Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT2 apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo NUT2 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu ir NUT2 paskirta subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, apėmimo būdu subendrinta bausmė ir bausmė paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir NUT2 paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT2 paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo vykdant Europos arešto orderį bei suėmimo laikas nuo 2026 m. kovo 20 d. iki 2026 m. gegužės 6 d. (įskaitytinai). Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, NUT2 pripažintas recidyvistu.

Iš nuteistųjų NUT2 ir NUT3 nukentėjusiajam NKA1 solidariai priteista 1 500 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo NUT2 taip pat priteistos ekstradicijos išlaidos, t. y. 3 141,85 Eur.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti NUT3 ir NUT1, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

NUT2 ir NUT3, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent 2025 m. sausio 30 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo NKA1 vardu išduotą „Swedbank“, AB banko elektroninę mokėjimo priemonę Nr. X, kuri susieta su banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra NUT3, būdama iš anksto susitarusi su NUT2, turint tikslą pasinaudoti, iš buto koridoriuje pakabintos NKA1 striukės kišenėje buvusios piniginės NUT3 išėmus ir taip neteisėtai įgijus NKA1 vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo priemonę Nr. X, kurią padavus NUT2, jis 2025 m. sausio 30 d. 20.07 val., „Swedbank“, AB bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas „Swedbank“, AB informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prie jos prisijungdamas atliko finansinę operaciją. Po šios neteisėtai atliktos finansinės operacijos NUT2 NKA1 vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo priemonę Nr. X perdavė NUT3, o pastaroji šią elektroninę mokėjimo priemonę minėtame bute įdėjo į NKA1 striukės kišenėje buvusią piniginę. Šiais savo veiksmais NUT2 ir NUT3 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, NUT2 ir NUT3, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra 2025 m. sausio 30 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), jie neteisėtai įgiję NKA1 vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo priemonę Nr. X, kuri susieta su banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir turėdami tikslą panaudoti, NUT3 šią elektroninę mokėjimo priemonę padavė NUT2 , o jis 2025 m. sausio 30 d. 20.07 val., į „Swedbank“, AB bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo NKA1 vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo priemonę Nr. X, surinko jos PIN kodą, taip apgaule identifikuodamas save kaip NKA1, neteisėtai prisijungęs prie „Swedbank“, AB banko informacinės sistemos atliko finansinę operaciją ir iš NKA1 „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ir taip apgaule NUT3 bei NUT2 įgijo 1 500 Eur, iš kurių 300 Eur NUT2 pasiliko sau, o 1 200 Eur perdavė NUT3. Šiais savo veiksmais NUT2 ir NUT3 padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

