Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir L. K. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) PlusPlus Capital AS, uždaroji akcinė bendrovė “Swedbank lizingas”, antstoliai A. S., B. T., Z. Z., išnagrinėjo bankroto administratorės skundą dėl 2026 m. birželio 1 d. kreditorių susirinkimo sprendimo Nr. 1 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. spalio 17 d. pavirtintas 2024 m. rugpjūčio 2 d. L. K. ir V. K. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6 punkto pakeitimo projektas.

Teisme gautas bankroto administratorės skundas dėl 2026 m. birželio 1 d. kreditorių susirinkimo sprendimo Nr. 1 panaikinimo, kuriuo prašoma panaikinti 2026 m. birželio 1 d. L. K. ir V. K. kreditorių susirinkimo Sprendimą Nr. 1 ir leisti nenutraukti II-os pensijų pakopos sutarties ir sukauptų lėšų neišsiimti.

Į teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys neatvyko, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2026 m. birželio 1 d. vyko kreditorių susirinkimas, kuriame 1 darbotvarkės klausimu svarstytas siūlymas įpareigoti L. K. ir V. K. atsiimti sukauptas II pakopos pensijas ir skirti ją kreditorių reikalavimų tenkinimui. Kreditorių susirinkime dalyvavo, įskaitant balsavimą raštu (el. paštu), kreditorius PlusPlus Capital AS, kurio finansinio reikalavimo suma yra 109 698,42 Eur, kas sudaro 95,28 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Kreditorius PlusPlus Capital AS balsavo „už“, priimtas sprendimas – pritarti L. K. ir V. K. II pakopos pensijos atsiėmimui.

Kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 25 straipsnio 12 dalis). Bankroto administratorės teisė ginčyti kreditorių priimtus sprendimus numatyta FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 4 punkte.

FABĮ 26 straipsnis reglamentuoja kreditorių susirinkimo teises, o 24 straipsnis - kreditorių teises. Įstatymas suteikia kreditorių susirinkimui teisę teikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo (26 straipsnio 5 punktas), spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus (26 straipsnio 9 punktas).

Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu ir fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas, priklauso būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų.

FABĮ bankrutuojantiems asmenims numatyta pareiga visus gautus grynuosius pinigus (gautą atlyginimą už naudojimąsi fizinio asmens autoriaus teisėmis, už naudojimąsi teise į fizinio asmens išradimą, gautą palikimą, išloštą pinigų sumą, gautus apdovanojimus, gautas dovanas, premijas ir kitas lėšas), kai jų suma viršija pusę bazinės socialinės išmokos per mėnesį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos įmokėti į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje (FABĮ 16 straipsnio 4 punktas); nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka (FABĮ 16 straipsnio 5 punktas); pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (10 punktas).

Nustatyta, kad abu bankrutuojantys asmenys kaupia lėšas II pakopos pensijų kaupimo fonde. Bankrutuojančių asmenų sukauptos lėšos nėra jų faktiškai gaunamos (gautos) pajamos, kuriomis jie gali laisvai disponuoti. Šiai dienai jas bankrutuojantys asmenys galėtų gauti tik pateikę atitinkamą prašymą nutraukti pensijų kaupimą ir atlikę teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Taigi būtina atskirti du atvejus: kai lėšos tebėra kaupiamos pensijų fonde ir kai pensijų kaupimo lėšos jau yra išmokėtos asmeniui.

Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkime priimto sprendimo pritarti L. K. ir V. K. II pakopos pensijos atsiėmimui. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo sprendimu iš esmės reikalaujama pateikti prašymą pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo, kad bankrutuojantiems asmenims būtų išmokėtos sukauptos lėšos. Tuo tarpu bankrutuojantys asmenys raštu yra informavę, kad pasitraukti iš pensijų kaupimo nenori, teigia, kad pensijų kaupimas padės užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai. 2025 m. birželio 26 d. priimtame Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 22, 24, 28, 29, 30, 33, 35-1, 35-2, 35-7, 35-8, 35-9, 35-10, 36, 37, 40 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 29-1 straipsniu ir 6 straipsnio bei įstatymo priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme Nr. XV-348 nustatyta galimybė dalyviams savanoriškai nuo 2026 m. sausio 1 d iki 2027 m. gruodžio 31 d. pasitraukti iš pensijų kaupimo ir atsiimti sukauptas lėšas bei investicinę grąžą. Taigi ši galimybė yra įstatymu suteikta pensijų kaupimo dalyvio teisė. Tačiau teisės turėjimas savaime nereiškia pareigos ja pasinaudoti.

