Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl SUA1 pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, išvada teikianti institucija (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad SUA1 , a. k. (duomenys neskelbtini) , yra (duomenys neskelbtini) , yra neįgali. Jai gydymo įstaigoje nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini) ligos. SUA1 psichinė būklė yra suprastėjusi. Ji nebesiorientuoja laike, aplinkoje, dažnai kliedi, nebeatpažįsta artimųjų. Ji nebeturi gebėjimų savarankiškai ar su pagalba naudotis gaunamomis pajamomis, nebesupranta pinigų reikšmės ir jų vertės, nebesugeba skirstyti ir valdyti asmeninių finansų, priimti sprendimų susijusių su turtiniais ir neturtiniais klausimais.

Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus sprendimu dėl dalyvumo lygio Nr. (duomenys neskelbtini), SUA1 nuo (duomenys neskelbtini), neterminuotai, nustatytas 10 proc. dalyvumo lygis ir 90 proc. netekto dalyvumo lygis. (duomenys neskelbtini) Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus sprendimu dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio Nr. (duomenys neskelbtini), SUA1 nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai, nustatytas II lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis.

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro apibendrinančioje išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad SUA1 negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes SUA1 negeba priimti sprendimų kasdieniniame gyvenime, savarankiškai nei su pagalba naudotis gaunamomis pajamomis, negeba tvarkyti finansinių reikalų, nes nesupranta pinigų reikšmės ir jų vertės, negeba planuoti skirstyti ar valdyti asmeninių finansų, priimti sprendimų susijusių su turtiniais ar asmeniniais neturtiniais klausimais. Vertinamoji negeba savarankiškai pasirūpinti savo gaunamomis lėšomis ir disponuoti savo turtu. Dėl esamos sunkios sveikatos būklės SUA1 nebesupranta kasdienių sprendimų esmės, negeba išreikši sąmoningo pasirinkimo, negali atpažinti savo sveikatos problemų, nesugeba nuspręsti kada ir kokių sveikatos priežiūros paslaugų jai gali prireikti. Reikalui esant artimieji rūpinasi visais sveikatos priežiūros reikalais - kreipiasi į gydytojus, užtikrina medikamentų vartojimą. SUA1 reikalinga nuolatinė aplinkinių priežiūra ir slauga kasdienėje veikloje, atliekant tam tikrus veiksmus. SUA1 yra visiškai priklausoma nuo kitų asmenų, jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir pagalba. Išvadoje nurodytos ir įvertintos konkrečios sritys, kuriose ji negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.

SUA1 gauna pensiją, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją. Ją aprūpinti reikalingos piniginės lėšos, kuriomis ji dėl esamos psichinės sveikatos būklės savarankiškai disponuoti negali, todėl būtina tą turtą administruoti.

Išvadą byloje teikiančios institucijos ITI1 atstovė A. V. pateiktą išvadą palaikė. Joje nurodyta, kad išvadą teikianti institucija sutinka su pareiškimo tenkinimu, jame išdėstytais motyvais.

Asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu – SUA1 nebuvo kviečiama į teismo posėdį, kadangi (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ji negali teismo posėdžio metu suteikti adekvačios informacijos apie save ir savo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl SUA1 pripažinimo neveiksniu

CK 2.10 str. 1 d. ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 str. nuostatas, yra du būtini neveiksnumo tam tikroje srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 str., 467 str. 4 d.), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo tam tikroje srityje nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje atveju. Pagal CK 2.10 str. 1 d. ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 str. nuostatas tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu tam tikroje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui yra nustatoma globa. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 str. 1 d., 4 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi, neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje. Atitinkamai, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, CK 2.11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį ribotai veiksniu toje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti rūpybą šioje srityje.