NUT3 pagrobė svetimą turtą, tai yra 2025 m. vasario 2 d., apie 12.47 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „P.“, NKA1, turinčiam regos negalią, paprašius sugyventinės NUT3 iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri susieta su NKA1 vardu išduota „Swedbank“, AB elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini), išgryninti 50 Eur ir padavus sugyventinei minėtą elektroninę mokėjimo priemonę, kurios PIN kodą pastaroji žinojo iš anksčiau, NUT3, turėdama tikslą slapta iš sąskaitos išgryninti 800 Eur, iš kurių 700 Eur ketino pagrobti, 2025 m. vasario 2 d., apie 12.49 val., į „Swedbank“, AB bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo NKA1 vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini), surinko jos PIN kodą, taip prisijungdama prie „Swedbank“, AB banko informacinės sistemos, ir inicijavo 800 Eur išgryninimą iš minėtos NKA1 sąskaitos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes nespėjus pinigų paimti, jie buvo įtraukti į bankomatą. 2025 m. vasario 2 d., apie 12.50 val., tęsdama savo nusikalstamą veiką, NUT3 į tą patį „Swedbank“, AB bankomatą vėl įdėjo NKA1 vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini), surinko jos PIN kodą, taip prisijungdama prie „Swedbank“, AB banko informacinės sistemos, ir inicijavo 800 Eur išgryninimą iš minėtos NKA1 sąskaitos. „Swedbank“, AB banko informacinei sistemai bankomate išgryninus 800 Eur, NUT3 juos paėmė, iš kurių 100 Eur padavė NKA1, o likusius 700 Eur, pasinaudodama tuo, kad nukentėjusysis silpnai mato, pasiėmė pati, taip juos pagrobdama ir padarydama NKA1 700 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais NUT3 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, NUT3 neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, t. y., 2025 m. vasario 9 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), iš kambaryje buvusios pakabintos NKA3 striukės kišenės išėmė ir taip neteisėtai įgijo minėto asmens vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo priemonę Nr. X, kuri susieta su banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtai laikė, laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 9 d. 23.23 val. iki 2025 m. vasario 10 d. 7.37 val., atliko tris finansines operacijas, o 2025 m. vasario 10 d., apie 10.00 val., šią elektroninę mokėjimo priemonę grąžino NKA3. Šiais savo veiksmais NUT3 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, NUT3 neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent 2025 m. vasario 9 d. 23.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijusi NKA3 vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo priemonę Nr. X, kuri susieta su banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 9 d. 23.23 val. iki 2025 m. vasario 10 d. 7.37 val., neteisėtai atliko tris finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - NKA3 priklausančius 1 650 Eur, tai yra 2025 m. vasario 9 d. 23.23 val., į „Swedbank“, AB bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo NKA3 vardu išduotą „Swedbank“, AB banko elektroninę mokėjimo priemonę Nr. X, surinko jos PIN kodą, taip apgaule identifikuodama save kaip NKA3, neteisėtai prisijungusi prie „Swedbank“, AB banko informacinės sistemos atliko finansinę operaciją ir iš minėto asmens „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ir įgijo 1 000 Eur. 2025 m. vasario 9 d. 23.24 val., tęsdama savo nusikalstamą veiką, NUT3 į tą patį „Swedbank“, AB bankomatą vėl įdėjo NKA3 vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo priemonę Nr. X, surinko jos PIN kodą, taip apgaule identifikuodama save kaip NKA3, neteisėtai prisijungusi prie „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino ir įgijo 300 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką NUT3 2025 m. vasario 10 d. 7.37 val., į „Swedbank“, AB bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo NKA3 vardu išduotą banko „Swedbank“, AB banko elektroninę mokėjimo priemonę Nr. X, surinko jos PIN kodą, taip apgaule identifikuodama save kaip NKA3, neteisėtai prisijungusi prie „Swedbank“, AB banko informacinės sistemos atliko finansinę operaciją ir iš NKA3 „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ir įgijo 350 Eur, iš viso apgaule iš nukentėjusiojo NKA3 sąskaitos įgijo 1 650 Eur. Šiais savo veiksmais NUT3 padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

NUT1 mušdamas sukėlė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra 2025 m. vasario 9 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, jis, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, tyčia kumščiu sudavė NKA3 du kartus į veido sritį ir taip minėtam asmeniui padarė paviršinius odos nubrozdinimus ir sumušimus kaktoje, muštinę žaizdą dešiniame antakyje, kas nukentėjusiajam NKA3 sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais NUT1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

NUT3 neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, tai yra 2025 m. vasario 20 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), iš viešbučio kambaryje pakabintos NKA2 striukės kišenėje buvusio mobiliojo ryšio telefono atverčiamo dėklo skyrelio išėmė ir taip neteisėtai įgijo NKA2 vardu išduotą „Swedbank“, AB banko elektroninę mokėjimo priemonę Nr. X, kuri susieta su banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtai laikė, 2025 m. vasario 20 d. laikotarpiu nuo 17.53 val. iki 18.53 val., atlikus dvi finansines operacijas, tą pačią dieną apie 19.00 val. šią elektroninę mokėjimo priemonę minėtame viešbučio kambaryje įdėjo į NKA2 mobiliojo ryšio telefono dėklo skyrelį. Šiais savo veiksmais NUT3 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, NUT3 neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2025 m. vasario 20 d. laikotarpiu nuo 17.53 val. iki 18.53 val., neteisėtai atliko dvi finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – NKA2 priklausančius 700 Eur, tai yra 2025 m. vasario 20 d. 17.53 val., į „P“ terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), prekybos centre „M“, įdėjo NKA2 vardu išduotą „Swedbank“, AB banko elektroninę mokėjimo priemonę Nr. X, surinko jos PIN kodą, taip apgaule identifikuodama save kaip NKA2, neteisėtai prisijungusi prie „Swedbank“, AB banko informacinės sistemos atliko finansinę operaciją ir iš NKA2 „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 100 Eur. Ji, tęsdama nusikalstamą veiką, 2025 m. vasario 20 d. 18.53 val., į „Swedbank“, AB banko bankomatą Nr. X, adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo NKA2 vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo priemonę Nr. X, surinko jos PIN kodą, taip apgaule identifikuodama save kaip NKA2, neteisėtai prisijungusi prie „Swedbank“, AB banko informacinės sistemos atliko finansinę operaciją ir iš NKA2 „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 600 Eur. Tokiu būdu NUT3 apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra NKA2 priklausančius 700 Eur. Šiais savo veiksmais NUT3 padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismo posėdyje nuteistasis NUT2 ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-654/2026, 6 punktas; 2020 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-511/2020, 8 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo apeliaciniame skunde nėra ginčijama jo kaltė, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas, civilinio ieškinio bei ekstradicijos išlaidų išsprendimo motyvai, nesutinkama tik su jam (NUT2) paskirta bausme prašant ją švelninti, bei į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką pagal Europos arešto orderį nuo 2026 m. sausio 21 d. iki 2026 m. kovo 20 d. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentu dėl netiksliai nurodyto įskaitytino į bausmę laikotarpio sutinka iš dalies, tačiau teiginiams dėl nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės nepritaria.