Pažymėtina, kad nei FABĮ, nei Pensijų kaupimo įstatymas, nei joks kitas teisės aktas tiesiogiai nenustato pareigos pensijų kaupimo dalyviui nutraukti kaupimą ir gauti išmoką kreditorių reikalavimų tenkinimui. Teismas sutinka su kreditoriaus argumentu, jog bankrutuojantys asmenys turi dėti pastangas padidinti kreditoriams tenkinti skiriamą turtą. Tačiau ši pareiga nėra absoliuti ir savaime bankrutuojantį asmenį neįpareigoja pasitraukti iš pensijų kaupimo.

Teismo patvirtintame V. K. ir L. K. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2 punkte nurodytos numatomos gauti lėšos (periodiškai ar kaip vienkartinės), kurias sudaro iš esmės su darbo santykiais susijusios pajamos ir tėvų pagalba. Plane nėra nurodytos pensijų kaupimo lėšos, taip pat nepasisakyta ir dėl bankrutuojančių asmenų pareigos, atsiradus galimybei, nutraukti pensijų kaupimą bei išsiimti lėšas.

Pensijų kaupimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pensijų fondas apibrėžiamas, kaip pensijas kaupiantiems fiziniams asmenims, taip pat šiame įstatyme nustatytais pagrindais kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo bendrovei. Pensijų fondo dalyvis – fizinis asmuo, pagal šį įstatymą kaupiantis pensijos įmokas ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre, taip pat asmuo, šio ir kitų pensijų kaupimo sritį reguliuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įgijęs reikalavimo teisę į pensijų fondo turto dalį (4 dalis). Pensijų kaupimas – pensijų įmokų kaupimas pensijų fonde šio įstatymo nustatyta tvarka (5 dalis).

Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pensijų fondą sudarantis pensijų turtas yra pensijų fondo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį pensijų kaupimo bendrovė pensijų turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisės pagrindais. Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas nukreipti išieškojimą į pensijų turtą pagal pensijų fondo dalyvio prievoles.

Minėto įstatymo 36 straipsnis reglamentuoja išieškojimo tvarką iš jau išmokėtų lėšų. Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 36 straipsnį, išieškojimas iš periodinių pensijų išmokų ir pensijų anuiteto vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pensijos, nustatyta tvarka. Išieškojimas iš vienkartinės pensijų išmokos, taip pat iš pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą išmokėtos turto dalies ar pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą išmokėto turto priešpensinio amžiaus asmeniui vykdomas Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka.

II pakopos pensijų kaupimo tikslas yra sudaryti galimybes asmenims sukaupti papildomų lėšų, kai pajamų iš darbo neliks, ir taip sustiprinti savo finansinį savarankiškumą senatvėje, sumažinti riziką, kad sulaukus senatvės pensijos amžiaus, bus susiduriama su pajamų nepakankamumu. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tikslas - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Kreditorių interesas, kuo didesne dalimi atgauti skolas yra teisėtas. Tačiau jis savaime negali būti laikomas viršesniu už asmens interesą išsaugoti finansinio saugumo priemones senatvei. Priverstinis įpareigojimas pasitraukti iš pensijų kaupimo galėtų nepagrįstai pabloginti bankrutuojančio (-ių) asmens (-ų) padėtį, perkelti visą neigiamų pasekmių riziką asmeniui (-ims), kurio finansinis savarankiškumas ir galimybė pasirūpinti senatve jau yra sumažėjęs dėl nemokumo, taip pat neatitiktų pensijų kaupimo paskirties, nepagrįstai apribotų asmens teisę savarankiškai spręsti dėl savo papildomo socialinio aprūpinimo. Kreditorius nurodo, kad bankrutuojantys asmenys pasibaigus bankroto procesui galės atnaujinti pensijos kaupimą II pakopoje ar rinktis kitus kaupimo papildomai pensijai būdus. Tačiau galimybė ateityje sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį nekompensuoja prarasto sukaupto turto, jo investicinio augimo ir laiko, per kurį šis turtas galėtų didėti. Be to, būsimas kaupimas priklausytų nuo užimtumo, pajamų, teisinio reguliavimo bei kitų aplinkybių.

