Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisų įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo bei pridėtų įrodymų nustatyta, kad pareiškjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 33-42). Iš byloje esančio raštelio kopijos matyti, kad pareiškėjas (pirkėjas) V. V. (pardavėjas) davė 400 Lt už (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančią lauko estakadą (užvažiuojamąją duobę) (v.b.l 28). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad statinio (rampos) buvimo vieta/adresas – (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 14-56). 2025 m. sausio mėn. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę su prašymu dėl rampos, esančios (duomenys neskelbtini), išpirkimo. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija raštu informavo, kad rampa, esanti nesuformuotame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, šalia pastato – garažo (duomenys neskelbtini), nėra Savivaldybės turtas, kurį būtų galima parduoti, ar kitaip perleisti. Statinys- rampa nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, duomenų apie šį pastatą Savivaldybė neturi (v.b.l. 12).

Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į rampą, esančią (duomenys neskelbtini), šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), kurią teisėtai, nepertraukiamai, sąžiningai valdo ir prižiūri daugiau nei 10 metų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje reglamentuoti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iš jų – nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitais nuosavybės teisės įgijimo būdais iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. CK 4.69 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. CK 4.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. CK 4.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

Kasacinio teismo praktikoje apibendrintai nurodoma, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011, 3K-3-103/2015; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023, 27 punktas ir kt.).

Byloje nėra duomenų dėl rampos priklausymo valstybei/savivaldybei. Suinteresuotas asmuo aplinkybių, kad turtas nepriklauso valstybei neginčijo, jas paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Byloje eantis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštas patvirtina, kad rampa nėra Savivaldybės turtas. Rampa nėra registruota Nekilnojamojo turto registre.

Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis) reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.

Pareiškėjas daugiau kaip 10 metų, teisėtai, atvirai, nesislapstydamas, nepertraukiamai, kaip savo turtą valdo ir prižiūri rampą, ja naudojasi. Pareiškėjui niekas pretenzijų dėl rampos nebuvo pareiškęs. Taip pat ir iškėlus bylą, per teismo nustatytą terminą joks suinteresuotas asmuo nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.

Teismas konstatuoja, kad yra CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėjas nėra įgijuęs nuosavybės teisės į daiktą (statinį) kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą (rampą); e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pažymėtina, jog įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Minėta, kad įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į rampą, esančią (duomenys neskelbtini), šalia pastato (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 442, 443, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į rampą, esančią (duomenys neskelbtini), šalia pastato (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.