- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-29
- Bylos Nr.
- 1S-299-635/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01230-2024-7
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Kaltinamasis
- KAL2, KAL1
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo KAL2 gynėjo advokato GNS2 skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla kaltinamųjų KAL1 ir KAL2 atžvilgiu dėl veikos pagal BK 225 straipsnio 4 dalį bei kaltinamojo KAL2 atžvilgiu dėl veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išskirta iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) į atskirą baudžiamąją bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje KAL2 kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, KAL1 kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi kaltinamiesiems KAL1 ir KAL2 baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, kaltinamajam KAL2 ir dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, išskirta į atskirą bylą. Toks apylinkės teismo sprendimas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems pateikti kaltinimai nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių dvi veikos priskiriamos baudžiamiems nusižengimams, t. y. dėl veikų pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ( KAL1 ir KAL2 ) ir 259 straipsnio 2 dalį ( KAL2 ). Nagrinėjamu atveju byla yra pakankamai sudėtinga ir didelės apimties, teisiamojo posėdžio metu būtina atlikti daug įrodymų tyrimo veiksmų. Sutiktina su valstybinio kaltintojo pozicija, kad didžioji įrodymų tyrimo veiksmų dalis dėl šių baudžiamųjų nusižengimų yra atlikti. Byloje yra du kaltinamieji ir teisiamasis posėdis buvo organizuojamas taip, kad netrikdytų vieno kaltinamųjų, t. y. KAL1, perteklinio proceso, dirbtinai sukuriant stebėti kito kaltinamojo tyrimo veiksmų, nesusijusių su jo vieninteliu epizodu, nes šiuo atveju didžioji dalis kaltinimų yra pateikti tik vienam kaltinamajam KAL2, kai KAL1 inkriminuojamas tik vienintelis epizodas (baudžiamasis nusižengimas). Atsižvelgiant į tai, kad didžioji įrodymų tyrimo veiksmų dalis dėl šių baudžiamųjų nusižengimų yra atlikti, tolesnis bylos nagrinėjimas vilkina šių baudžiamųjų nusižengimų nagrinėjimą, o jiems pasibaigus, kartu bus apsunkinta ar net atimta teisė į greitą bylos išnagrinėjimą KAL1, taip pat įskaitant iš dalies ir KAL2 baudžiamųjų nusižengimų atžvilgiu. Todėl apylinkės teismas konstatavo, jog bylos išskyrimas leistų bylos nagrinėjimą toliau vykdyti tik baudžiamųjų nusižengimų atveju ir organizuoti bylos nagrinėjimą tik šių kaltinimų ribose, tokiu būdu užtikrins greitesnį ir visos bylos nagrinėjimą, taip pat toks išskyrimo būdas nepakenks nagrinėjimo teisme išsamumui bei taip pat padės išvengti perteklinio kaltinamųjų procesinių suvaržymų.
II. Skundo argumentai ir prašymai
Kaltinamojo KAL2 gynėjas advokatas GNS2 skundu apygardos teismui prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro prašymą išskirti į atskirą baudžiamąją bylą kaltinimus pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį atmesti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Teigia, jog skundžiama nutartis nepagrįsta konkrečiomis bylos aplinkybėmis, priimta netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 4 dalies ir 254 straipsnio nuostatas, neįvertinus ankstesnio to paties faktinio epizodo išskyrimo procesinių padarinių, galimo gynybos teisių apsunkinimo ir prieštaringų procesinių sprendimų rizikos. Be to, skundžiamoje nutartyje nepateikti esminiai teismo išvadų motyvai, nes joje neatsakyta nė į vieną konkretų gynybos rašytiniuose argumentuose nurodytą prieštaravimą. Pažymi, kad bylos išskyrimas nėra savaiminė ar vien prokuroro pageidavimu taikoma procedūra. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti ne tik galimą proceso pagreitėjimą, bet ir tai, ar išskyrimas nepakenks išsamiam ir nešališkam bylos išnagrinėjimui, kaltinamojo teisei į veiksmingą gynybą bei nesukels prieštaringų procesinių sprendimų rizikos. Skunde gynėjas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika ir nurodo, kad teismų praktikoje bylos paprastai išskiriamos tais atvejais, kai vienas ar keli kaltinamieji pasislepia ir jų buvimo vieta nežinoma arba kai kaltinamasis dėl sunkios ligos ilgesnį laiką negali dalyvauti teisiamajame posėdyje. Šiuo atveju prokuroras nenurodė ir teismas nenustatė, kad KAL2 ar KAL1 slapstytųsi, neatvyktų į teismo posėdžius, sunkiai sirgtų arba dėl jų elgesio bendras bylos nagrinėjimas būtų objektyviai neįmanomas.
