Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-10-22 · Civilinė byla Nr. e2S-1544-965/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-22
Bylos Nr.
e2S-1544-965/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14301-2026-8
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Atsakovas
ATS1
Ieškovas
IES1
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1544-965/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14301-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.18.3; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.2.6.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ATS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovas IES1 (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23654-897/2020 nustatytą bendravimo su dukromis Š. Š. ir V. Š. tvarką, ir nustatyti ieškinyje nurodytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pateiktu ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su dukromis Š. Š. ir V. Š. tvarką, pagal kurią:

Ieškovas su vaikais bendrauja lyginiais mėnesio savaitgaliais. Ieškovas vaikus pasiima penktadienį iš ugdymo įstaigos ir pirmadienį nuveža į ugdymo įstaigą;

vaikų atostogų metu ieškovas su vaikais praleidžia pusę atostogų laiko. Vasaros atostogų metu ieškovas su vaikais praleidžia dvi pirmąsias liepos mėnesio ir dvi pirmąsias rugpjūčio mėnesio savaites.

Atsiliepimas

Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog iš esmės sutinka su tuo, kad būtų nustatyta laikina ieškovo ir dukrų bendravimo tvarka, tačiau ne tokia, kokios prašo ieškovas. Atsakovės manymu, turėtų būti nustatyta tokia ieškovo bendravimo su dukromis tvarka:

Tėvas su dukromis bendrauja ne daugiau nei 6 dienas per mėnesį, du savaitgalius (nuo šeštadienio iki sekmadienio) ir dvi pasirinktas darbo dienas. Tėvas konkrečias bendravimo dienas su dukromis suderina su motina raštu (el. laišku, sms žinute) ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo pradžios. Iki atskiro tėvų susitarimo tėvo ir dukrų bendravimas vyksta be nakvynės t. y. tėvas kiekvienos jam tenkančios bendrauti su dukromis dienos vakare sutartu laiku abu vaikus grąžina motinai, o kitą dieną ryte sutartu laiku vėl pasiima bendravimui. Tėvui pageidaujant su dukromis bendrauti su nakvyne išvykoms į kaimą, sodybą, prie jūros ar pan., jis tai privalo raštu (el. laišku, sms žinute) suderinti su motina, kartu užtikrinant dukroms saugią ir tinkamą aplinką bei suaugusiųjų priežiūrą.

Kiekvienas iš tėvų turi teisę nevaržomai bendrauti su vaikais telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, SMS žinutėmis ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu – kiekvieną savaitės dieną, atsižvelgiant į dukrų dienos režimą, užimtumą ir sveikatą. Abiem tėvams draudžiama atimti, slėpti ar kitaip riboti dukrų naudojimąsi telefonais ir galimybę paskambinti kitam iš tėvų tuo metu, kai to nori vaikas.

Tėvas su dukromis jų vasaros atostogų laikotarpiu bendrauja 21 dieną – po vieną savaitę birželio, liepos, rugpjūčio mėnesį iš anksto šias dienas (ne vėliau kaip tris savaites prieš) suderinęs su motina bei atsižvelgdamas į vaikų jau suplanuotą užimtumą (stovyklas bei kitas išvykas). Motina turi teisę nutraukti tėvo bendravimą su dukromis, o tėvas privalo nedelsdamas grąžinti dukras, jei jos informuoja ar motinai pačiai kyla pagrįstų abejonių dėl tėvo blaivumo. Likusiomis vasaros dienomis dukros bendrauja su motina.

Dukrų žiemos, papildomos žiemos (vasario mėn.), pavasario, rudens atostogos ir šventinės dienos (Šv. Kūčios, Kalėdos, Nauji metai, Šv. Velykos ir pan.) tarp tėvų yra dalinamos pusiau – pirmąją pusę atostogų ir / ar šventinių dienų pusę dukros praleidžia su vienu iš tėvų, kitą atostogų ir / ar šventinių dienų pusę – su kitu. Konkrečias bendravimo dienas su dukromis atostogų ir švenčių dienomis tėvai suderina raštu (el. laišku, sms žinute) ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo pradžios.

Kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dieną dukros praleidžia atitinkamai su motina ir tėvu.

Tėvas visais atvejais, siekdamas bendrauti su dukromis, privalo savo lėšomis ir transportu paimti jas iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų sutartos vietos ir jas grąžinti bendravimo laikotarpio pabaigoje į motinos gyvenamąją vietą arba kitą tėvų sutartą vietą.

Tėvas privalo prieš 14 kalendorinių dienų informuoti motiną el. paštu apie visas jo bendravimo su dukromis metu planuojamas keliones Lietuvoje (į kaimą, sodybą, prie jūros ar pan.), nurodydamas buvimo vietą, buvimo toje vietoje trukmę ir kartu esančius asmenis.

