Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Remiantis bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4898-1206/2026 pagal ieškovės AB ,,Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo. Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas ir ieškovei iš atsakovo priteista skola, delspinigiai, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas 2026 m. birželio 10 d. pateikė apeliacinį skundą dėl 2026 m. birželio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimo.

Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 37 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą, nurodė, jog ši teismo nutartis neskundžiama.

Atsakovas dėl 2026 m. birželio 15 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Skundžiama 2026 m. birželio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti nustatęs, jog teismo 2026 m. birželio 15 d. nutartis, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, atskiruoju skundu neskundžiama.

Vertindamas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl 2026 m. birželio 15 d. nutarties tuo pagrindu, kad nutartis, kuria nustatyti procesinio dokumento trūkumai (CPK 115 straipsnio 5 dalis), atskiruoju skundu neskundžiama, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 334 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.

Kartu pažymėtina, jog CPK 100 straipsnio 2 dalis numato, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl to, ar nutartys, kuriomis nustatomi ieškinio trūkumai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, gali būti apeliacijos objektas, remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu (CPK 100 straipsnio 2 dalis, 115 straipsnio 5 dalis), konstatuota, kad teismų nutartys, kuriomis yra nustatomi procesinio dokumento trūkumai, remiantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, išskyrus tas nutartis, kurios susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu. Teismų nutartys, kurios susijusios su žyminiu mokesčiu, yra apeliacijos objektas, todėl asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos, gali paduoti atskiruosius skundus (CPK 100 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023 16 punktas). Tokios pozicijos ir toliau nuosekliai laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-973-464/2023, 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-349-516/2025, 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-658-1097/2025, 2026 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53-798/2026 ir kt.).

Taigi remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu ir aktualia teismų praktika, atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tik tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis yra nustatomas terminas procesinio dokumento trūkumams, susijusiems su žyminio mokesčio mokėjimu, pašalinti, tačiau teismo nutartys, kuriomis yra nustatytas terminas trūkumams, susijusiems su procesiniams dokumentams keliamais turinio ir formos reikalavimais, pašalinti, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas atskirąjį skundą byloje teikė dėl pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 15 d. nutarties, kuria nustatyti apeliacinio skundo trūkumai, susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu, todėl tokia nutartis yra apeliacijos objektas, ir atsakovas dėl šios nutarties turi teisę pateikti atskirąjį skundą (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 100 straipsnio 2 dalis). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs aplinkybės, jog atskirasis skundas teikiamas dėl 2026 m. birželio 15 d. nutarties, kuria nustatytas terminas už apeliacinį skundą sumokėti žyminį mokestį, nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo (apelianto) atskirąjį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. birželio 15 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodęs, kad nutartis neskundžiama, nutarties apskundimo tvarką nurodė neteisingai, kitokio 2026 m. birželio 15 d. nutarties apskundimo galimybės vertinimo nesuponuoja.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsisakydamas priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams, susijusiems su žyminio mokesčio mokėjimu, pašalinti, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Esant tokioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartis panaikintina. Atskirojo skundo priėmimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija pagal CPK 334 straipsnio 2 dalį, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti šį procesinį klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir atsakovo ATS1 atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams) spręsti iš naujo.