- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-1625-730/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08172-2024-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1, ATS1 priešieškinį
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, atsakovo ATS1 priešieškinį dėl teismo sprendimu nustatytų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 dalį, 4.1 p. redakciją, išdėstant atsakovo (tėvo), bendravimo su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) ir dukra (duomenys neskelbtini) sekančiai: 1) tėvas pranešęs motinai ketvirtadieniais, ar bendraus su vaikais, bendrauja su vaikais kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais šeštadienį nuo 12 val. iki 20 val., sekmadienį nuo 9 val. iki 16 val.; taip pat tėvas turi teisę vieną kartą per savaitę, iš anksto prieš dieną suderinęs su motina, bendrauti su vaikais pasirinktą darbo dieną, atsižvelgiant į vaikų užimtumo grafiką, išskyrus penktadienį, kuris yra vaikų ir motinos nusistovėjusi šeimos diena; 2) susitikimai su atsakovu vyksta vaikų gyvenamojoje vietoje Klaipėdoje, atsakovui atvykstant pas vaikus; Tėvui suteikiama galimybė nakvoti vaikų kambaryje jų gyvenamojoje vietoje; 3) visi pranešimai ir kita korespondencija sprendžiant bendravimo su vaikais klausimus gali būti pateikiami visomis komunikacijos priemonėmis, elektroninių ryšių priemonėmis, raštu (telefonu, elektroniniu paštu, paštu ir kt.); 4) ieškovė privalo sudaryti sąlygas atsakovo ir vaikų bendravimui Klaipėdoje numatytomis dienomis, o esant nenumatytoms aplinkybėms, ar kitoms svarbioms priežastims (pvz. vaikų liga), apie tai informuoti atsakovą, likus mažiausiai 1 (vienai) dienai iki planuojamo susitikimo; 5) atsakovas su vaikais netrukdomai gali bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis; 6) atsakovas suderinęs su ieškove prieš dvi savaites, bendrauja su vaikais per jų atostogas šia tvarka: rudens atostogos lyginiais metais – su tėvu, tik tuo atveju, jei vaikai patys išreiškia norą vykti į kitą miestą (Vilnių), nelyginiais metais – su motina; žiemos (Kalėdų) atostogos lyginiais metais – nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 25 d. 14 val. – su motina; nuo gruodžio 25 d. 14 val. iki gruodžio 31 d. 12 val. – su tėvu, jei vaikai neprieštarauja vykti į kitą miestą (Vilnių); nuo sausio 1 d. iki sausio 6 d. – su motina. Nelyginiais metais atvirkštine tvarka – nuo gruodžio 24 d. 9 val. iki gruodžio 25 d. 14 val. – su tėvu, jei neprieštarauja vaikai; nuo gruodžio 25 d. 1 val. iki gruodžio 31 d. 12 val. – su motina, nuo sausio 1 d. iki sausio 6 d. – su tėvu, jei vaikai neprieštarauja vykti į kitą miestą (Vilnių); pavasario atostogos lyginiais metais – su motina; nelyginiais metais – su tėvu, tik vaikams pageidaujant vykti į kitą miestą (Vilnių); vasaros atostogos: vasaros atostogų metu vaikai laiką leidžia vieną mėnesį su motina, kitą mėnesį – su tėvu, keitimasis kas savaitę, jei vaikai tam neprieštarauja ir pageidauja vykti į kitą miestą; Vaikų gimtadieniai organizuojami rotacijos principu: lyginiais kalendoriniais metais vaikų gimtadienius organizuoja tėvas, nelyginiais – motina. Gimtadienį organizuojanti šalis turi teisę savarankiškai planuoti šventės laiką ir formatą, atsižvelgiant į vaikų norus, poreikius, amžių ir nepažeidžiant kito iš tėvų teisės dalyvauti šventėje. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio (patikslinto) pagrindas:
Ieškovė nurodo, kad nuo 2024 m. birželio mėnesio iki 2024 m. spalio 12 d., atsakovas nebendravo su vaikais, nors buvo raginamas. Teigė, kad ieškovė laikosi susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių, netrukdo atsakovui bendrauti su vaikais. Paaiškino, kad 2024 m. spalio 12 d. atsakovas, neinformavęs ieškovės, išsivežė dukrą į Vilnių. Tik vaikų teisių institucijos darbuotojų, policijos pareigūnų dėka dukra buvo sugrąžinta ieškovei 2024 m. spalio 18 d.. Po šalių konflikto, įvykusio 2024 spalio mėnesį, vaikai su atsakovu bendrauti bijo, jaučiasi neužtikrinti, kad vėl nepasikartotų panaši