Fizinio asmens bankroto procesas negali būti aiškinamas vien tik kaip priemonė maksimaliai patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, neatsižvelgiant į skolininko teisėtus interesus. Minėta, jog turi būti siekiama teisingos pusiausvyros. Aplinkybė, kad pasitraukus iš pensijų kaupimo būtų galima gauti papildomų lėšų skoloms padengti, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, esant kreditorių susirinkimo teisei įpareigoti bankrutuojantį asmenį, nepaisant jo valios ir sutikimo, nutraukti pensijos kaupimo sutartį. Taip būtų pažeista ne tik teisinga interesų pusiausvyra, bet ir proporcingumo principas, be to, susidarytų situacija, kai asmuo vien dėl to, kad jam yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, būtų įpareigojamas atlikti veiksmus, kurių vykdymo procese nereikalaujama. Įstatyme yra nurodyti pensijų kaupimo pabaigos pagrindai ir tik nuo pensijų kaupime dalyvaujančio asmens valios priklauso, ar asmuo, įgijęs teisę į pensijų išmoką (sukauptas lėšas), tokią teisę realizuos. Kol nėra atlikti veiksmai ir asmeniui neišmokėtos pensijos išmokos (sukauptos lėšos), išieškojimas iš jų negalimas. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto procesas neturėtų sudaryti prielaidų bankrutuojantiems asmenims atsidurti blogesnėje padėtyje, nei jie būtų tuo atveju, jeigu išieškojimą vykdytų antstolis priverstine tvarka.

Šiuo atveju reikšminga taip pat ir tai, kad bankrutuojantys asmenys teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą vykdo. Bankroto administratorė pateiktame procesiniame dokumente nurodė, kad kreditorių finansiniai reikalavimai plano vykdymo laikotarpiu bus patenkinti didesne dalimi, nei buvo numatyta 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtinate mokumo atkūrimo plane; remiantis paskutinės ataskaitos duomenimis (už laikotarpį iki 2026 m. kovo 31 d.) kreditoriams viso plano vykdymo metu bus sumokėta 32 690,18 Eur, iš jų 10 082,57 Eur periodinėmis įmokomis kartu su suskaičiuotais perviršiais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad bankrutuojantys asmenys planą vykdo, kreditorių reikalavimai tenkinami plane nustatyta tvarka (ir net didesne apimtimi), bankrutuojantiems asmenims nėra išmokėtos pensijų fonde sukauptos lėšos, nesant bankrutuojančių asmenų valios ir sutikimo pasitraukti iš dalyvavimo pensijų kaupimo II pakopoje, bankroto administratorės skundas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, 2026 m. birželio 1 d. L. K. ir V. K. kreditorių susirinkimo Sprendimas Nr. 1 naikintinas, bankrutuojantiems asmenims leistina nenutraukti II-os pensijų pakopos sutarties ir sukauptų lėšų neišsiimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

bankroto administratorės E. G. skundą tenkinti.

Panaikinti 2026 m. birželio 1 d. L. K. ir V. K. kreditorių susirinkimo Sprendimą Nr. 1.

Leisti bankrutuojantiems L. K. ir V. K. nenutraukti II-os pensijų pakopos sutarties ir sukauptų lėšų neišsiimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.