Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyv. vietos adresas: (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) interesus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Iš VMI pareiškimo ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė, kurios įsiskolinimas valstybės biudžetui, 2026-09-25 duomenimis, yra 41 665,60 Eur. Siekiant ieškoti mokestinę nepriemoką, VMI 2026-07-31 ir 2026-05-19 priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kurie buvo perduoti vykdyti antstoliui M. Mažrimui. Taip pat 2026-04-15, 20296-05-04 ir 2026-06-29 teikė nurodymus nurašyti 36 658,22 Eur nepriemoką iš asmens sąskaitos (-ų). Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI 2026-07-29 išsiuntė Luminor Bank AS Lietuvos skyriui prašymą pateikti informaciją apie Bendrovės sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą nuo 2026-03-01 iki informacijos teikimo dienos. Iš Luminor Bank AS pateikto Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog laikotarpio nuo 2026-03-01 iki 2026-07-29 pradžioje pinigų likutis sąskaitoje buvo 22 364,47 Eur, įplaukos 4 554,23 Eur, išlaidos 26 918,69 Eur, o 2026-07-29 sąskaitoje buvo 0,01 Eur likutis. Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką, turėjo tokią galimybę ir to nepadarė, todėl akivaizdu, kad bendrovė nesiekė tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. Ž. ir Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove yra I. Ž.. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2026-09-25 duomenimis buvo 41 665,60 Eur, jį sudarė nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis. Iš byloje pateikto Luminor Bank AS Lietuva banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2026-03-01 iki 2026-07-29 matyti, jog tikrinamojo laikotarpio pradžioje sąskaitos likutis buvo 22 364,47 Eur, pabaigoje – 0,01 Eur. Šis pateiktas atsiskaitomosios sąskaitos išrašas patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė I. Ž. atsiskaitymų pirmenybę teikė kitiems bendrovės kreditoriams ir neteikė prioriteto pirmumo tvarka padengti reikalavimus pagal dokumentus, nustačiusius įmokas į biudžetą, kurie pagal eiliškumą CK 6.9301 straipsnio prasme buvo žemesnėse eilėse, nei Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pažeisdama CK 6.3901 straipsnyje numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nors nei šis straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

I. Ž. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kaip susidarė tokia situacija ir ko buvo siekiama, prisiimant atsakomybę už teisės aktų nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo nesilaikymą. Kaip nustatyta, bendrovė realiai veikia, turi įsipareigojimų, kurių vykdymas, susijęs ir su eiliškumą pažeidžiančiais mokėjimais tiekėjams, buvo reikalingas siekiant tęsti įmonės veiklą, užuot ją stabdžius. I. Ž. teiginys, jog VMI neatsižvelgė į prašymą įsiskolinimą valstybės biudžetui išdėstyti 12 mėnesių terminui, vertinamas kritiškai, kadangi paprašius pateikti tai patvirtinančius įrodymus, gauta informacija, jog bendrija į VMI kreipėsi dėl įsiskolinimo išdėstymo, tačiau nepavykus pateikti mokėjimo supaprastintu būdu, bendrovės buhalterė, įvertinusi įmonės būklę, prašymo su reikalingais dokumentais nebeteikė. Sutiktina, kad I. Ž., atlikdama anksčiau nurodytus mokėjimus, siekė pozityvaus tikslo - kad bendrovė tęstų veiklą, tačiau pažymėtina ir tai, jog per šį laikotarpį ji nepadengė net dalies valstybės biudžetui susidariusio įsiskolinimo, visišką pirmenybę teikdama žemesnės eilės kreditoriams.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad I. Ž. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, atsakinga už bendrovėje atliekamus atsiskaitymus, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis), taip pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Tokia jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kreditorių teisių pažeidimas, todėl ji pripažintina padariusi šį administracinį nusižengimą ir jai skirtina ANK 120 straipsnio l dalyje sankcijoje numatyta nuobauda.

Skirdamas I. Ž. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjos asmenybę ( ji inkriminuojamo pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra), taip pat į jos nurodytas finansinę padėtį apibūdinančias aplinkybes. Įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti pažeidėjai paskyrus minimalią baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,

nutaria:

I. Ž. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirti 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 2222, bylos Nr. A-1020-729/2026 bei pažeidėjo asmens kodą.

Išaiškinti I. Ž., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.