situacija. Jei nuspręsdavo, kad norėtų pabendrauti su vaikais, atsakovas tai siūlydavo neatsižvelgdamas į ieškovės jam prieš savaitę ar daugiau pateiktus pranešimus apie jos ir vaikų suplanuotą laiką. Ieškovės teigimu, atsakovas yra depresyvus, jo objektyviai liguistas agresyvumas yra pavojingas ieškovei ir vaikams. Mano, jog atsakovui yra reikalingas gydymas psichotropiniais vaistais. Jis ne vienerius metus buvo gydomas, medikai siūlė gydytis psichikos priklausomybės ligas stacionare, tačiau atsakovas tik keisdavo gydytojus ir vaistus. Vaikai matydami ir sugebėdami vertinti tėvo emocijas ir neprognozuojamą elgesį, atsisako su juo bendrauti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad šalių santykiai po santuokos nutraukimo yra konfliktiški, bendrauti klausimais, susijusiais su vaikais sudėtinga, ieškovė sąmoningai trukdo bendrauti atsakovui su vaikais, juos nuteikinėja prieš atsakovą. Ieškiniu siūloma nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo tvarka yra ribota ir neatitinka geriausių vaikų interesų. Pažymi, kad vaikai, o ypač dukra, pati ne kartą išreiškusi norą daugiau laiko praleisti su tėvu. Santuokos metu ir po skyrybų prieš atsakovą ieškovė nuolat naudojo psichologinį smurtą, įžeidinėdavo bei kitais būdais menkino atsakovą girdint vaikams. Ieškovė vaikų akivaizdoje elgiasi neadekvačiai, vartoja necenzūrinius žodžius, yra ne kartą išreiškusi, kad ji nenori rūpintis vaikais, kad jai vaikai ir jų poreikiai nėra prioritetas. Atsakovas nurodo, kad abejonių dėl ieškovės gebėjimo savarankiškai pasirūpinti vaikais kelia ir faktas, kad ieškovė iš praeitų santykių turi dukrą, apie kurią atsakovas sužinojo neseniai. Minima dukra atsakovui buvo pristatyta kaip ieškovės sesuo. Atsakovas nurodo, kad ieškovės elgesys jau kelia negatyvius padarinius vaikų emocinei sveikatai, be to, ieškovė paėmusi vaikų telefoną rašo atsakovui, apsimesdama vaikais. SMS pranešimuose linkima atsakovui numirti (ieškovė pranešimu iš savo telefono, taip pat buvo parašiusi, kad vaikai nori atsakovą užmušti), nesistengti susisiekti su vaikais. Nurodo, jog ieškovė teikė nepagrįstus pareiškimus policijai, visiškai be pagrindo buvo išduotas orderis, kurio pagrindu atsakovas kurį laiką negalėjo artintis arčiau kaip 100 metrų prie dukros. Pažymi, kad atsakovas su prašymu dėl privalomosios mediacijos vykdymo kreipėsi 2024 m. spalio 17 d., nes jis pats norėjo kilusį ginčą tarp jo ir ieškovės dėl vaikų, pradėti spręsti.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. ir 3.2 punktus: a) nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, b) priteisti vaikui (sūnui) iš ieškovės 300 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės; c) priteisti vaikui (dukrai) iš ieškovės 300 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės; d) nustatyti, kad vaikų išlaikymą tvarko atsakovas uzufrukto teise; teismui netenkinus ieškinio reikalavimo pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, alternatyviai prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarką ir ją išdėstyti taip: a) atsakovas turi teisę su vaikais susitikti vieną darbo dieną per savaitę darbo dienomis 4 valandas, tačiau ne ilgiau nei iki 21 val., po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigose ir popamokinių veiklų. Prieš planuojamą atvykimą pas vaikus atsakovas ieškovę informuoja trumpąja SMS žinute likus mažiausiai 1 dienai iki planuojamo susitikimo; b) atsakovas bendrauja su vaikais lyginiais metų savaitgaliais, ieškovė atveža vaikus į atsakovo, gyvenamąją vietą penktadienį 20 val., atsakovas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. c) atsakovas su vaikais nelyginiais metais bendrauja nuo gruodžio 23 d. 20 val. iki gruodžio 31 d. 10 val., kadangi šis laikotarpis vaikams yra atostogos ugdymo įstaigoje; d) atsakovas su vaikais lyginiais metais bendrauja nuo gruodžio 31 d. 13 val. iki paskutinės jų atostogų dienos sausio mėnesį; e) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas su vaikais turi teisę praleisti kas antras