Tėvas bendravimo laikotarpiu su dukromis siekdamas išvykti atostogų į užsienio valstybes apie planuojamą išvyką privalo informuoti motiną raštu ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki numatytos kelionės pradžios.

Jei motina dėl objektyvių priežasčių (ligos, hospitalizavimo komandiruotės ar pan.) laikinai negali užtikrinti dukrų priežiūros, tėvas turi pareiga pasiimti dukras ir užtikrinti jų tinkamą priežiūrą motinos negalėjimo pasirūpinti dukromis laikotarpiu.

Tėvas savo bendravimo su dukromis metu turi užtikrinti joms saugią, tinkamą aplinką ir suaugusiųjų priežiūrą. Motina turi teisę nutraukti tėvo bendravimą su dukromis, o tėvas privalo nedelsdamas grąžinti dukras, jei jos informuoja ar motinai kyla pagrįstų abejonių dėl tėvo blaivumo. Tokiais atvejais likęs sutartas vaikų bendravimo su tėvu laikotarpis tėvui nėra kompensuojamas / perkeliamas kitam laikui.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT) pateiktoje išvadoje nurodė, jog, siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje, užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, taip pat atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykius, laikinos bendravimo tvarkos nustatymas nepilnamečių vaikų geriausiems interesams neprieštarauja. Pabrėžė, kad dukros turi santykį ir ryšį tiek su savo tėvu, tiek su motina. Mergaitės tiesiogiai neišsakė, kad nenori vykti pas tėvą su nakvyne, tačiau įvardijo, kas joms kelia nerimą, nepatinka ir norėtų, jog tokios situacijos nepasikartotų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovės atsiliepime prašomą nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką tenkino iš dalies ir nustatė tokią laikiną ieškovo IES1 bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. Š. ir Š. Š. tvarką:

Žemesnės instancijos teismas

Tėvas su vaikais bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas juos sekmadienį į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

vasaros atostogų metu tėvas su vaikais bendrauja lyginėmis savaitėmis nuo pirmadienio iki sekmadienio, paimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas juos sekmadienį į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

žiemos, pavasario ir rudens atostogų metu tėvas su vaikais bendrauja pusę šių atostogų laiko. Konkrečias bendravimo su vaikais dienas nurodytų atostogų metu tėvai suderina raštu (elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis ar kt.) ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo pradžios;

kiekvienas iš tėvų turi teisę nevaržomai kiekvieną savaitės dieną bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis (skambučiais, žinutėmis ar kt.), atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, užimtumą ir sveikatos būklę. Kiekvienas iš tėvų turi pareigą netrukdyti tokiam bendravimui;

nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo su vaikais savaitgalis būtų, su vaikais kiekvienais metais tėvas praleidžia Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), o motina – Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį).

Kitas prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis pirmosios instancijos teismas atmetė ir nutartį nutarė vykdyti skubiai. Esminiai skundžiamos nutarties motyvai:

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės esminio argumento, kurio pagrindu ji nesutinka su ieškovo siūloma laikina bendravimo su vaikais tvarka, t. y. dėl ieškovo galbūt turimų problemų dėl alkoholio vartojimo, nurodė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas turi priklausomybę nuo alkoholio ar kad jo elgesys pavartojus alkoholio tampa nekontroliuojamas ir keliantis grėsmę vaikų saugumui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas susitikimų su dukromis metu negebėtų patenkinti esminių nepilnamečių vaikų poreikių. Vis dėl to, teismas pabrėžė, jog ieškovas, siekdamas išlaikyti ir gerinti santykius su dukromis, privalo keisti bendravimo su jomis kultūrą – susitikimų metu nevartoti alkoholio, nekalbėti neigiamai apie atsakovę ir vykstantį teisminį procesą, savo dėmesį sutelkti ne į vaikų motiną, o į vaikus.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors ieškovo siūloma nustatyti laikina tėvo bendravimo su vaikais tvarka iš esmės neprieštarauja geriausiems vaikų interesams, tačiau ji yra pernelyg glausta, taip pat, atsižvelgiant į institucijos išvadą, nepilnamečių vaikų interesus labiau atitiktų, jei vasaros atostogų metu tėvų bendravimas su dukromis nepertraukiamai vyktų po vieną savaitę, o ne po dvi, kaip prašo ieškovas. Pabrėžė, jog byloje nenustačius, kad vaikų susitikimai ir bendravimas su tėvu traumuotų vaikus psichologiškai, keltų grėsmę jų saugumui ar neatitiktų kitų individualių jų interesų, esminės atsakovės siūlomos nustatyti tėvo bendravimo su dukromis tvarkos nuostatos, apibrėžiančios bendravimo trukmę ir sąlygas, vertintinos kaip neproporcingos ir nepagrįstai ribojančios skyriumi gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais.

