Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui L. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas mažai prisideda prie vaiko priežiūros, nežino vaiko poreikių.

Institucijos atstovė su ieškinio reikalavimais sutinka. Paaiškino, jog telefonu bendravo su atsakovu, jis iš esmės su ieškinio reikalavimais sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys kartu negyvena, turi nepilnametį vaiką. Atsakovas vaiko priežiūra nesirūpina, su vaiku nebendrauja, tik epizodiškai teikia išlaikymą vaikui.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, atsakovas vaiko gyvenime iš esmės nedalyvauja. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad duomenų, jog ieškovė netinkamai prižiūrėtų ir auklėtų vaikus Skyrius neturi, todėl neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Ieškovė reikalavimą priteisti išlaikymą grindžia pateiktais vaikų poreikių per mėnesį paskaičiavimais. Nurodo, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 760 Eur suma. Mergaitė lanko ugdymo įstaigą, jai yra perkamas maistas, apranga ir apavo komplektai metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, laisvalaikio apranga, atitinkanti vaiko ūgį ir dydį. Kitos būtinos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, tai išlaidos vaiko poilsiui, laisvalaikiui, ugdymui ir žaislams, vaistams.

Institucijos išvadoje nurodoma, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui dydis atsižvelgiant į atsakovo amžių, į jo sveikatos būklę bei į darbingumą yra pakankams, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovės pajamos šiuo metu neženkliai viršija minimalią mėnesinę algą. Ieškovė gauna vaiko pinigus. Buvo registruota užimtumo tarnyboje. Šiuo metu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasirašyta darbo sutartis bandomajam laikotarpiui.

Atsakovas (ieškovės atstovo paaiškinimu) dirba užsienyje, jo pajamos nežinomos, turto neturi.

Nustatant vaikui teiktino išlaikymo dalis atsižvelgtina į tai, kad ieškovė viena augina vaiką, jai tenka kasdieniai vaiko auklėjimo, priežiūros rūpesčiai, todėl iš atsakovo priteistina didesnė dalis vaiko išlaikymo išlaidų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų praktikos, ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas šiuo metu atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.

Šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: vaiko tėvas L. B. su nepilnamete dukra L. B. bendrauja tik dalyvaujant kartu vaiko mamai ar močiutei J. Z. gim. (duomenys neskelbtini). Bendravimas vyksta pirmadieniai, trečiadieniai ir penktadieniais nuo 8 val. iki 12 val. ir nuo 15 val. iki 19 val., prieš 48 val. iki susitikimo įspėjant vaiko mamą apie būsimą susitikimą. Būtinas mamos ar močiutės dalyvavimas nustatomas iki vaikas sulauks penkių metų amžiaus.

Institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas telefoninio pokalbio metu buvo išreiškęs norą nusistatyti platesnę bendravimo su dukra tvarką, tačiau savo reikalavimų nepateikė, todėl institucija pritaria ieškovės prašomai nustatyti tėvo ir dukros bendravimo tvarkai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje, nepateikė įrodymų apie galimybes bendrauti su vaiku, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti tėvo ir dukros bendravimo tvarka šiuo metu atitinka vaiko interesus. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, o nesutarus – bendravimo tvarką gali nustatyti teismas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turėjo 360,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį ji atleista.

Ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai, todėl iš atsakovo priteistinos 360,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Iš atsakovo tenkintų ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo daliai (priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis valstybei) 108 Eur (400 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. B. a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama – E. M..

Priteisti iš atsakovo L. B. a. k. (duomenys neskelbtini), jo nepilnametės dukros L. B. a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2026 m. gegužės 18 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant E. M. tvarkyti šias lėšas uzufrukto teise.

Priteisti iš L. B. 360,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į VMI prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodą (2222), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš L. B. 108 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.