atostogas (neįskaičiuojant atostogų Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpyje bei vasaros atostogų): 2025 m. atsakovas turi teisę su vaikais praleisti pavasario atostogas, ieškovė turi teisę praleisti rudens atostogas, 2026 m. atsakovas turi teisę su vaikais praleisti žiemos atostogas, ieškovė turi teisę praleisti su vaikais pavasario atostogas, atsakovas turi teisę su vaikais praleisti rudens atostogas ir t. t.; f) atsakovas, turi teisę su vaikais praleisti 6 savaites vasaros atostogų. Šias savaites galima naudoti iškart arba dalimis. Atsakovas apie planuojamas su vaikais praleisti vasaros atostogų dalis informuoja motiną, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamų atostogų pradžios. Jeigu motina nebendradarbiauja, neatsako tėvui į raštu pateiktą pranešimą, ji privalo tėvo iš anksto nurodytomis datomis paruošti vaikus ir nedaryti kliūčių tėvo ir vaikų suplanuotoms atostogoms; g) tėvas turi teisę su vaikais savo gimimo dieną (vasario 3 d.) praleisti ne mažiau kaip 8 val. Taip pat tėvas, turi teisę su vaikais praleisti Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) ne mažiau nei 8 val.; h) motina privalo raštu pranešti tėvui su kokiu konkrečiu asmeniu (be jos pačios) vaikai paliekami, kai ji negali būti namuose; i) motina privalo informuoti tėvą apie visus bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bent vienai nakčiai apsistojančius asmenis; j) motina privalo netrukdyti tėvo ir vaikų bendravimui kiekvieną savaitės dieną nuotolinio ryšio priemonėmis; k) motina turi pareigą nedelsiant informuoti tėvą apie vaikų ligas, tiek jiems gydantis namuose, tiek sveikatos priežiūros įstaigose. Vaikų ligos atveju tėvas turi teisę lankyti vaikus gydymo įstaigoje arba jų gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su jais. Kai vaikai yra gydymo įstaigoje, bendravimas vyksta pagal įstaigos nustatytą tvarką, o kai slaugomi namuose – jų buvimo vietoje. Visi pranešimai ir kita korespondencija, sprendžiant bendravimo su vaikų klausimus, gali būti pateikiami visomis komunikacijos priemonėmis, elektroninių ryšių priemonėmis, raštu, pavyzdžiui, telefonu, elektroniniu paštu, paštu ir kt., atsakovas taip pat prašo iš ieškovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio pagrindas:
Atsiliepimas
Priešieškinio reikalavimus atsakovas iš esmės grindžia atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais. Nurodo, kad ieškovės ir atsakovo santykiai po skyrybų yra konfliktiški, todėl ieškovei ir atsakovui yra sudėtinga bendrauti, atsakovo teigimu, ieškovė sąmoningai trukdo bendrauti atsakovui su vaikais, juos nuteikinėja prieš tėvą, todėl atsakovo teigimu yra akivaizdu, kad tokie ieškovės veiksmai neatitinka geriausių vaikų interesų. Nurodo, kad po to, kai ieškovė ir atsakovas nustojo gyventi kartu ir vaikai liko gyventi su motina, tėvui kilo abejonių, kad motina neužtikrina geriausių vaikų interesų ir negeba jais nuolatos rūpintis. Dėl tokių priežasčių, atsakovo nuomone, yra būtina pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu (atsakovu).
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodo, jog su priešieškiniu nesutinka. Ieškovės nuomone, priešieškinis yra išgalvotų ir savaip interpretuojamų aplinkybių kratinys. Ieškovė teigia, kad, tikėtina, jog ieškovei atskleidus ieškinyje kai kurias atsakovo gyvenimo santuokoje, jo priklausomybės kompiuteriui, jo sveikatos problemų aplinkybes bei pateikus atsakovo elgesio detalių tiek paskutiniaisiais santuokos metais, tiek susirašinėjant dėl bendravimo su vaikais tvarkos, atsakovas kerštaudamas ieškovei, bando įrodyti, kad esanti aplinka vaikams tapo nesaugi ir nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi bei, kad pati ieškovė yra netoleruotino elgesio. Ieškovė, teikdama savo darbovietės charakteristiką, objektyviai apibudinančią jos charakterio savybes, bendravimo su žmonėmis pobūdį, nes buvusio sutuoktinio priešieškinio turinys neatitinka, atsakovo psichologinio stabilumo kriterijais vertinant, elementarios logikos.
Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeima tarnybai yra žinoma nuo 2023 m. birželio mėn. Pažymėjo, kad rašytinės išvados pateikimo dienai neturi pakankamai duomenų, kad galėtų pateikti išsamią išvadą, ir išsamią galutinę išvadą pateiks išnagrinėjus bylą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką ir nustatė tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) Atsakovas bendrauja su vaikais vieną darbo dieną per savaitę pasirinktą darbo dieną nuo pirmadienio iki ketvirtadienio ne ilgiau nei iki 21 val. po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigose ir popamokinių veiklų. Prieš planuojamą atvykimą pas vaikus atsakovas ieškovę informuoja SMS žinute likus mažiausiai 1 dienai iki planuojamo susitikimo; 2)Atsakovas bendrauja su vaikais lyginiais metų savaitgaliais nuo penktadienio 20 val. iki sekmadienio 20 val. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmąjį lyginį metų savaitgalį ieškovė atveža vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą penktadienį, atsakovas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos antrąjį lyginį metų savaitgalį atsakovas bendrauja su vaikais Klaipėdoje; 3) Atsakovas su vaikais nelyginiais metais bendrauja nuo gruodžio 23 d. 2 val. iki gruodžio 25 d. 14 val. ir nuo sausio 1 d. 20 val. iki vaikų žiemos atostogų pabaigos, o ieškovė– nuo gruodžio 25 d. 14 val. iki sausio 1 d. Atsakovas su vaikais lyginiais metais bendrauja nuo gruodžio 25 d. 14 val. iki sausio 1 d. 20 val., o ieškovė– nuo gruodžio 23 d. 2 val. iki gruodžio 25 d. 14. val. ir nuo sausio 1 d. 20 val. iki vaikų žiemos atostogų pabaigos; 4) Atsakovas su vaikais bendrauja lyginiais metais per vaikų rudens atostogas. Nelyginiais metais per vaikų rudens atostogas su vaikais bendrauja ieškovė; 5) Atsakovas su vaikais bendrauja nelyginiais metais per vaikų pavasario atostogas. Lyginiais metais per vaikų pavasario atostogas su vaikais bendrauja ieškovė; 6) Atsakovas bendrauja su vaikais lyginėmis vasaros atostogų savaitėmis, ieškovė – nelyginėmis vasaros atostogų savaitėmis; 7) Atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienais metais savo gimimo dieną (vasario 3 d.) ir Tėvo dieną, ieškovė – kiekvienais metais savo gimimo dieną (lapkričio 7 d.) ir Motinos dieną; 8) Vaikų gimtadieniai organizuojami rotacijos principu: lyginiais kalendoriniais metais vaikų gimtadienius organizuoja atsakovas, nelyginiais – ieškovė. Gimtadienį organizuojanti šalis turi teisę savarankiškai planuoti šventės laiką ir formatą, atsižvelgiant į vaikų norus, poreikius, amžių ir nepažeidžiant kito iš tėvų teisės dalyvauti šventėje; 9) Atsakovas su vaikais gali netrukdomai bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis; 10) Šalys turi pareigą nedelsiant informuoti kitą iš tėvų apie vaikų ligas, tiek jiems gydantis namuose, tiek sveikatos priežiūros įstaigose; 11) Visi pranešimai ir kita korespondencija, sprendžiant bendravimo su vaikų klausimus, gali būti pateikiami visomis komunikacijos priemonėmis, elektroninių ryšių priemonėmis, raštu, pavyzdžiui, telefonu, elektroniniu paštu, paštu ir kt., kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė, priteisė iš atsakovo 2 888,17 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisė iš ieškovės 1 176,58 atsakovui bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 nutraukta šalių santuoka bendru sutikimu, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Sprendimo 4.1. punkte nustatyta, kad ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime be jokių apribojimų, jei tai neprieštaraus vaikų interesams. Teismas vertindamas byloje antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus nustatė, kad dukra prašė švarių rūbų, o atsakovas pradėjo plūstis, užfiksuoti vaistai, dukros elgesys atstumiant mamą ir nurodant, kad taip lipė daryti močiutė. Teismas išvertinęs psichologės išvadą, nustatė, nepilnamečiai vaikai šiuo metu nėra pasirengę emociškai bendrauti su tėvu tokia forma, kokia yra dabar – keliaujant į svetimą miestą ir susiduriant su nepageidaujamomis sąlygomis. Jie nori matytis su tėčiu, bet tik saugioje, pažįstamoje aplinkoje.
Šalies argumentai
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Teismas nurodė, kad atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, priteisiant iš ieškovės išlaikymą. Teismas nustatė, kad nutraukus šalių santuoką vaikai gyvena su ieškove, tai yra šalys susitardamos dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu susitarė, kad vaikai gyvens su ieškove. Teismas taip pat vertindamas išvadą teikiančios institucijos duomenis, vaikų nuomonių išklausimo aktus, teismo psichologės išvadą, konstatavo, kad abu vaikai pageidauja likti gyventi su mama, nustatė, kad abu tėvai gali sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl teismas atsižvelgęs į vaikų nuomonę, poreikį turėti saugią ir stabilią aplinką, nusprendė, kad atsakovo reikalavimai pakeisti vaikų gyvenamąją vietą priteisiant iš ieškovės išlaikymą yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendravimo tvarka yra nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024. Teismas įvertinęs šalių pateiktus bendravimo tvarkos projektus pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog šalys tarpusavyje nesutaria, jų santykiai yra konfliktiški, dėl ko būtina nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia ieškovė, byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovas nesugebėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais, jo elgesys pažeistų vaikų teises, atsakovas veiktų priešingai vaikų interesais, byloje nenustatyta, priešingai, vaikai pageidauja su atsakovu bendrauti, leisti laiką su atsakovu, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nustatyti minimalų atsakovo bendravimą su vaikais ar tokį bendravimą riboti. Atsižvelgiant į tai, kad šalys reiškia atskirus reikalavimus dėl atsakovo bendravimo su vaikais savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, teismas nusprendė patikslinti, kad atsakovas su vaikais bendrauja pasirinktą darbo dieną nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.