Sprendžiant dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, svarbu ir tai, kad tiek apeliacinį skundą pateikęs nuteistasis NUT2, tiek ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundę nuteistieji NUT3 ir NUT1, skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinti recidyvistais pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, šią aplinkybę taip pat pripažįstant visų jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Todėl teisėjų kolegija, spręsdama nuteistajam NUT2 paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, pasisakys ir dėl šių aplinkybių teisinio vertinimo visiems nuteistiesiems (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad teismas bausmę skiria BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Todėl, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Kartu pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus. Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teismas įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones, kurios geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvačios padarytai veikai. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmes, ne tik laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, bet ir pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamu nuosprendžiu NUT2 pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje padarymo. Baudžiamajame įstatyme už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įtvirtintos šios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, už BK 215 straipsnio 1 dalyje – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, už BK 182 straipsnio 1 dalyje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Nors pirmosios instancijos teismas NUT2 paskyrė griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmes, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos šiuo atveju buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to NUT2 buvo nubaustas per griežtai.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas NUT2 yra išsamiai motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą, alkoholinių gėrimų perdavimą jaunesniam negu dvidešimt metų asmeniui, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, nedirbantis. Šios aplinkybės patvirtina, kad NUT2 tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Taip pat skundžiamame nuosprendyje įvertinta, jog nuteistasis kaltę pripažino, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas NUT2 bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) bei pagrįstai parinko jam griežčiausias BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytas bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant jų dydį mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi, nuteistajam už atskiras veikas skirtos laisvės atėmimo bausmės yra proporcingos nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms bei jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, todėl apeliacinės instancijos teismas nenustato pagrindo NUT2 mažinti už atskiras nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių. Be to, pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes pagrįstai tarpusavyje subendrino bausmių apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, prie vienos iš griežčiausių bausmių pridėjo trečdalį kitos bausmės. Taigi bausmes subendrino nuteistajam palankesniais būdais. Apeliantui pripažinus kaltę byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, dėl ko subendrinta bausmė nuteistajam dar sumažinta trečdaliu, ir galutinė bausmė NUT2 paskirta laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu NUT2 nuteistas pagal BK 242 straipsnį. Iš bylos duomenų matyti, kad NUT2 2020 m. (Duomenys neskelbtini) yra baustas už neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą ir įsigijimą, laikymą ir gamybą tik asmeniniam vartojimui, 2021 m. (Duomenys neskelbtini) teistas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas. Šios aplinkybės rodo, kad NUT2 linkęs nusikalsti, o ankstesnės bausmės, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, jis ir toliau elgiasi nusikalstamai, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų. Toks nuteistojo elgesys akivaizdžiai rodo, jog jis nesupranta savo netinkamo elgesio pasekmių, savo neteisėtų veiksmų kritiškai nevertina. Esant tokiam jo požiūriui, kartu įvertinus ir kriminogeninę jo praeitį, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti skyrus jam švelnesnę bausmę, nei nustatytą skundžiamu nuosprendžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju labiau švelninti apeliantui paskirtą galutinę subendrintą bausmę nėra pagrindo.

Nors nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad jis (NUT2) praeityje nebuvo teistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, taigi dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir šiais motyvais švelninti NUT2 paskirtą galutinę bausmę, nėra pagrindo. Šiuo atveju tiek ankstesnių teistumų bei baustumo administracine tvarka faktas, tiek turima informacija, jog nuteistasis niekur nedirba, ypatingai įvertinus ją kontekste duomenų, į kokias vertybes nukreiptas nusikalstamas veikas jis nagrinėjamu atveju padarė, rodo, kad NUT2 nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Jis yra linkęs nusikalsti. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į visas nuteistajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas.

Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo teiginį, jog jo suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2026 m. sausio 21 d. iki 2026 m. gegužės 6 d. turi būti subendrintas su jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šią bausmę sušvelninant, ir jam (NUT2 ) paskiriant 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę, pažymėtina, kad BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja aiškią išvadą, kad suėmime išbūtas laikotarpis yra įskaitomas į paskirtą bausmę, tačiau nėra ir negali būti bendrinamas su paskirta bausme. Papildomai pasisakydamas dėl minėto skundo argumento apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į asmeniui paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitydamas jo kardomajame kalinime išbūtą ar (ir) pagal kitą teismo nuosprendį jo faktiškai atliktą laisvės atėmimo bausmę (jos dalį), teismas įstatymo leidėjo nėra įpareigotas nustatyti po tokio įskaitymo likusios nuteistojo faktiškai atliktinos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Kitaip tariant, teismas nėra įpareigotas, sprendžiant taikyto suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymo klausimą vadovaujantis BK 66 straipsniu, tiksliai nustatyti kokią bausmės dalį nuteistasis yra atlikęs bei atimant šiuos skaičius apskaičiuoti (nustatyti) konkretų nuteistajam faktiškai likusį atlikti laisvės atėmimo bausmės dydį. Tokios teismo pareigos nenumato nei BK 66 straipsnis, reglamentuojantis suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo įskaitymo į paskirtą bausmę ypatumus, nei kitos baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo normos.

Šiuo atveju kitas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas susijęs su netinkamu jo (NUT2) sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymu į paskirtą bausmę, akcentuojant tai, jog neįskaitytas laikotarpis nuo 2026 m. sausio 21 d. iki 2026 m. kovo 20 d., kadangi šiuo laikotarpiu apeliantas buvo sulaikytas (Duomenys neskelbtini) pagal Europos arešto orderį. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais skundo argumentais sutinka iš dalies. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam NUT2 į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo vykdant Europos arešto orderį bei suėmimo laikas nuo 2026 m. kovo 20 d. iki 2026 m. gegužės 6 d. (įskaitytinai). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam į bausmės laiką įskaitė jo sulaikymą vykdant Europos arešto orderį, tiesiog nenurodė tikslaus įskaitytino laikotarpio.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad NUT2 už sukčiavimą, įskaitant apgaulę (Duomenys neskelbtini) 2026 m. sausio 21 d. sprendimu buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, t. y. paskirta probacija. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2026 m. kovo 12 d. rašte nurodyta, kad gautas S. (Duomenys neskelbtini) nacionalinio skyriaus pranešimas apie tai, kad šios šalies kompetentingos institucijos sutiko perduoti Lietuvai NUT2, perėmimą planuojama vykdyti 2026 m. kovo 19-20 dienomis. Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis NUT2 (Duomenys neskelbtini) pagal Europos arešto orderį – Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikomas nuo 2026 m. sausio 21 d. iki 2026 m. kovo 19 d. Esant nustatytoms aplinkybėms, tikslintini skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėse dalyse esantys netikslumai, nurodant, kad NUT2 į bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikymo vykdant Europos arešto orderį laikotarpis nuo 2026 m. sausio 21 d. iki 2026 m. kovo 19 d. bei laikotarpis, išbūtas suėmime nuo 2026 m. kovo 20 d. iki 2026 m. gegužės 6 d. (įskaitytinai). Nors nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo jam paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2026 m. gegužės 6 d., tačiau šis prašymas yra išspręstas skundžiamu nuosprendžiu, kadangi bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2026 m. gegužės 6 d.

Dėl nuteistųjų pripažinimo recidyvistais ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos sunkinančios atsakomybę aplinkybės

BK 27 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiam, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis NUT2, taip pat nuosprendžio apeliacine tvarka neskundę nuteistieji NUT3 ir NUT1 buvo pripažinti recidyvistais pagal aktualią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją ir ši aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl jiems skirtinų bausmių, buvo pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Sprendimas pripažinti juos recidyvistais grindžiamas tuo, kad byloje buvo nustatytos formalios BK 27 straipsnyje nurodytos sąlygos. NUT2 naujus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje įvykdė anksčiau tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, padarytus būnant pilnamečiu, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jis baustas administracine tvarka, yra nedirbantis. NUT3 tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje padarymo metu turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 1 dalį), ji sistemingai daro nusikaltimus. NUT1 nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje įvykdė anksčiau teistas tris kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, tarp jų ir už analogiškų nusikaltimų, susijusių su fizinio smurto pavartojimu (BK 140 straipsnio 2 dalyje) būnant pilnamečiu, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jis sistemingai daro administracinius nusižengimus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimais. Aptartos aplinkybės rodo, kad visi nuteistieji charakterizuojami iš esmės neigiamai, todėl pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu dėl nuteistųjų pripažinimo recidyvistais, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neįžvelgia.