Nurodė, nors VVTAĮT rekomenduoja papildomai nustatyti, kad ieškovas su dukromis bendrauja kiekvieną savaitę dvi darbo dienas (pagal atskirą šalių susitarimą), ieškovui neprašant nustatyti laikinos bendravimo su dukromis darbo dienomis tvarkos ir byloje neturint duomenų apie ieškovo galimybes bendrauti su dukromis šiomis dienomis, šia nutartimi nenustatytina tėvo bendravimo su dukromis darbo dienomis tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė ATS1 (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartį ir nustatyti ieškovo laikiną bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, kuri buvo nurodyta jos atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (šios nutarties 4.1–4.10 papunkčiai). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, netinkamai taikė prioritetinio vaiko interesų apsaugos principą ir nepakankamai įvertino nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovo alkoholio vartojimu, dukrų išreiškiamu nesaugumo jausmu ir faktiškai iki šiol susiklosčiusia jų bendravimo tvarka.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovo veiksmai (kai jis dukrų akivaizdoje vartoja alkoholį), nepažeidžia nepilnamečių dukrų geriausių interesų ir nekelia grėsmės jų saugumui. Teigia, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, esant abejonėms dėl vaiko saugumo turi būti pasirenkama tokia bendravimo tvarka, kuri maksimaliai sumažintų galimą neigiamą poveikį vaikui.

Tvirtina, jog, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakanka nustatyti tikėtiną riziką, kad pasirinkta bendravimo tvarka gali neatitikti geriausių vaikų interesų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė atsakovei įrodinėjimo pareigą ir pareikalavo atsakovės įrodyti, jog ieškovas serga priklausomybės liga ar kad alkoholio vartojimo atveju tampa agresyvus ir nevaldo savo elgesio.

Žemesnės instancijos teismas

Mano, jog, nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo alkoholio vartojimas vaikų akivaizdoje yra neigiamas dalykas, nepaisant to, skundžiamojoje nutartyje padarė priešingą išvadą, jog ši aplinkybė neturi jokios reikšmės nustatant ieškovo bendravimo su dukromis tvarką. Teigia, kad dėl aptariamo ieškovo elgesio dukros patiria nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, nėra objektyvaus pagrindo staiga pereiti prie itin intensyvios laikinos bendravimo tvarkos su nakvynėmis ir pusės vasaros atostogų praleidimo kartu, kadangi tokia tvarka neatitiktų faktinės situacijos ir reikštų staigų vaikų gyvenimo ritmo pasikeitimą.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Teigia, byloje nėra pateiktas nei vienas įrodymas, kuris patvirtintų atsakovės žodžius apie tariamą ieškovo alkoholio vartojimą vaikų akivaizdoje. Duomenų, kad būtų egzistavęs tariamai netinkamas ieškovo elgesys vaikų akivaizdoje, byloje nėra.

Tvirtina, jog atsakovė ne tik pažeidinėja jo, kaip tėvo teisę bendrauti su vaikais, bet ir nesilaiko teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos – pagal teismo nutartį atsakovė (iki šio atsiliepimo teikimo dienos) nei karto neperdavė vaikų ieškovui.

Atkreipė dėmesį į tai, bendravimo tvarka buvo nustatyta remiantis VVTAĮT išvada, kurios atstovai bendravo su vaikais ir nustatė, kad ilgesnis, nei atsakovė prašo, vaikų bendravimas su tėvu, atitinka vaikų interesus.

Mano, jog atsakovės siūloma nustatyti laikina ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka riboja jo ir dukrų bendravimą. Atsakovė siekia kaip įmanoma labiau riboti tėvo bendravimą su vaikais. Mano, kad teismo nutartimi nustatyta bendravimo su vaikais tvarka labiau atitinka vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkinti ieškovo ir atsakovės prašymai dėl laikinos ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus: 1) išrašo iš www.antstoliai.lt sistemos kopiją; 2) pranešimų policijoje užregistravimo kopijas; 3) skundo VVTAĮT pateikimo patvirtinančio laiško kopiją; 4) atsakovės laiško kopiją.

CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas pasunkėtų arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi ieškovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti papildomi įrodymai iš esmės atsirado jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl dėl objektyvių priežasčių jų nebuvo galimybės pateikti anksčiau. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog ieškovo pateikti duomenys yra susiję su tarp šalių kilusiu ginču dėl ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos. Pateikti nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, tačiau jie gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo pateikti papildomi įrodymai priimami (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Nagrinėjamu atveju apeliantė atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovui leista su vaikais bendrauti lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, t. y. su nakvyne, taip pat nustatyta, jog vasaros atostogų metu ieškovas su dukromis bendrauja lyginėmis savaitėmis nuo pirmadienio iki sekmadienio (su nakvyne). Mano, jog tokia nustatyta laikina tėvo ir dukrų bendravimo tvarka yra per daug intensyvi, neatitinka geriausių vaikų interesų. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir tinkamai neįvertino byloje nustatytos aplinkybės dėl ieškovo vartojamo alkoholio buvimo su dukromis metu, ir kad dėl to dukros jaučiasi nesaugios, patiria įtampą, nerimą.

CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti kito tėvo bendravimo su vaiku tvarką – yra laikinosios apsaugos priemonės, įtvirtintos CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3235-803/2021).

CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, ir atsižvelgdama į atskirajame skunde išdėstytus motyvus, be kita ko, prašo, jog būtų nustatyta tokia laikina ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, pagal kurią:

tėvas su dukromis bendrauja ne daugiau nei 6 dienas per mėnesį – du savaitgalius nuo šeštadienio iki sekmadienio (be nakvynių) ir dvi pasirinktas darbo dienas. Tėvas konkrečias bendravimo dienas su dukromis suderina su motina raštu (el. laišku, sms žinute) ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo pradžios. Iki atskiro tėvų susitarimo tėvo ir dukrų bendravimas vyksta be nakvynės t. y. tėvas kiekvienos jam tenkančios bendrauti su dukromis dienos vakare sutartu laiku abu vaikus grąžina motinai, o kitą dieną ryte, sutartu laiku vėl pasiima bendravimui. Tėvui pageidaujant su dukromis bendrauti su nakvyne išvykoms į kaimą, sodybą, prie jūros ar pan., jis tai privalo raštu (el. laišku, sms žinute) suderinti su motina, kartu užtikrinant dukroms saugią ir tinkamą aplinką bei suaugusiųjų priežiūrą;

tėvas su dukromis jų vasaros atostogų laikotarpiu bendrauja 21 dieną – po vieną savaitę birželio, liepos, rugpjūčio mėnesį iš anksto šias dienas (ne vėliau kaip tris savaites prieš) suderinęs su motina bei atsižvelgdamas į vaikų jau suplanuotą užimtumą (stovyklas bei kitas išvykas). Motina turi teisę nutraukti tėvo bendravimą su dukromis, o tėvas privalo nedelsdamas grąžinti dukras, jei jos informuoja ar motinai pačiai kyla pagrįstų abejonių dėl tėvo blaivumo. Likusiomis vasaros dienomis dukros bendrauja su motina.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog dėl kitos pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytos laikinos ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, tėvo, motinos dieną, taip pat dėl jų bendravimo telekomunikacijų priemonėmis, ginčo iš esmės nėra – apeliantės atskirajame skunde siūloma nustatyti laikina ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka dėl šios dalies iš esmės yra tokia pati.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad šalys turi dvi nepilnametes dukras – Š. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) , ir V. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) Abi dukros gyvena kartu su mama – atsakove. Ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23654-897/2020, juo nebuvo nustatyta konkreti šalių bendravimo su vaikais tvarka.

Pažymėtina, jog skundžiama nutartimi, be kita ko, buvo nustatyta, jog ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio (su nakvyne), o vasaros atostogų metu – lyginėmis savaitėmis nuo pirmadienio iki sekmadienio (su nakvyne).

Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nustatyti laikiną ieškovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką, nurodė, nors neigiamai vertina ieškovo elgesį, kai jis bendravimo su dukromis metu vartoja alkoholį, tačiau, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad toks ieškovo elgesys kelia grėsmę vaikų saugumui, taip pat nesant duomenų, jog ieškovas netinkamai rūpintųsi dukromis ir nepatenkintų jų esminių poreikių, taip pat įvertinęs VVTAĮT išvadą, dukrų nuomonę dėl bendravimo su tėvu, padarė išvadą, jog atsakovės siūloma nustatyti tėvo ir dukrų tvarka yra per daug ribojanti skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties, šalių procesinių dokumentų turinį ir bylos rašytinę medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną ieškovo ir dukrų bendravimo tvarką, nepakankamai įvertino aplinkybes dėl ieškovo alkoholio vartojimo, kadangi tai neužtikrina geriausių vaiko interesų, kelia dukroms neigiamas emocijas, įtampą, nerimą ir kt.