Taikant asmens civilinio veiksnumo apribojimo institutą kiekvienu atveju yra svarbu turėti omenyje šio instituto taikymo tikslą. Pripažinimo neveiksniu instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Pripažinimo ribotai veiksniu ir rūpybos tam tikroje srityje ribotai veiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.239 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl asmens (ne)pripažinimo ribotai veiksniu, mutatis mutandis taikytini kasacinio teismo išaiškinimai dėl asmens pripažinimo neveiksniu CK 2.10 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad fizinio asmens veiksnumo apribojimo institutas yra ultima ratio priemonė, taikytina išskirtiniais atvejais laikantis griežtai nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 23 punktas, 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-701/2022, 34 punktas, ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 26 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 33 punktas, ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinis teismas, spręsdamas dėl psichinę negalią turinčio asmens pripažinimo neveiksniu, yra konstatavęs, kad teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu. Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 27 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamos bylos duomenimis, pagal esamą informacija iš (duomenys neskelbtini) atlikto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo apibendrinančiosios išvados spręstina, jog SUA1 faktiškai negali priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse. Kaip teigiama šioje išvadoje, ji nebesupranta kasdienių sprendimų esmės, negeba išreikši sąmoningo pasirinkimo, negali atpažinti savo sveikatos problemų, nesugeba nuspręsti kada ir kokių sveikatos priežiūros paslaugų jai gali prireikti. Ji negeba priimti sprendimų kasdieniniame gyvenime, savarankiškai nei su pagalba naudotis gaunamomis pajamomis, negeba tvarkyti finansinių reikalų, nes nesupranta pinigų reikšmės ir jų vertės, negeba planuoti skirstyti ar valdyti asmeninių finansų, priimti sprendimų susijusių su turtiniais ar asmeniniais neturtiniais klausimais.

SUA1 gydymo įstaigoje nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini) ligos.

(duomenys neskelbtini) Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus sprendimu dėl dalyvumo lygio Nr. (duomenys neskelbtini), SUA1 nuo (duomenys neskelbtini), neterminuotai, nustatytas 10 proc. dalyvumo lygis ir 90 proc. netekto dalyvumo lygis. (duomenys neskelbtini) Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus sprendimu dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio Nr. (duomenys neskelbtini), SUA1 nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai, nustatytas II lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis.

(duomenys neskelbtini) d,. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), SUA1 nustatyta (duomenys neskelbtini). Ekspertai duoda išvadą, kad dėl įgytos silpnaprotystės SUA1 negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į byloje esančią išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, į ekspertų išvadas, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas pripažinti SUA1 neveiksnia nurodytose srityse:

turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityse; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, srityse; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo srityse; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityse; paveldėjimo teisinių santykių srityse; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityse; bankinių sąskaitų valdymo, bankinių operacijų atlikimo srityje;

asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityse; sveikatos priežiūros srityse; šeimos santykių srityse; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityse; darbo teisinių santykių srityse; pilietinių teisių srityje (balsavimo rinkimuose), gebėjimo kreiptis į teismą ar į kitas viešojo administravimo institucijas srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais, gebėjimo naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimo ir pan. srityje.

Nors pareiškime prašoma SUA1 pripažinti neveiksnia siauresne nei įstatymo leidėjas įvardija asmeninių neturtinių santykių sritis, apimti, tačiau teismas vadovaujasi ekspertų duotomis išvadomis ir išvardijamu sryčių sąrašu.

Dėl globos nustatymo

Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 str. 4 d.).

Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 str.1 d.). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 str. 1 d.). CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Institucijos teikiančios išvadą byloje – ITI1 atstovė teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, jog suinteresuotas asmuo PRS1 būtų netinkama SUA1 globėju.

Įvertinus byloje esančią medžiagą bei atsižvelgus į pareiškėjos, suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimus, darytina išvada, kad PRS1 tinkamai rūpinasi savo (duomenys neskelbtini), dėl savo asmeninių, moralinių savybių ir sveikatos būklės gali tinkamai atlikti globėjo pareigas. Todėl siekiant apsaugoti neveiksnios SUA1 teises ir interesus, jos globėju skiriama PRS1 .

Teismo nutartys dėl globos ir rūpybos nustatymo bei globėjo ir rūpintojo paskyrimo vykdomos skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto administratoriaus paskyrimo

Įvertinus byloje esančią medžiagą bei atsižvelgus į proceso šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad PRS1 skirtina neveiksnios SUA1 turto administratoriumi, nustatant visišką turto administravimą (CK 4. 236-4.252 str.). Turto administratoriui išaiškintinos jo teisės ir pareigos (CK 4.240–4.244 str., CPK 508 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 464¹, 468, 491, 493, 496, 505-508 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti SUA1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia išvardintose srityse:

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais (susimokėjimu už komunalines paslaugas ir pan.);

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusių su lizingo, daiktų pirkimu - pardavimu išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimosi individualia veikla ir kt.).,

savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus, pvz. policija, prokuratūra, savivaldybės bei valstybės institucijas, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

šeimos santykių srityje (asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

asmens gebėjimo būti pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jos galimybes ir poreikius ir pan.);

naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise srityje.

Nustatyti SUA1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , globą.

Paskirti PRS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , SUA1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , globėju sprendimo rezoliucinės II dalies išvardintų turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srytyse.

Nustatyti SUA1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , turto visišką administravimą.

Paskirti SUA1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , turto administratoriumi PRS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) .

Sprendimo dalį dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.