3.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiama nutartimi byla išskirta ne vieno kaltinamojo atžvilgiu, kurio procesas būtų atidedamas, o atskirti tik tam tikri kaltinimai. KAL2 atžvilgiu procesas bus tęsiamas ir pagrindinėje, ir išskirtoje byloje. Todėl BPK 254 straipsnio 2 dalyje numatytas modelis, kai byla atidedama dėl vienų kaltinamųjų ir tęsiama dėl kitų, nagrinėjamos situacijos tiesiogiai neatitinka. Teismas turėjo ypač išsamiai pagrįsti, kodėl vieno kaltinamojo kaltinimų fragmentavimas į du lygiagrečius procesus atitinka BPK 234 straipsnio 4 dalies tikslą ir kuo toks sprendimas realiai, o ne vien formaliai paspartins abiejų bylų nagrinėjimą. Skundžiamoje nutartyje tokio vertinimo nėra. Prokuroro nurodytas ir teismo pakartotas abstraktus siekis greičiau išnagrinėti du kaltinimus savaime nepatvirtina BPK 234 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos. Nei prokuroras, nei teismas nenurodė, kiek konkrečių procesinių veiksmų dar reikėtų atlikti dėl BK 225 straipsnio 4 dalies ir BK 259 straipsnio 2 dalies epizodų, kokie veiksmai pagrindinėje byloje neleidžia šių epizodų ištirti artimiausiuose posėdžiuose, kiek laiko dėl to galėtų trukti bendras procesas ir kodėl proceso operatyvumo negalima užtikrinti toliau nagrinėjant vieną bylą. Skundžiamos nutarties formuluotė, kad „didžioji įrodymų tyrimo veiksmų dalis“ dėl baudžiamųjų nusižengimų jau atlikta, nieko nepaaiškina, nes teismas neįvardijo, kokie įrodymai jau ištirti, kokius dar būtina ištirti ir kokios konkrečios kliūtys trukdo tai padaryti bendroje byloje.
3.3. Pažymi, kad patenkinus prokuroro prašymą kaltinamasis KAL2 priverstas tuo pačiu metu gintis dviejuose savarankiškuose baudžiamuosiuose procesuose. Abiejose bylose reikės derinti teismo posėdžių laiką, spręsti dėl įrodymų išreikalavimo ir tyrimo, rengti atskirus procesinius dokumentus ir baigiamąsias kalbas, o priėmus nepalankius sprendimus – atskirai juos skųsti ir dalyvauti dviejuose apeliaciniuose procesuose. Tai objektyviai didina gynybos darbo apimtį ir kaltinamojo išlaidas bei apsunkina galimybę nuosekliai įgyvendinti procesines teises. Proceso operatyvumas negali būti suprantamas tik kaip galimybė valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui greičiau gauti atskirą teismo sprendimą. Proceso greitumo principas turi būti derinamas su rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į veiksmingą gynybą reikalavimais. Byla teismui perduota su vienu kaltinamuoju aktu, kuriame prokuroras pats pasirinko visus kaltinimus nagrinėti kartu. Nuo kaltinamojo akto surašymo prokuratūrai buvo žinoma tiek apie inkriminuojamų veikų padarymo laiką, tiek apie jų teisinį kvalifikavimą ir taikytinus senaties terminus. Prokuroro nurodoma senaties rizika nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Gynyba neatliko veiksmų, kuriais būtų sąmoningai vilkinamas procesas, todėl valstybinio kaltinimo pasirinktos bylos apimties ir proceso organizavimo pasekmės negali būti šalinamos kaltinamojo KAL2 procesinės padėties sąskaita. Be to, būtina atsižvelgti ir į ankstesnius procesinius sprendimus dėl to paties 2024 m. sausio 2 d. 20 Eur perdavimo epizodo. (Duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras PROK1 2024 m. liepos 4 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) atskyrė tyrimą LUD12 atžvilgiu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, nutarime konstatuota, kad LUD12 įtariamas KAL2 ir KAL1 pasiūlęs ir perdavęs būtent tą patį 20 Eur kyšį, kurio priėmimas šioje byloje KAL2 ir KAL1 inkriminuojamas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Taigi vienas faktinis įvykis jau ikiteisminio tyrimo metu buvo padalytas į du procesus pagal skirtingus jo dalyvius.