Vis dėlto, tais pačiais motyvais skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji NUT2, NUT3 ir NUT1 buvo ne tik pripažinti recidyvistais, bet ir buvo nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Taigi, atskiro sprendimo dėl asmens pripažinimo recidyvistu nereikėjo. Nuo 2025 m. vasario 1 d., pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms (šios redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo taikomos ir skundžiamu nuosprendžiu), asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Naujausioje teismų praktikoje pripažįstama, jog sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2026 m. balandžio 16 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-511/2026, 23 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026, 20 punktas).

Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nustatė nuteistųjų NUT2, NUT3 ir NUT1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimus padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam NUT2 ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundusiems nuteistiesiems NUT3 ir NUT1 taikytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, keičiama, šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę panaikinant.

Vis dėlto, nepaisant to, kad nuteistajam NUT2 panaikintina BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, tačiau vien tik minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimas, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytų nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, savaime nerodo žymiai mažesnio asmens pavojingumo ir tai nėra būtina sąlyga švelninti jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ar paskirtą galutinę subendrintą bausmę, o nuteistojo padarytų nusikaltimų rūšys, pavojingumas ir kt. iš esmės lieka tie patys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios teismo nustatytos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo padarytas veikas ir asmenybę, atsižvelgiant ir į tai, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam panaikintina, nesuteikia pagrindo spręsti, kad NUT2 paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė, nėra teisinga ir turėtų būti švelninama.

Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas ir nuteistiesiems NUT3 bei NUT1 taip pat yra išsamiai motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas NUT3 skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę atsižvelgė į tai, kad ji įvykdė šešis apysunkius, keturis nesunkius nusikaltimus turėdama neišnykusį teistumą, praėjus labai trumpam laikotarpiui nuo jos paleidimo iš įkalinimo įstaigos (paleista 2024 m. rugpjūčio 21 d.), bausta administracine tvarka už vagystes, viešosios tvarkos trikdymą, dalį paskirtų baudų yra sumokėjusi, šiuo metu augina vaiką iki trejų metų, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padariusi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatytos jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2025 m. sausio 30 d. padarytus nusikaltimus) įvykdė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusikaltimus (išskyrus 2025 m. vasario 20 d. padarytas nusikalstamas veikas) padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikaltimus padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę NUT1 pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka (už viešosios tvarkos pažeidimą, pasirodymą neblaivaus viešoje vietoje, policijos iškvietimą kai pagalba nereikalinga, jų teisėtų reikalavimų nevykdymą, transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti), paskirtų baudų nėra sumokėjęs, nedirbantis, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, nepaisant to, kad šiuo nuosprendžiu nuteistiesiems NUT3 ir NUT1 taip pat panaikintina BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmenys veiką (-as) padarė būdami recidyvistai, tačiau vien tik minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimas, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytų nuteistųjų asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, savaime nerodo žymiai mažesnio jų pavojingumo ir tai nėra būtina sąlyga švelninti NUT3 už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ar paskirtą galutinę subendrintą bausmę, o NUT1 paskirtą bausmę. Nuteistųjų padarytų nusikaltimų rūšys, pavojingumas ir kt. iš esmės lieka tie patys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios teismo nustatytos aplinkybės, apibūdinančios šių nuteistųjų padarytas veikas ir asmenybes, atsižvelgiant ir į tai, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė jiems panaikintina, nesuteikia pagrindo spręsti, kad NUT3 paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė bei NUT1 paskirta bausmė, nėra teisinga ir turėtų būti švelninama.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam NUT2 apeliacinės instancijos teisme. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 187,50 Eur dydžio išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021, 17 punktas). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo NUT2 apeliacinį skundą, kuris yra iš dalies tenkinamas. Šioje byloje nuteistajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė GNS1 buvo paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. liepos 7 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėja nuteistajam buvo paskirta ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta per 1 teismo posėdį, įrodymų tyrimas neatliktas. Be to, skundžiamu nuosprendžiu NUT2 paskirta laisvės atėmimo bausmė bei priteistas nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo NUT2 neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo NUT2 apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuteistųjų NUT2, NUT3 ir NUT1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jie padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas).

Patikslinti nuosprendžio aprašomąją ir rezoliucinę dalis, nurodant, kad NUT2 į bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikymo vykdant Europos arešto orderį laikotarpis nuo 2026 m. sausio 21 d. iki 2026 m. kovo 19 d. bei laikotarpis, išbūtas suėmime nuo 2026 m. kovo 20 d. iki 2026 m. gegužės 6 d. (įskaitytinai).

Kitą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo NUT2 neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.