Dėl bendravimo tvarkos ieškovės namuose, savaitgaliais (su nakvynėmis ir išvyka į Vilnių) teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nuolat konfliktuoja, tokiu būdu pažeisdami vaikų teisę į saugią aplinką, dėl ko teismas nusprendė, kad atsakovo lankymasis ieškovės gyvenamojoje vietoje ne tik sudaro prielaidas ginčams tarp tėvų kilti ir neatkuria teisinės taikos tarp ginčo šalių, tačiau tėvų konfliktai vaikų akivaizdoje taip pat neabejotinai pažeistų ir vaikų interesus, teisę į saugią ir stabilią aplinką. Dėl bendravimo savaitgaliais teismas nurodė, kad vaikai gyvena Klaipėdoje, o atsakovas Vilniuje. Įvertinęs vaiko nuomonių išklausymo aktus, teismo psichologės aprašymą nustatė, kad vaikų pasisakymuose atsispindi ambivalentiškas santykis su tėvu, kuris siejamas su konkrečiomis patirtimis ir situacijomis, turinčiomis aiškų emocinį krūvį, tačiau nėra pagrindo ir teigti, kad vaikai nenori vykti pas atsakovą į Vilnių. Teismas atsižvelgęs į šalių paaiškinimus nusprendė, kad atsakovas su vaikais bendrauja lyginiais metų savaitgaliais nuo penktadienio 20 val. iki sekmadienio 20 val.; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmąjį lyginį metų savaitgalį ieškovei atvežant vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą penktadienį, atsakovas vaikus grąžinant į jų gyvenamąją vietą sekmadienį; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos antrąjį lyginį metų savaitgalį atsakovas bendrauja su vaikais Klaipėdoje.
Dėl bendravimo tvarkos vaikų atostogų, gimtadienių metu teismas nurodė, kad šalys sutinka dėl bendravimo tvarkos pavasario ir rudens atostogų metu, iš dalies nesutampa šalių reikalavimai nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką žiemos švenčių bei žiemos atostogų metu, be to, iš esmės skiriasi šalių siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka vasaros atostogų metu. Teismas atsižvelgęs į šalių konfliktiškus santykius, nusprendė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka šioje dalyje labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Teismas taip pat atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais tėvo ir motinos dienomis, nusprendė, kad atsakovas turi teisę praleisti savo gimimo dieną ir Tėvo dieną kartu su vaikais, nustatytina kad kiekvienais kalendoriniais metais atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais per savo gimimo dieną (vasario 3 d.) ir Tėvo dieną (birželio mėn. pirmąjį sekmadienį); kiekvienais kalendoriniais metais ieškovės gimimo dieną (lapkričio 7 d.) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį) vaikai praleidžia su ieškove.
Dėl ieškovo prašymo įtraukti sąlygą, jog vaikai į atsakovo gyvenamąją vietą vykta tik jiems pageidaujant ar išreiškiant norą bendrauti teismas nurodė, kad teismo sprendimas turi būti aiškus, konkretus, teismui draudžiama priimti sąlyginius sprendimus (CPK 267, 278 straipsniai). Jei būtų teismo sprendimu nustatyta, kad vaikų bendravimas su atsakovu vyksta tik vaikams išreiškus norą ar pageidaujant, toks teismo sprendimas būtų sąlyginis ir nebūtų galimybės užtikrinti tokio sprendimo vykdymo CPK nustatyta tvarka. Dėl bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis teismas nurodė, kad abu vaikai yra tokio amžiaus, jog gali nuspręsti ir informuoti atsakovą apie pageidavimą ir galimybes bendrauti konkrečiu laiku, todėl teismas nusprendė nustatyti, kad atsakovas su vaikais gali netrukdomai bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, nedetalizuojant konkretaus laiko ir nenumatant papildomų įpareigojimų ieškovei. Dėl atsakovo prašymo įpareigoti ieškovę pateikti informaciją apie vaikų gyvenamojoje vietoje apsistojančius asmenis teismas nurodė, kad tokio prašymo tenkinimas niekaip neužtikrins vaikų interesų, dėl ko nutarė šio prašymo netenkinti. Teismas atsižvelgęs į vaikų interesus taip pat nusprendė tenkinti atsakovo reikalavimus dėl duomenų teikimo apie vaikų sveikatos būklę.
Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovė patyrė 3 479,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas 6 921,09 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertindamas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis nustatė, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 83 procento (patenkinta 50 procentų patikslinto ieškinio, visiškai atmestini atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei patenkinta 50 procentų priešieškinio reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo), o atsakovo reikalavimai patenkinti 17 procento (patenkinta 50 procentų patikslinto ieškinio, visiškai atmestini atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei patenkinta 50 procentų priešieškinio reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo). Teismas atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją nusprendė priteisti ieškovei 2 888,17 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui 1 176,58 atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 5 d. sprendimą iš dalies pakeisti, tai yra panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį (2 punktą) ,,Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmąjį lyginį metų savaitgalį ieškovė atveža vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą penktadienį, atsakovas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį.“ ir išdėstyti jį taip ,,Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmąjį ir antrąjį lyginį metų savaitgalį atsakovas bendrauja su vaikais Klaipėdoje“, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Dėl faktinių aplinkybių ir motyvų sprendimo dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į vaikų prioritetinius interesus, išvadą duodančios institucijos argumentus, jog atsakovo bendravimas su vaikais yra vangus ir provokuojantis konfliktus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta sąlyga dėl vaikų gabenimo į vilnių faktiškai neįmanoma įgyvendinti dėl mažo vaikų amžiaus, jų savijautos, ligų ir didelio virš 300 km atstumo, be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės darbo laikas yra iki 17.30 val., todėl atsižvelgiant į kelionę, vaikams nelieka laiko pamokų paruošimui, ramiam poilsiui, buities reikmėms. Pažymi, kad teismas taip pat vertindamas psichologės išvadą nustatė, kad vaikai išreiškė norą matytis su tėčiu, bet tik saugioje, pažįstamoje aplinkoje – Klaipėdoje ir atsisakė nuostatos nurodyti vežioti vaikus į Vilnių.
Dėl teismo psichologės išvadų vertinimo ieškovė nurodo, kad psichologė pagrįstai nustatė, kad vaikai nėra pasirengę emociškai bendrauti su tėvu tokia forma, kokia teismo buvo nustatyta– keliaujant į svetimą miestą ir susiduriant su nepageidaujamomis sąlygomis. Vaikai nurodė, kad santykiai su tėčiu nėra geri, nenori būti pas tėtį. Tinkamiausia bendravimo forma – tai tėvo atvykimas į Klaipėdą. Psichologė konstatavo, kad nustatytas nutartimi teismo sprendimas vaikus vežti savaitgaliui į Vilnių neigiamai veikia vaikų ugdymą bei socialinę integraciją (praleidžiami savaitgaliniai būreliai, ribojamos galimybės pasiruošti pamokoms, prarandamos galimybės dalyvauti draugų šventėse ar klasės renginiuose, patiriamas fizinis ir emocinis išsekimas dėl ilgų kelionių). Pažymi, kad sprendime teisingai motyvuojama, kad ,,bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai kartu su ieškove ir atsakovu nuo gimimo gyveno Klaipėdoje, kur gyvena ir šiandien, tuo tarpu būtent atsakovas pakeitė savo gyvenamąją vietą ir išvyko gyventi į kitą miestą – Vilnių, todėl atsakovas pagrįstai turėtų prisiimti šiek tiek didesnę išlaidų ir nepatogumo dalį, siekdamas maksimaliai bendrauti su vaikais“, tačiau teismas į šias aplinkybes tinkamai neatsižvelgė.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šį klausimą išspręsti iš esmės - atsakovui iš ieškovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą padidinti iki 3 460,55 Eur, iš ieškovės atsakovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Nurodo, kad nesutinka su sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir klaidingai nuspręsta, kad atsakovas bylą laimėjo ne 50 procentų, o tik 17 procentų. Pirmosios instancijos teismas padarė esminę klaidą skaičiuodamas šią proporciją, nes netinkamai įvertino atsakovo priešieškiniu pareikštų alternatyvių reikalavimų teisinę reikšmę. Pažymi, kad atsakovas reiškė alternatyvius reikalavimus, o tokio teisių gynimo būdo esmė yra ta, kad bet kurio iš jų patenkinimas reiškia pažeistų teisių apgynimą ir kilusio ginčo išsprendimą. Nurodo, kad atsakovui abiejų jo suformuluotų reikalavimų tenkinimas iš esmės tiko, todėl, teismui atmetus pagrindinį reikalavimą ir perėjus prie alternatyvaus reikalavimo dėl bendravimo tvarkos, bylos laimėjimo proporcija privalėjo būti vertinama tik pagal šio (nagrinėto ir tenkinto) alternatyvaus reikalavimo apimtį.
Nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama teisė reikšti alternatyvųjį reikalavimą. Šiuo atveju atsakovui iš esmės tiko bet kurio iš atsakovo reikalavimų patenkinimas kaip tinkamas jo pažeistų teisių gynimo būdas. Dėl šios priežasties vieno iš alternatyvių reikalavimų (šiuo atveju - bendravimo tvarkos) išsprendimas ir tenkinimas neturėtų būti vertinamas kaip kito (pagrindinio) reikalavimo pralaimėjimas. Teigia, kad pripažinus, jog atsakovas bylą laimėjo 50 procentų, atitinkamai turėjo būti apskaičiuotos ir jam iš Ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Pritaikius teisingą proporciją, kurią lėmė alternatyvaus reikalavimo tenkinimas 50 procentų apimtimi, iš ieškovės atsakovo naudai privalo būti priteista lygiai pusė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 3 460,55 Eur suma (6 921,09 Eur x 50 procentų).