3.4. Nurodo, kad jeigu LUD12 atžvilgiu tyrimas nebūtų buvęs atskirtas ir byla visų šio įvykio dalyvių atžvilgiu būtų perduota teismui, tas pats kyšio davimo ir jo tariamo priėmimo epizodas galėtų būti nagrinėjamas viename procese. Tokiu atveju būtų sudaryta galimybė vienu metu ištirti LUD12, KAL2 ir KAL1 pozicijas, tiesiogiai užduoti klausimus, pašalinti jų parodymų prieštaravimus ir išvengti dabartinės būtinybės atskirai užtikrinti LUD12 atvykimą į bylą, kurioje jis nebėra kaltinamasis. Todėl bent dalis dabartinių proceso organizavimo sunkumų kilo ne dėl KAL2, KAL1 ar jų gynėjų veiksmų ir ne dėl objektyvios bylos apimties, o dėl ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro anksčiau pasirinkto tos pačios faktinės situacijos išskaidymo. Dabartinis BK 225 straipsnio 4 dalies epizodo atskyrimas šių padarinių nepašalina. LUD12 , kaip asmuo, kuris, kaltinimo teigimu, perdavė 20 Eur, išlieka tiesiogiai reikšmingas ir naujai išskirtoje byloje. Vadinasi, jo dalyvavimo ir apklausos problema tik perkeliama į kitą procesą arba tuos pačius įrodymus tektų tirti pakartotinai. Jeigu atskiroje byloje būtų mėginama apsiriboti ikiteisminio tyrimo metu duotais LUD12 parodymais, jo tiesiogiai iki galo neapklausiant, kiltų papildomi BPK 44 straipsnio 7 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintos teisės užduoti kaltinimo liudytojui klausimus užtikrinimo klausimai. Taigi išskyrimas savaime negarantuoja greitesnio BK 225 straipsnio 4 dalies epizodo išnagrinėjimo ir gali tik perkelti tą pačią procesinę kliūtį į dar vieną bylą. Ankstesnio atskyrimo sukeltų sunkumų negalima šalinti antrą kartą skaidant tą pačią faktinę situaciją ir dėl to dar labiau apsunkinant kaltinamojo KAL2 procesinę padėtį.
3.5. Pabrėžia, jog BK 225 straipsnio 4 dalies kaltinimas vertintinas ne vien kaip izoliuotas 20 Eur perdavimo epizodas. Šis kaltinimas pareikštas dviem tos pačios bylos kaltinamiesiems, kaltinant juos veikus bendrininkų grupe ir vykdžius policijos pareigūnų tarnybinius įgaliojimus, bei grindžiamas kriminalinės žvalgybos ir kitais bendrame ikiteisminiame tyrime surinktais duomenimis. Pagrindinėje byloje taip pat vertinamas KAL2 tarnybinių įgaliojimų naudojimas, jo veiksmų tikslai ir dalies tų pačių duomenų patikimumas. Todėl prieš išskirdamas šį epizodą teismas turėjo konkrečiai nustatyti, kurie įrodymai ir aplinkybės sutampa, bei įvertinti, ar atskiras jų tyrimas nesuskaidys vieningo faktinio konteksto. Vis dėlto, skundžiamoje nutartyje toks vertinimas neatliktas. Vien tai, kad BK 259 straipsnio 2 dalies kaltinimas kilo atliekant kratą bendrame ikiteisminiame tyrime, savaime neįrodo šio epizodo neatskiriamo ryšio su kitais kaltinimais. Tačiau spręsdamas dėl jo išskyrimo teismas turėjo patikrinti, ar gynybos keliami klausimai dėl kratos teisėtumo, rasto objekto fiksavimo, saugojimo, tyrimo, jo priklausomybės KAL2 ir tyčios laikyti narkotinę medžiagą nėra susiję su kitais toje pačioje byloje tiriamais kratos metu gautais duomenimis. Teismas nė vienos šios aplinkybės neaptarė. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nepaaiškino, kodėl du tarpusavyje faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais visiškai skirtingi BK 225 straipsnio 4 dalis ir BK 259 straipsnio 2 dalis epizodai išskirti į vieną naują baudžiamąją bylą. Jeigu deklaruojamas tikslas yra kuo greičiau užbaigti kiekvieną baudžiamojo nusižengimo procesą, šių dviejų tarpusavyje nesusijusių epizodų sujungimas naujoje byloje šiam tikslui savaime nepadeda. Priešingai, procesinės kliūtys, susijusios su LUD12 dalyvavimu nagrinėjant BK 225 straipsnio 4 dalies epizodą, gali toliau stabdyti ir visiškai su juo nesusijusio BK 259 straipsnio 2 dalies epizodo išnagrinėjimą. Ši aplinkybė paneigia teismo teiginį, kad pasirinktas bylos struktūros pakeitimas savaime užtikrins greitesnį abiejų kaltinimų išnagrinėjimą.
