Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Saulius Zajarskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolio Jono Petriko pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“, ASU1 , akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pakartotinas patvarkymas Nr. S-26-172-20091 „Dėl skolos išieškojimo“ 2026 m. kovo 23 d. išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ASU1 registruotąja pašto siunta (vykd. byla Nr. 0172/13/01739, II tomas, lapai 63, 64, 67, 68, 69, 70, 72, 74, 75, 76) ir 2026 m. kovo 23 d. išsiųsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ LR Juridiniu asmenų registre nurodytu bei išviešintu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir kitais nustatytais elektroniniais paštais (vykd. byla Nr. 0172/13/01739, II tomas, lapai 66, 67, 69, 70, 71) (CPK 6241 straipsnio 3 punkte įtvirtinta - Procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais elektroniniu ryšiu priemonėmis pasai šio Kodekso 175¹ straipsnio 9 dalį, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus).

Vadovaujantis Juridinių asmenų registro išrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra ASU1 (vykd. byla Nr. 0172/13/01739, II tomas, lapas 98).

Kiti suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą byloje nėra gauta.

Pareiškimas dėl baudos skyrimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus proceso dalyviams CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenis nustatyta, jog antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/13/01739, kurioje išieškojimas vykdomas iš skolininko S. S., išieškotojo AB „Klaipėdos vanduo“, naudai. Taip pat vykdomąją bylą Nr. 0172/16/02049, kurioje išieškojimas vykdomas iš skolininko S. S., išieškotojo AB „Klaipėdos vanduo“, naudai. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas S. S. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Pakartotinas 2026 m. kovo 23 d. patvarkymas Nr. S-26-172-20091 „Dėl skolos išieškojimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01739 buvo išsiųstas nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir kitais nustatytais elektroniniais paštais bei išviešintas elektroninėje byloje Nr. 0172/13/01739 Elektroninės vykdomosios bylos portale (https://www.antstoliai.lt) skirtame vykdymo proceso šalims elektroniniu būdu realiuoju laiku peržiūrėti vykdomosios bylos informaciją, antstolio atliktus vykdymo proceso veiksmus ir susipažinti su bylos dokumentais.

Antstolis Jonas Petrikas 2026 m. liepos 17 d. pakartotinai priėmė patvarkymą Nr. S- 26-172-50661 „Dėl skolos išieškojimo“ (vykd. byla Nr. 0172/13/01739, II tomas, lapas 89), kuriame nurodyta, atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio.

Pakartotinas 2026 m. liepos 17 d. patvarkymas Nr. S-26-172-50661 „Dėl skolos išieškojimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01739 buvo išsiųstas nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir kitais nustatytais elektroniniais paštais bei išviešintas elektroninėje byloje Nr. 0172/13/01739 Elektroninės vykdomosios bylos portale (https://www.antstoliai.lt). Taigi, vadovaujantis CPK 604, 605, 624¹ straipsniais, antstolio patvarkymai laikomi įteiktais tinkamai.

Duomenų, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ būtų įvykdžiusi antstolio reikalavimus dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar informavusi antstolį apie 2026 m. kovo 23 d. patvarkymo „Dėl skolos išieškojimo“ ir 2026 m. liepos 17 d. pakartotinio patvarkymo nevykdymo priežastis, nėra. Jokių objektyvių priežasčių (kliūčių), sutrukdžiusių įvykdyti antstolio reikalavimus, nenustatyta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkas S. S. įmonėje dirba iki šiol ir jam yra mokamas darbo užmokestis.

CPK 604 straipsnyje įtvirtina, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. CPK 624¹ straipsnyje numatyta - procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais elektroninių ryšių priemonėmis pagal šio kodekso 175¹ straipsnio 9 dalį, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra ASU1 (vykd. byla Nr. 0172/13/01739, II tomas, lapas 64), todėl būtent jis yra atsakingas už įmonės veiklą, jis privalo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi antstolio reikalavimai, t. y. ASU1 kyla atsakomybė už antstolio patvarkymo nevykdymą (CPK 585 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog visi antstolio siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau ASU1 antstolio reikalavimų tinkamai neįvykdė ir nepranešė antstoliui apie patvarkymo nevykdymo priežastis. Duomenų apie tai, kad patvarkyme nurodytas reikalavimas būtų įvykdytas, byloje nėra.

Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Todėl, teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei paties reikalavimo pagrįstumą, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes, o dėl įrodymų nepakankamumo atsiradę neaiškumai turėtų būti taikomi asmens, kuriam reiškiamas reikalavimas skirti nuobaudą, naudai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016, 23 punktas; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą. Konstatavus, kad antstolio patvarkyme nurodyta prievolė pasibaigė arba jos vykdymas neįmanomas, nėra pagrindo skolininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui taikyti CPK 585 straipsnyje nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą (tęsti jų taikymą).

Suinteresuotas asmuo S. S. prašo netenkinti antstolio prašymo ir baudos ASU1 neskirti, kadangi jo prievolė atlikti išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio yra pasibaigusi, nes skolininkas S. S. sumokėjo skolą.

Sutiktina su suinteresuoto asmens teiginiais, kad prievolė atlikti išskaitas iš darbo užmokesčio vadovui pasibaigia padengus skolą.

Atitinkamai už laikotarpį, kai skola jau sumokėta bendrovės vadovui arba kitam už sprendimo nevykdymą atsakingam asmeniui negali būti taikomos CPK 585 straipsnyje nustatytos sankcijos, tačiau tai nepaneigia antstolio teisės prašyti ir teismo teisės skirti baudą antstolio patvarkymo nevykdžiusiam asmeniui laikotarpiu nuo dienos, kai šis, gavęs antstolio patvarkymą, privalėjo pradėti jį vykdyti, iki aplinkybių, dėl kurių išnyksta pareiga vykdyti patvarkymo reikalavimus, atsiradimo (šiuo atveju iki skolos sumokėjimo) dienos, net jei šios aplinkybės atsirado iki teismo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo. Tokia išvada darytina siekiant užtikrinti antstolio patvarkymų privalomumą (CPK 585 straipsnio 1 dalis), kad antstolio patvarkymo nevykdantis asmuo neišvengtų atsakomybės už savo neveikimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-870-259/2019).

Baudos dydis, CPK 585 straipsnio nustatyta tvarka teismo skiriamas už kiekvieną teismo procesinio sprendimo ar teisėto antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, ne nubaudimo tikslą. Ši baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Teismas nėra saistomas skirti nekintantį baudos dydį, tik ribojamas įstatyme nustatyto baudos maksimalaus dydžio. Kartu teismas pažymi ir tai, kad vykdymo proceso metu skiriamos baudos negali neproporcingai apsunkinti asmens turtinės padėties, todėl sprendžiant dėl skiriamos baudos dydžio visais atvejais turi būti atsižvelgiama į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Atsižvelgiant į vykdomo dokumento pobūdį, patvarkymo nevykdymo trukmę, į tai, kad byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių antstolio reikalavimas nebuvo vykdomas, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog skolininkas S. S. pateikė duomenis, jog nuo 2026 m. rugsėjo 9 d. skolą sumokėjo, dėl ko paskirta bauda pagal savo paskirtį iš esmės nelems paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimų, teismas sprendžia, kad vienkartinė 30 Eur dydžio bauda laikytina pagrįsta bei atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 103, 106, 107, 585, 593, 616 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies.

Už antstolio Jono Petriko už 2026 m. kovo 23 d. pakartotino patvarkymo Nr. S- 26-172-20091 „Dėl skolos išieškojimo“ ir 2026 m. liepos 17 d. pakartotino patvarkymo Nr. S-26- 172-50661 „Dėl skolos išieškojimo“, neįvykdymą UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ASU1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti 30 Eur dydžio baudą, paskirtą baudą išieškant valstybės naudai.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/13/01739,1 ir 2 tomai, Nr. 0172/16/02049 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.