Pažymėtina, jog skyrium gyvenantys vaiko tėvai turi maksimaliai dalyvauti nepilnamečio vaiko gyvenime, jei nėra pagrindų riboti vaiko ir vieno iš skyrium gyvenančio tėvo bendravimą. Byloje esanti VVTAĮT išvada ir kartu su ja pateikti įrodymai sudaro pagrindą teigti, kad ieškovas bendravimo su dukromis metu galbūt yra vartojęs alkoholio, tačiau iš byloje esančios rašytinės medžiagos nėra galimybės nustatyti, ar aptariama situacija yra epizodinė, vyksta tik kartais ar taip nutinka kiekvieną kartą ieškovui bendraujant su nepilnametėmis dukromis. Iš VVTAĮT Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. birželio 8 d. vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. 1P-VSV-3624 matyti, jog nepilnametės šalių dukros nurodė, jog ieškovas vartoja alkoholį, o po to neigiamai atsiliepia apie mamą arba verkia, viena iš šalių dukrų (Š.) išreiškė norą, kad tėvai tarpusavyje mažiau konfliktuotų. Iš byloje esančios ieškovo ir dukrų susirašinėjimo medžiagos matyti, kad buvo kalbama apie tai, jog ieškovui bendraujant su dukromis jis kartais būna neblaivus, dukroms tai nepatinka ir jos išreiškė nenorą bendrauti su tėvu jam esant neblaiviam ar vartojant alkoholį. Nepaisant to, iš aptariamos susirašinėjimo medžiagos institucijos atstovų pokalbio su vaikais matyti, jog dukros nori bendrauti su tėvu, tačiau jas slegia ir liūdina ne tik galbūt ieškovo alkoholio vartojimas, bet apskritai tarp tėvų vykstantys nesutarimai ir konfliktai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aptariamas šalių elgesys sukelia šalių dukroms neigiamas emocijas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo teigti, kad šalių nepilnametės dukros bendravimo su ieškovu lyginių savaičių savaitgalių metu negalėtų pasilikti pas ieškovą su nakvyne, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio.

Svarbu pažymėti, jog ginčo, kad anksčiau ieškovas su nepilnametėmis dukromis bendraudavo nepertraukiamai su nakvyne, byloje nėra. Iš apeliantės atskiruoju skundu prašomos nustatyti laikinos ieškovo ir dukrų bendravimo tvarkos matyti, jog apeliantės pozicija dėl dukrų nakvynės pas ieškovą nėra vienareikšmė, nuosekli, o priešingai, yra prieštaringa. Tokią išvadą sudaro pagrindą daryti tai, jog atsakovė prašo, kad ieškovui bendraujant su dukromis savaitgalį, jos nepasiliktų pas tėvą nakvynei, tačiau toliau nurodo, jog tėvui pageidaujant bendrauti su dukromis su nakvyne išvykoms į kaimą, sodybą, prie jūros ir pan., ieškovas turi apie tai pranešti raštu ir suderinti tai atsakove. Taip pat atsakovė neprieštarauja, jog atostogų, taip pat ir vasaros atostogų metu ieškovas su dukromis bendrautų 21 dieną, t. y. kiekvieną vasaros mėnesį po vieną savaitę, nenurodant, jog dukros kiekvieną vakarą turėtų būti grąžinamos ieškovei nakčiai. Sistemiškai vertinant apeliantės siūlomą nustatyti laikiną ieškovo ir dukrų bendravimo tvarką, darytina išvada, jog atsakovės pozicija, kad dukros negalėtų pasilikti pas tėvą su nakvyne nėra kategoriška, kadangi vienu atveju ji iš dalies nesutinka, jog dukros liktų pas ieškovą nakvynei (savaitgalį), tačiau kitu atveju (atostogų metu) draudimo dukroms likti nakvoti pas tėvą nėra. Vertinant dukrų galimybę pasilikti pas ieškovą su nakvyne, atsižvelgtina ir į VVTAĮT išvadą, kurioje nurodyta, jog nepilnametės dukros turi santykį ir ryšį tiek su motina, tiek su tėvu ir jos nėra išreiškusios pozicijos, kad nenori vykti pas tėvą su nakvyne, tačiau įvardijo, kas joms kelią nerimą ir norėtų, kad tokios situacijos nepasikartotų. VVTAĮT išvadoje nėra duomenų apie tai, jog dukrų likimas nakvoti pas ieškovą kaip nors galėtų pakenkti jų geriausiems interesams, keltų kokias nors rizikas, kad mergaitėms likti pas ieškovą nakvynei būtų nesaugu, kad ieškovas negebėtų tinkamai pasirūpinti jų poreikiais ir pan.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju būtų pagrindas nustatyti labiau ribojančią ieškovo, kaip tėvo, ir nepilnamečių dukrų laikiną bendravimo tvarką, t. y. be nakvynės. Šalių nepilnametės dukros jau yra tokio amžiaus (9 ir 11 metų), jog gali pakankamai aiškiai išreikšti savo nuomonę, poziciją dėl bendravimo su tėvu. VVTAĮT specialistams, išklausius nepilnametes mergaites, nenustatyta, kad jos būtų išreiškusios nenorą bendrauti su tėvu ar pasilikti pas jį su nakvyne, nors mergaitėms ir kelia nerimą ieškovo elgesys, kai jis vartoja alkoholį ir po to neigiamai kalba apie mamą. Byloje nėra duomenų, kaip dažnai tokios situacijos kartojasi. Šalių dukros patiria išgyvenimus dėl tėvų tarpusavio nesutarimų ir konfliktų, taip pat dukros nurodė, kad joms nepatinka tėčio draugė (sugyventinė) P., tačiau neišreiškė noro su tėvu iš viso nebendrauti. Minėta, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovo bendravimo su dukromis metu, nebūtų tinkamai užtikrinti vaikų interesai, kad kiltų kokia nors reali grėsmė vaikams ir pan. Taip pat bylos rašytinė medžiaga sudaro pagrindą teigti, jog pati apeliantė iš esmės nedraudžia ir nesiekia drausti dukroms bendrauti su tėvu, tačiau jai kelia susirūpinimą ieškovo elgesys. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, jog abiejų tėvų pareiga yra elgtis taip, jog bendravimo su dukromis metu būtų užtikrinta saugi jų emocinė būsena, geriausi dukrų interesai ir kad tarp šalių esantys įtempti, konfliktiški santykiai kaip įmanoma mažiau darytų įtaką šalių dukroms.