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sudaro 17 procentų, nes pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos; 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais; 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus. Teigia, kad šios bylos sudėtingumas, ieškovės nuomone, nėra sudėtinga teisinių kvalifikavimų ar įrodymų rinkimo/jų vertinimo prasme, tačiau tai nesutrukdė atsakovo atstovei rengti griozdiškos apimties procesinius dokumentus, kartu ir nepagrįstus nevienkartinius nušalinimų teismui dokumentus ir nepaliaujamai teikti atsakovui už juos sąskaitas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme.
Dėl rašytinių įrodymų pridėjimo
Atsakovas 2026 m. rugpjūčio 13 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Nurodo, kad nauji teikiami įrodymai patvirtina ieškovės vengimą bendradarbiauti, jos siekį manipuliuoti vaikų ir tėvo bendravimu bei nepagrįstai varžyti atsakovo teises. Teigia, kad jeigu atsakovo bendravimas su vaikais nebus griežtai reglamentuotas, ieškovė manipuliuos situacija, kels sąlygas, dėl ko atsakovas praras galimybę matytis su vaikais. Atsakovas kartu su paaiškinimais pateikė šalių susirašinėjimo medžiagą dėl bendravimo su vaikais, nepasirašytą laikiną šalių susitarimą dėl bendravimo tvarkos.
CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus, įrodymus, nustatė, kad atsakovo teikiami paaiškinimai ir įrodymai yra susiję su nepilnamečių vaikų prioritetiniais interesais, be to, nauji įrodymai gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, dėl ko, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų prioritetinius interesus, nutariama atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus priimti ir vertinti priimant galutinį procesinį sprendimą.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė nustatyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmąjį lyginį metų savaitgalį ieškovė atveža vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą penktadienį (Vilniuje), o atsakovas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį (Klaipėdoje) ir prašo nustatyti, kad atsakovas su vaikais bendrauja Klaipėdoje. Ieškovė nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino nepilnamečių vaikių prioritetinių interesų, išvadą teikiančios institucijos duomenų, kitų įrodymų, jog atsakovas vangiai bendrauja su vaikais, neįvertino, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką nepaliekama laiko vaikams pamokų pasiruošimui, jų ramiam poilsiui, buities reikmėms prieš naują savaitę einant į ugdymo įstaigas.
Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) ir dukros (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 nutraukus šalių santuoką, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Sprendimo 4.1. punkte nustatyta, kad ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime be jokių apribojimų, jei tai neprieštaraus vaikų interesams. Ieškovė patikslintu ieškiniu ir atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, kadangi šalys nesutaria dėl bendravimo su vaikais, jų santykiai yra konfliktiški.
CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Pirmiau aptartos įstatymo nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove Klaipėdoje, o atsakovas gyvena Vilniuje. Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų visumos, patvirtinančios, kad vaikų nuolatinės kelionės į Vilnių nėra suderinamos su prioritetiniais vaikų interesais, o ir be to, vaikų nuomone. Byloje pateiktas 2026 m. sausio 15 d. teismo psichologės parengtas pokalbių aprašymas patvirtina, kad abu nepilnamečiai vaikai išreiškė nuomonę, jog nenori važiuoti į Vilnių. Teismo psichologė nurodė, kad abu vaikai jaučiasi saugiau, kai tėvas juos lanko Klaipėdoje, jie nesijaučia saugiai Vilniuje dėl kitų suaugusiųjų (atsakovo partnerės) buvimo. Byloje pateikta 2025 m. gegužės 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos psichologės (duomenys neskelbtini) psichologinio tyrimo išvada taip pat patvirtina, kad vaikai šiuo metu nėra pasirengę emociškai bendrauti su tėvu keliaujant į svetimą miestą ir susiduriant su nepageidaujamomis sąlygomis, o tinkamiausia bendravimo tvarka – tėvo atvykimas į Klaipėdą. Byloje pateikti vaikų nuomonių išklausymo aktai, teismo psichologės ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos psichologės psichologinio tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad vaikų nuomonė yra pastovi ir nekintanti, tai yra vaikai nori bendrauti su tėvu Vilniuje, o psichologų pateikti vertinimai leidžia daryti išvadą, kad vaikai Vilniuje jaučiasi nesaugiai. Tarp minėtų rašytinių įrodymų prieštaravimų nėra (CPK 185 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnamečiai vaikai yra mažo amžiaus ((duomenys neskelbtini)metų amžiaus), į tai, kad byloje rašytinių įrodymų visuma, tai yra nepilnamečių vaikų nuomonės išklausymo aktai, psichologų pateiktos išvados nuosekliai patvirtina, kad vaikai nesijaučia saugiai Vilniaus mieste, jų ryšys su tėvu nėra stabilus, dėl ko darytina išvada, kad nustatyta bendravimo tvarka su nuolatinėmis išvykomis neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, o ir be to, prieštarauja ir pačių vaikų nuomonei dėl bendravimo tvarkos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, į tai, kad esant nuolatinėms išvykoms objektyviai vaikai patirs didesnę įtampą, apeliacinės instancijos teismas nutaria ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2 punkto dalį „Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmąjį lyginį metų savaitgalį ieškovė atveža vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą penktadienį, atsakovas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos antrąjį lyginį metų savaitgalį atsakovas bendrauja su vaikais Klaipėdoje, jį išdėstant taip - Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmąjį ir antrąjį lyginį metų savaitgalį atsakovas bendrauja su vaikais Klaipėdoje“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, nepagrįstai nustatė, kad atsakovas bylą laimėjo ne 50 procentų, o tik 17 procentų. Nurodo, kad atsakovas priešieškiniu reiškė alternatyvius reikalavimus ir kurio iš jų patenkinimas reiškia pažeistų teisių apgynimą ir kilusio ginčo išsprendimą. Teismui atmetus pagrindinį reikalavimą ir perėjus prie alternatyvaus reikalavimo dėl bendravimo tvarkos, bylos laimėjimo proporcija privalėjo būti vertinama tik pagal šio (nagrinėto ir tenkinto) alternatyvaus reikalavimo apimtį. Teigia, kad pripažinus, jog atsakovas bylą laimėjo 50 procentų, atitinkamai turėjo būti apskaičiuotos ir jam iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 3 460,55 Eur.
Ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 3479,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas patyrė 6 921,09 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys ir atsakovo priešieškinis patenkinti iš dalies, tai yra ieškovės reikalavimai patenkinti 83 procento (patenkinta 50 procentų patikslinto ieškinio, visiškai atmestini atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei patenkinta 50 procentų priešieškinio reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo), o atsakovo reikalavimai patenkinti 17 procentų (patenkinta 50 procentų patikslinto ieškinio, visiškai atmestini atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei patenkinta 50 procentų priešieškinio reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Taigi, teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), tuo atveju, jeigu byloje yra priimamas jiems palankus sprendimas.
Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsakovo teigimu pirmosios instancijos teismas nustatydamas šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas netinkamai nustatė jų dydį, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Atsakovas, pareiškęs priešieškinį prašė 1) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) priteisti sūnui 300 Eur dydžio išlaikymą iš ieškovės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki sūnaus pilnametystės; 3) priteisti dukrai 300 Eur dydžio išlaikymą iš ieškovės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės; 4) teismui netenkinus reikalavimo pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, alternatyviai prašo nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarką.
Dėl alternatyvių reikalavimų instituto aiškinimo kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, jog vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialiąsias subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas priešieškiniu netenkinus jo pagrindinio reikalavimo – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo priteisiant iš ieškovės periodinį išlaikymą vaikams alternatyviai prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pagrindinio reikalavimo netenkinimas, priešingai nei teigia atsakovas, neeliminuoja galimybės šių netenkintų reikalavimų dalies neįtraukti į patenkintų ir (ar) atmestų reikalavimų proporciją, sprendžiant klausimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pažymėtina, kad priešieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sudarė esminį ginčo dalyką pagal atsakovo priešieškinį, dėl minėtų aplinkybių teisinio vertinimo ieškovė neabejotinai patyrė ir papildomų bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovė teikė atsiliepimą į priešieškinį, ieškovė su atsakovo pareikštais reikalavimais nesutiko. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jiems priteisimo byloje pareiškė tik atsakovas, darytina išvada, kad netenkinus šių atsakovo reikalavimų, atsižvelgiant į bendrąjį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą „pralaimėjęs moka“ atsakovas turi pareigą proporcingai atmestų reikalavimų daliai atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi priešingas situacijos vertinimas neatitiktų sąžiningo ir teisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, dėl ko nutariama atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 3 479,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (110 Eur žyminis mokestis, 3 100 Eur atstovavimo išlaidos ir 269,72 Eur išlaidos antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą), o atsakovas patyrė 6 921,09 Eur bylinėjimosi išlaidas (110 Eur žyminis mokestis ir 6 811,09 Eur atstovavimo išlaidos).
Atsižvelgiant į tai, jog tenkinus ieškovės apeliacinį skundą keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nutariama, kad ieškovės reikalavimai yra patenkinti 85 procento, atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 957,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės 1 038,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš dalies netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetinius interesus. Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos antrojo punkto ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme: Ieškovė 115 Eur žyminis mokestis, 1 200 Eur advokato pagalbos išlaidų. Iš viso 1 315 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 1 452 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, o atsakovo atmetamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 1 315 Eur bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 5 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos antrojo punkto ir jį išdėstyti taip:
„2. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmąjį ir antrąjį lyginį metų savaitgalį atsakovas ATS1 bendrauja su vaikais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje“.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo ATS1 2 957,76 ieškovei IES1 bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš ieškovės IES1 1 038,16 Eur atsakovui ATS1 bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 5 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovei IES1 1 315 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo ATS1 .