3.6. Tvirtina, kad atskiroje byloje priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 225 straipsnio 4 dalies, nors formaliai ir nepakeistų teismo pareigos savarankiškai įvertinti įrodymus pagrindinėje byloje, galėtų turėti faktinę įtaką KAL2 asmenybės, tarnybinės veiklos, jo paaiškinimų ir parodymų patikimumo vertinimui. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-221-942/2020 pažymėta, kad kitoje byloje anksčiau priimtas apkaltinamasis nuosprendis gali tapti vienu esminių veiksnių, formuojančių teismo vidinį įsitikinimą, o kiti įrodymai tuomet pradedami vertinti ankstesnio nuosprendžio išvadų kontekste. KAL2 situacijoje ši rizika yra reali, tačiau skundžiamoje nutartyje ji apskritai neįvertinta. Nagrinėjant visus kaltinimus vienoje byloje, teismas galėtų vienu procesiniu sprendimu kompleksiškai įvertinti visas veikų padarymo aplinkybes, KAL2 asmenybę ir, apkaltinamojo nuosprendžio atveju, individualizuoti bei subendrinti bausmes. Išskyrus dalį kaltinimų ir priėmus atskirus nuosprendžius, vėliau galėtų tekti taikyti BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytą bausmių bendrinimo tvarką ir įskaityti pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmę. Tai ne supaprastina, bet sukuria papildomą procesų etapą ir apsunkina vientisą bausmės individualizavimą. Gynyba nesutinka, kad galima senaties termino pabaiga savaime pateisina bylos išskyrimą. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis yra baudžiamajame įstatyme nustatytas valstybės teisės persekioti asmenį laiko apribojimas. Jos taikymo rizika negali būti vertinama kaip aplinkybė, dėl kurios kaltinamojo teisė į vientisą, nuoseklų ir ekonomišką procesą tampa mažiau svarbi. Priešingu atveju bylos išskyrimas būtų naudojamas ne teisingam proceso organizavimui, o išimtinai siekiant išvengti baudžiamajame įstatyme nustatytų senaties teisinių padarinių. Teismas nepagrindė, kad visos bylos neįmanoma išnagrinėti per likusį terminą arba kad mažiau gynybos teises ribojančiomis priemonėmis negalima užtikrinti operatyvaus proceso.
Šalies argumentai
3.7. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas ne tik neįvertino 2026 m. rugpjūčio 26 d. raštu pateiktų kaltinamojo KAL2 gynėjo argumentų, bet ir apskritai nenurodė, kad toks procesinis dokumentas buvo gautas ir yra bylos medžiagoje. Nutartyje nėra nei nuorodos į šio dokumento datą ar pavadinimą, nei jo turinio santraukos, nei atsakymo į kurią nors jame išdėstytą argumentų grupę. Kadangi dokumento gavimą patvirtino pats teismas, jo nepaminėjimas nutartyje negali būti aiškinamas tuo, kad raštas teismo nepasiekė. Tai leidžia daryti išvadą, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas šiuo dokumentu nesivadovavo ir jame pateiktų argumentų realiai nevertino, ir į juos neatsakė. Be to, teismo išvada, kad išskyrimas padės išvengti kaltinamojo KAL2 procesinių suvaržymų, prieštarauja pačiai nutarties esmei, nes jo atžvilgiu vietoje vieno proceso sukuriami du savarankiški procesai. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byla sudėtinga, didelės apimties ir joje dar būtina atlikti daug įrodymų tyrimo veiksmų. Todėl teismas privalėjo pateikti ypač konkrečius motyvus, kodėl bylos fragmentavimas nepakenks išsamumui, tačiau jų nepateikė.