Apibendrindamas anksčiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė laikiną ieškovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas su dukromis bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas juos sekmadienį į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val., t. y. su nakvyne. Šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis metu, jos negalėtų pasilikti nakvynei ar kad dėl to būtų pažeisti, neužtikrinti geriausi vaikų interesai. Vis dėlto, atkreiptinas šalių dėmesys, jog teismo nutartimi nustatoma tik laikina ieškovo bendravimo su dukromis tvarka, teismo nutartimi negalima sureguliuoti kiekvienos galimos kilti situacijos, ypatingai tada, kai sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais. Šalys, spręsdamos klausimus, susijusius su nepilnametėmis dukromis, visada turi stengtis tarpusavyje bendradarbiauti, būti lanksčios, taip pat atsižvelgti į vaikų nuomonę ir išreikštą poziciją dėl bendravimo su tėvu tvarkos. Esant situacijai, jog paaiškėja galbūt nesaugios aplinkos vaikams aplinkybė ar dukrų bendravimo su ieškovu metu jos išreiškia norą grįžti į namus (pas atsakovę), šalys turėtų atsižvelgti į vaikų išsakytą nuomonę ir į ją reaguoti.

Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria nustatyta, jog vasaros atostogų metu tėvas su vaikais bendrauja lyginėmis savaitėmis nuo pirmadienio iki sekmadienio, paimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas juos sekmadienį į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Atskiruoju skundu prašo nustatyti, kad tėvas su dukromis jų vasaros atostogų laikotarpiu bendrauja 21 dieną – po vieną savaitę birželio, liepos, rugpjūčio mėnesį, iš anksto šias dienas (ne vėliau kaip tris savaites prieš) suderinęs su motina bei atsižvelgdamas į vaikų jau suplanuotą užimtumą (stovyklas bei kitas išvykas). Motina turi teisę nutraukti tėvo bendravimą su dukromis, o tėvas privalo nedelsdamas grąžinti dukras, jei jos informuoja ar motinai pačiai kyla pagrįstų abejonių dėl tėvo blaivumo. Likusiomis vasaros dienomis dukros bendrauja su motina.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, bylos medžiagą, iš dalies sutinka su apeliantės pozicija, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta ieškovo ir dukrų bendravimo tvarka vasaros atostogų metu yra per intensyvi ir gali neužtikrinti geriausių vaikų interesų.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną ieškovo ir dukrų bendravimo tvarką vasaros atostogų metu iš esmės rėmėsi VVTAĮT išvada, kurioje nurodyta, jog nepilnamečių vaikų interesus labiau atitiktų, jei vasaros atostogų metu tėvas su dukromis nepertraukiamai bendrautų po vieną savaitę, o ne po dvi kaip prašė ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl ieškovo ir dukrų bendravimo tvarkos nustatymo vasaros metu reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, jog prieš tai vasaros atostogų laiku (2025 m.) ieškovas su dukromis praleisdavo kelias savaites, dažniausiai bendraudavo po savaitę laiko liepos, rugpjūčio mėnesiais. Taip pat pabrėžė tai, jog šalių dukros nėra pratusios su ieškovu nepertraukiamai praleisti dvi savaites ir ilgiausias laiko tarpas, kurį jos yra praleidusios laiką su ieškovu yra 10 dienų. Iš atsakovės bylai pateiktos ieškovo ir vaikų bendravimo lentelės laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. balandžio mėn., matyti, kad 2025 m. kiekvieną vasaros mėnesį ieškovas su dukromis praleido po vieną savaitę kaime, taip pat 2025 m. spalio mėn. praleista savaitė, o 2025 m. lapkričio mėn. – 10 dienų. Byloje esanti ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad 2026 m. vasarą abi dukros turėjo vykti į suplanuotas kelias stovyklas. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti apeliantės siūlomai laikinai ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkai, pagal kurią dukros su tėvu vasaros metu nepertraukiamai bendrautų po vieną savaitę kiekvieną vasaros mėnesį. Visų pirma pabrėžtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad vasarą dukros nemažai laiko praleidžia stovyklose (stovyklos trunka nuo 4 iki 7 dienų), todėl manytina, jog ieškovo ir dukrų bendravimas kiekvieną vasaros mėnesį po vieną savaitę sudarys galimybę ne tik lengviau planuoti dukrų vasaros užimtumą (dėl planuojamų stovyklų, kito užimtumo), bet ir šalims bendradarbiaujant susitarti, kad ieškovas su dukromis galėtų nepertraukiamai bendrauti kiekvieną vasaros mėnesį po savaitę tada, kai dukros nebus stovyklose – toks bendravimas padėtų stiprinti tėvo ir vaikų tarpusavio santykius ir ryšį. Antra, nagrinėjamu atveju esant nustatytai situacijai, jog šalių dukros patiria išgyvenimus dėl tarp tėvų vykstančių konfliktų ir nesutarimų, taip pat dukroms kartais nerimaujant dėl ieškovo elgesio, manytina, jog intensyvesnis laikinos bendravimo tvarkos nustatymas vasaros metu, neužtikrintų geriausių vaikų interesų. Dukros gyvena su mama, VVTAĮT išvados duomenimis, mergaitės su mama jaučiasi gerai, saugiai. Tuo tarpu dažnas aplinkos pasikeitimas, t. y. vasaros metu ieškovui su dukromis nepertraukiamai bendraujant lyginėmis savaitėmis (7) dienas, t. y. iš esmės kas antrą savaitę, gali sukelti nepilnamečiams vaikams per didelę įtampą, nerimą dėl dažnai besikeičiančios aplinkos, o tai nebūtų suderinama su geriausių vaiko interesų užtikrinimu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šiuo atveju laikinosiomis apsaugomis priemonėmis siekiama tik laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, kadangi tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ir įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, bus nustatyta atitinkama ieškovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies netinkamai įvertino nagrinėjamu klausimu nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumą, todėl nepagrįstai nustatė laikiną ieškovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką, pagal kurią vasaros atostogų metu tėvas su dukromis bendrauja lyginėmis savaitėmis nuo pirmadienio iki sekmadienio, paimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas juos sekmadienį į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val., todėl yra pagrindas šią skundžiamos nutarties dalį pakeisti ir nustatyti, kad vasaros atostogų metu ieškovas su nepilnametėmis dukromis bendrauja po vieną savaitę (septynias dienas) kiekvieną vasaros mėnesį (birželį, liepą, rugpjūtį) nuo pirmadienio iki sekmadienio, paimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas juos sekmadienį į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Dėl konkretus bendravimo laikotarpio (kiekvieno vasaros mėnesio vienos savaitės) šalys turi susitarti ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo pradžios, atsižvelgiant į vaikų iš anksto suplanuotas stovyklas.

Šios nutarties 20 punkte jau minėta, jog skundžiama nutartimi taip pat buvo nustatyta laikina ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, tėvo, motinos dieną, taip pat dėl jų bendravimo telekomunikacijų priemonėmis ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, kadangi apeliantės atskirajame skunde siūloma nustatyti laikina ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka dėl šios dalies iš esmės yra tokia pati. Tačiau atskiruoju skundu atsakovė papildomai prašo nustatyti ieškovo ir dukrų bendravimo tvarką, pagal kurią:

Tėvas visais atvejai siekdamas bendrauti su dukromis privalo savo lėšomis ir transportu paimti jas iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų sutartos vietos ir jas grąžinti bendravimo laikotarpio pabaigoje į motinos gyvenamąją vietą arba kitą tėvų sutartą vietą.

Tėvas privalo prieš 14 kalendorinių dienų informuoti motiną el. paštu apie visas jo bendravimo su dukromis metu planuojamas keliones Lietuvoje (į kaimą, sodybą, prie jūros ar pan.), nurodydamas buvimo vietą, buvimo toje vietoje trukmę ir kartu esančius asmenis.

