota per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui susipažinti asociacijos „GS1 Lithuania“ banko sąskaitų išrašus, kurių laikotarpis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., ir kuria nuspręsta, atsakovei asociacijai „GS1 Lithuania“ neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio pateikti banko išrašus susipažinti per teismo nustatytą terminą, skirti atsakovei asociacijai „GS1 Lithuania“ 100,00 Eur baudą už kiekvieną dieną, kurią ji nevykdys teismo sprendimo, mokamą ieškovui, palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas – sumokėjo 114,00 Eur žyminį mokestį ir 8 158,53 Eur už advokato pagalbą, iš viso 8 272,53 Eur.

Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 6 517,87 Eur išlaidas už advokato suteiktas paslaugas.

Atsižvelgiant į ieškovo ieškiniu keliamų reikalavimų turinį ir įvertinus tai, jog apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir reikalavimo dalį dėl atsakovės įpareigojimo pateikti dokumentus apie jos suteiktą nefinansinę paramą atmetė, darytina išvada, jog ieškinys yra patenkintas 50 procentų. Ieškovo prašymas dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo laikytinas išvestiniu reikalavimu, todėl, sprendžiant klausimą dėl ieškiniu keliamų reikalavimų patenkinimo proporcingumo, nevertintinas.

Pabrėžtina, kad nors apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, rėmėsi tik visiško ieškinio patenkinimo aplinkybe, nevertindamas CPK 98 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, bylos sudėtingumo, suteiktų teisinių paslaugų apimties ir pan., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovui nepagrįstai buvo priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė duomenis, pagrindžiančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos neviršija Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), nustatytų dydžių, todėl pagrįstai priteistos iš atsakovės. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nutarta pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, todėl iškilo poreikis perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Dėl nurodytų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į proporcingai ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 4 136,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (8 272,53 Eur x 50 procentų), o atsakovei iš ieškovo priteistina 3 258,94 Eur bylinėjimosi išlaidų (6 517,87 Eur x 50 procentų), atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

Pirmosios instancijos teisme valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra 8,62 Eur. Atsižvelgiant į proporcingai ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovo valstybei priteistina 4,31 Eur (8,62 Eur x 50 procentų), o iš atsakovės valstybei priteistina 4,31 Eur (8,62 Eur x 50 procentų) (CPK 96 straipsnis) išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo. Kadangi tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės valstybei priteistinų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-335 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios (8,00 Eur) priteistinos sumos, todėl iš ieškovo (4,31 Eur) ir iš atsakovės (4,31 Eur) valstybės patirtos išlaidos jai nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies yra pagrindas išspręsti šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą, atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimo dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Apeliantė pateikė duomenis, kad už apeliacinio skundo surašymą patyrė 4 356,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat sumokėjo 119,00 Eur žyminį mokestį, iš viso 4 475,00 Eur.

Ieškovas pateikė duomenis, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 943,09 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, atsižvelgdama į tai, kad tiek apeliantės, tiek ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, priteistino už advokatų, advokatų padėjėjų suteiktas teisines paslaugas, taip pat įvertinusi tai, jog apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dalį ieškovo ieškiniu keliamų reikalavimų atmetė, todėl nusprendžia, jog apeliacinis skundas yra patenkintas iš dalies – 50 procentų, ir nusprendžia apeliantei „GS1 Lithuania“ priteisti iš ieškovo 2 237,50 Eur (4 475,00 Eur x 50 procentų), o ieškovui Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams priteisti iš apeliantės 1 971,55 Eur (3 943,09 Eur x 50 procentų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė asociacija „GS1 Lithuania“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įpareigota per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), susipažinti dokumentus apie asociacijos „GS1 Lithuania“ suteiktą ne finansinę paramą Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos 100 – mečio minėjimo renginiui (įskaitant, bet neišskiriant paramą žmogiškaisiais ištekliais), ir klausimą išspręsti iš esmės – šį ieškinio reikalavimą atmesti.

Sumažinti ieškovui Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės asociacijos „GS1 Lithuania“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo sumą nuo 8 272,53 Eur iki 4 136,27 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto trisdešimt šešių eurų ir 27 ct).

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės asociacijos „GS1 Lithuania“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , priteistos 9 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei ir šių išlaidų iš šalių nepriteisti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei asociacijai „GS1 Lithuania“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 258,94 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 94 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės asociacijos „GS1 Lithuania“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 971,55 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 55 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei asociacijai „GS1 Lithuania“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 237,50 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.