Tėvas bendravimo laikotarpiu su dukromis siekdamas išvykti atostogų į užsienio valstybes apie planuojamą išvyką privalo informuoti motiną raštu ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki numatytos kelionės pradžios.

Jei motina dėl objektyvių priežasčių (ligos, hospitalizavimo komandiruotės ar pan.) laikinai negali užtikrinti dukrų priežiūros, tėvas turi pareigą pasiimti dukras ir užtikrinti jų tinkamą priežiūrą motinos negalėjimo pasirūpinti dukromis laikotarpiu.

Tėvas savo bendravimo su dukromis metu turi užtikrinti joms saugią ir tinkamą aplinką bei suaugusiųjų priežiūrą. Motina turi teisę nutraukti tėvo bendravimą su dukromis, o tėvas privalo nedelsdamas grąžinti dukras, jei jos informuoja ar motinai kyla pagrįstų abejonių dėl tėvo blaivumo. Tokiais atvejais likęs sutartas vaikų bendravimo su tėvu laikotarpis tėvui nėra kompensuojamas / perkeliamas kitam laikui.

Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, siekiant laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinę byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą, mano, jog šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje apeliantės papildomai prašomos nustatyti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos sąlygos (tvarka) (32.1–32.5 papunkčiai) nėra reikalingos ir yra perteklinės. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad šalys nesutartų dėl ieškovo dukrų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir jų grąžinimo į namus savo transportu, savo lėšomis tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat nėra tikslinga papildomai nustatyti ieškovo pareigą iš anksto informuoti atsakovę apie jo planuojamas keliones su dukromis po Lietuvą ar išvykai į užsienio valstybę. Detalios bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nepaisant to, pabrėžtina, jog šalys, spręsdamos klausimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos, turi stengtis kaip įmanoma labiau bendradarbiauti ir rasti abiem priimtiną sprendimą, atsižvelgiant į konkrečias susiklosčiusias aplinkybes (vaikų, ar vieno iš tėvų liga, jei tai gali turėti įtakos tinkamai pasirūpinti vaikais ir kt.). Teismo nutartimi neįmanoma objektyviai sureguliuoti kiekvienos galimos kilti situacijos ateityje, todėl šalys turi būti linkusios bendradarbiauti, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomai tokių sąlygų nustatymas laikinojoje bendravimo tvarkoje būtų perteklinis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo nustatyti apeliantės prašomų šios nutarties 32.1–32.5 papunkčiuose nurodytų papildomų laikinos ieškovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos sąlygų (tvarkos).

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, spręsdamas klausimą dėl ieškovo ir nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, iš dalies nepakankamai įvertino aktualiu klausimu reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, todėl nepagrįstai nustatė, jog vasaros atostogų metu tėvas su vaikais bendrauja lyginėmis savaitėmis nuo pirmadienio iki sekmadienio, paimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas juos sekmadienį į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas aptariamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pakeisti ir nustatyti, kad vasaros atostogų metu ieškovas su nepilnametėmis dukromis bendrauja po vieną savaitę (septynias dienas) kiekvieną vasaros mėnesį (birželį, liepą, rugpjūtį) nuo pirmadienio iki sekmadienio, paimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas juos sekmadienį į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Dėl konkretus bendravimo laikotarpio (kiekvieno vasaros mėnesio vienos savaitės) šalys turi susitarti ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo pradžios, atsižvelgiant į vaikų iš anksto suplanuotas stovyklas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėms nėra nustatoma pastovi, išsami skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Laikinąja bendravimo tvarka siekiama laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, užtikrinant jų nuolatinį, stabilų ir nuoseklų bendravimą, tarpusavio ryšio išsaugojimą ir stiprinimą.

Šalims išaiškintina, kad, atsiradus (paaiškėjus) aplinkybėms, dėl kurių nustatyta laikina nepilnamečių vaikų bendravimo su ieškovu tvarka nebeatitiks šalių ar jų nepilnamečių vaikų interesų, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutarties dalį (2 punktą), kuria nustatyta laikina skyrium gyvenančio ieškovo IES1 , gimusio (duomenys neskelbtini) , bendravimo su nepilnametėmis dukromis Š. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), ir V. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka vasaros atostogų metu, pakeisti ir nustatyti, kad:

vasaros atostogų metu ieškovas su nepilnametėmis dukromis bendrauja po vieną savaitę (septynias dienas) kiekvieną vasaros mėnesį (birželį, liepą, rugpjūtį) nuo pirmadienio iki sekmadienio, paimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas juos sekmadienį į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Dėl konkretus bendravimo laikotarpio (kiekvieno vasaros mėnesio vienos savaitės) šalys turi susitarti ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo pradžios, atsižvelgiant į vaikų iš anksto suplanuotas stovyklas.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Erika Tamošaitienė