Atsiliepimas
4. Prokuroras atsiliepimu prašo kaltinamojo KAL2 gynėjo advokato GNS2 skundą atmesti. Nurodo, kad KAL2 ir KAL1 padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 4 dalyje, kur jie yra kaltinami paėmę kyšį, yra niekaip nesusijusi su kitomis šioje byloje tiriamomis nusikalstamomis veikomis, kurių padarymu yra kaltinamas KAL2. Šios nusikalstamos veikos padarymą įrodo visiškai kiti tyrimo metu surinkti duomenys, nei tie, kuriais yra grindžiamas KAL2 piktnaudžiavimas tarnyba ir kiti neteisėti veiksmai. Analogiška situacija ir dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo. Pažymi, kad KAL1 šioje byloje yra kaltinamas tik vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Visos kitos tiriamos šioje byloje nusikalstamos veikos nėra jam inkriminuotos. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, tiriant kitas KAL2 inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurios nėra susijusios su kyšio priėmimu, t. y. su ta nusikalstama veika, kuri yra inkriminuota KAL1. Nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 4 dalyje padaryta 2024-01-02, todėl senaties terminas sueina 2027-01-02. Tuo tarpu įrodymai, kurie yra susiję su nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 4 dalyje, yra baigiami tirti. Jau ištirti beveik visi įrodymai ir dėl šių nusikalstamų veikų artimiausiu metu būtų galima priimti galutinį procesinį sprendimą. Taigi, neatskyrus baudžiamosios bylos ir dėl objektyvių priežasčių užsitęsus jos nagrinėjimui, iš esmės galėtų lemti tai, jog KAL1 gali išvengti baudžiamosios atsakomybės suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o tai neabejotinai prieštarautų teisingumo principui.
Motyvuojamoji dalis
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo KAL2 gynėjo advokato GNS2 skundas tenkinamas.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs gautą skundą, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą ir susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi byla kaltinamųjų KAL1 ir KAL2 atžvilgiu dėl veikos pagal BK 225 straipsnio 4 dalį bei kaltinamojo KAL2 atžvilgiu dėl veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išskirta į atskirą baudžiamąją bylą nepagrįstai ir skubotai, todėl nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Bylos nagrinėjimas teisme vyksta posėdyje dalyvaujant kaltinamajam (BPK 245 straipsnio 1 dalis). BPK 246 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kaltinamojo pareiga dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pagal šio straipsnio nuostatas kaltinamajam nevykdant šios pareigos bylą galima nagrinėti tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. BPK 254 straipsnis reglamentuoja bylos išskyrimą, bylų sujungimą ir nutraukimą ar perdavimą prokurorui. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. Minėto straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas atidedamas. BPK 234 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Taigi, pagal aptartas teisės normas sprendimas dėl baudžiamosios bylos išskyrimo ar baudžiamųjų bylų sujungimo yra priskirtas teismo diskrecijai. Be to, iš paminėto teisinio reguliavimo spręstina, kad sprendimas išskirti bylą visų pirma turi būti grindžiamas išvada, kad tai padės greitesniam išskirtų bylų išnagrinėjimui. Dėl bylos išskyrimo tikslingumo teismas sprendžia įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes bei proceso eigą, tačiau bet kuriuo atveju kartu turi būti įvertinama, ar toks sprendimas nesukliudys teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Nagrinėjamo klausimo kontekste paminėtina ir teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad bylos dėl įtariamųjų (kaltinamųjų), kuriems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neatskiriamai susijusios, paprastai turėtų būti nagrinėjamos kartu. Taip yra sudaromos sąlygas vieno rungtyniško teisminio proceso metu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, kartu užtikrinamas proceso ekonomiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-976/2018, 39-40 punktai).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose baudžiamoji byla gauta 2025 m. spalio 23 d., o 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose vyksta ir yra tęsiamas, apklausiami liudytojai. 2026 m. sausio 28 d., 2026 m. vasario 11 d., 2026 m. kovo 16 d., 2026 m. balandžio 14 d., 2026 m. gegužės 13 d., 2026 m. gegužės 26 d., 2026 m. rugpjūčio 26 d., 2026 m. rugsėjo 17 d., vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose tiek kaltinamasis KAL2, tiek ir kaltinamasis KAL1 dalyvavo. Taigi, visais atvejais kaltinamieji teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvavo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi tenkinus prokuroro prašymą, kaltinamiesiems KAL1 ir KAL2 baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, kaltinamajam KAL2 ir dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, išskirta į atskirą bylą. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad didžioji įrodymų tyrimo veiksmų dalis dėl šių baudžiamųjų nusižengimų yra atlikti, tolesnis bylos nagrinėjimas vilkina šių baudžiamųjų nusižengimų nagrinėjimą, o jiems pasibaigus, kartu bus apsunkinta ar net atimta teisė į greitą bylos išnagrinėjimą KAL1, taip pat įskaitant iš dalies ir KAL2 baudžiamųjų nusižengimų atžvilgiu, ir konstatavo, kad bylos išskyrimas leistų bylos nagrinėjimą toliau vykdyti tik baudžiamųjų nusižengimų atveju ir organizuoti bylos nagrinėjimą tik šių kaltinimų ribose, tokiu būdu užtikrins greitesnį ir visos bylos nagrinėjimą, taip pat toks išskyrimo būdas nepakenks nagrinėjimo teisme išsamumui bei taip pat padės išvengti perteklinio kaltinamųjų procesinių suvaržymų.
Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato konkrečių baudžiamųjų bylų sujungimo ar išskyrimo pagrindų. Teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes bei proceso eigą, sprendžia, ar tikslinga bylas sujungti ar išskirti ir ar tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui. Turi būti įvertinti nagrinėjamos baudžiamosios bylos trukmė, jos eiga, bylos apimtis bei sudėtingumas, o išvada dėl tikslingumo baudžiamąją bylą atskiro kaltinamojo atžvilgiu išskirti į atskirą bylą pagrįsta ne tik siekiu bylą nagrinėti operatyviai, bet ir tikslu, kad baudžiamąją bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, skundžiamos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutarties turinį, matyti, kad teismas sprendimą išskirti bylą kaltinamųjų KAL1 ir KAL2 atžvilgiu dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, kaltinamojo KAL2 atžvilgiu ir dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, grindė siekiu išnagrinėti baudžiamąją bylą per kuo trumpesnį laiką ir išvengti perteklinio kaltinamųjų procesinių suvaržymų.
BPK 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta baudžiamojo proceso paskirtis – nusikalstamas veikas atskleisti ne tik greitai, bet ir išsamiai, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Iš kaltinamojo akto matyti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimai padarius nusikalstamas veikas pareikšti 2 asmenims. KAL2 kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, KAL1 kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Be to, kaltinamieji yra kaltinami padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje, bendrininkaudami. Kaip pagrįstai nurodyta kaltinamojo KAL2 gynėjo skunde, kad procesinės kliūtys, susijusios su liudytojo LUD12 dalyvavimu nagrinėjant BK 225 straipsnio 4 dalies epizodą, gali toliau stabdyti ir visiškai su juo nesusijusio BK 259 straipsnio 2 dalies epizodo išnagrinėjimą, taigi ši aplinkybė iš esmės paneigia skundžiamos nutarties teiginį, jog pasirinktas bylos struktūros pakeitimas savaime užtikrins greitesnį abiejų kaltinimų išnagrinėjimą. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog liudytojas LUD12 nebuvo atvesdintas ir į 2026 m. rugsėjo 17 d. teisiamąjį posėdį. Papildomai pažymėtina ir tai, kad aptariamu atveju skundžiamoje nutartyje teismas neišdėstė jokių motyvų, pagrindžiančių išvadą, jog bylos išskyrimas baudžiamųjų nusižengimų atveju užtikrintų greitesnį ir visos bylos nagrinėjimą, t. y. skundžiamoje nutartyje nenurodyti ir neaptarti jokie argumentai kodėl nagrinėjamu atveju neišskyrus iš baudžiamosios bylos baudžiamųjų nusižengimų nagrinėjimo, ši byla negali būti išnagrinėta (kokie tyrimo veiksmai yra neatlikti dalyje dėl KAL2 pareikštų kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, kas trukdo juos atlikti). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinis teisiamasis posėdis yra paskirtas 2026 m. gruodžio 8 d. Taigi, iš esmės lieka neaišku dėl kokių priežasčių bylos nagrinėjimas negali būti baigtas iki minėtos datos, ar 2026 m. gruodžio 8 d., tokių aplinkybių skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, išskyrus bylą kaltinamųjų KAL1 ir KAL2 atžvilgiu dėl veikos pagal BK 225 straipsnio 4 dalį bei kaltinamojo KAL2 atžvilgiu dėl veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nebūtų užtikrintas proceso ekonomiškumo principas. Visų pirma išskyrus bylą turės būti organizuojami du procesai. Iš esmės tokiu būdu būtų pasunkinta kaltinamojo KAL2 padėtis, nes jo atžvilgiu būtų nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos. Kita vertus, atsižvelgus į skundžiamos nutarties argumentus, paminėtina ir tai, kad pagal BPK 248 straipsnio 2 dalį, kai byloje yra keli kaltinamieji, teismas gali laikinai leisti vienam ar keliems kaltinamiesiems, jų atstovams pagal įstatymą ir gynėjams nedalyvauti tiriant įrodymus, kurie nesusiję su šiais kaltinamaisiais. Galimybė kaltinamiesiems ar jų gynėjams naudotis šiomis procesinėmis nuostatomis nėra ribojama, tad pagrindo spręsti apie pernelyg apsunkintą procesą kaltinamajam KAL1 nėra. Juo labiau, kad jo gynėja sprendžiant klausimą dėl bylos išskyrimo, prieštaravo tokiam procesiniam veiksmui.
Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti duomenys, kurie pavirtinų, jog neišskyrus baudžiamosios bylos jos procesas užsitęs nepagrįstai ilgai ir tokiu būdu bus pažeista kaltinamųjų teisė, kad jų bylą išnagrinėtų per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis), ar, kad nėra galimybės baudžiamosios bylos išnagrinėti ir priimti baigiamąjį teismo aktą iki sueis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Teismų praktikoje baudžiamosios bylos dažniausiai išskiriamos tuomet, kai nėra galimybės nustatyti vieno iš kaltinamųjų arba kuris iš jų pasislėpė jau prasidėjus procesui. Šiuo atveju byla apylinkės teisme yra nagrinėjama pagal sudarytą teisiamųjų posėdžių grafiką. Nė vienas iš kaltinamųjų nėra pasislėpęs nuo teismo. Bylos vilkinimo požymių nenustatyta. Ji nėra labai didelės apimties ar labai sudėtinga. Taigi, neturėtų būti kliūčių greitam bylos išnagrinėjimui per artimiausius teisiamuosius posėdžius. Paminėtina ir tai, kad ateityje pasikeitus aplinkybėms, teismo teisė išskirti bylą nėra apribota.
Atsižvelgdamas į pirmiau šioje nutartyje aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas dėl baudžiamosios bylos kaltinamųjų KAL1 ir KAL2 atžvilgiu dėl veikos pagal BK 225 straipsnio 4 dalį bei kaltinamojo KAL2 atžvilgiu dėl veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išskyrimo buvo skubotas, priimtas neišnaudojus visų galimybių, siekiant išnagrinėti baudžiamąją bylą pilnoje apimtyje, t. y. dėl visų kaltinamajame akte pareikštų kaltinimų. Be to, sprendimas dėl bylos išskyrimo priimtas, neįvertinus konkrečių šios bylos aplinkybių, dėl kurių bylos KAL2 ir KAL1 išskyrimas iš esmės gali pakenkti bylos išnagrinėjimo išsamumui, gali pasunkti kaltinamojo KAL2 padėtį, o tuo pačiu gali turėti reikšmės ir teisingo nuosprendžio priėmimui. Todėl šis teismo procesinis sprendimas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas, naikintinas. Apygardos teismas dar kartą pažymi, kad šiuo skundą nagrinėjančio teismo sprendimu yra naikinama tik skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, todėl šis sprendimas niekaip nevaržo pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėti, reaguojant į naujai paaiškėjusias ar pasikeitusias aplinkybes. Tuo atveju, jeigu tęsiant bylos nagrinėjimą paaiškėtų naujos aplinkybės, kurios akivaizdžiai trukdytų tęsti teisminį nagrinėjimą, įrodymų tyrimas dėl kitų kaltinimų pareikštų KAL2 užsitęstų ir trukdytų priimti šioje byloje nuosprendį, teismas turės galimybę bylos išskyrimo klausimą spręsti pakartotinai, tačiau tik turėdamas tam pakankamus bylos duomenis ir dar kartą įvertinęs, ar tokio sprendimo priėmimas nepakenks bylos išnagrinėjimo išsamumui bei nepagrįstai nepasunkins kaltinamojo (-ųjų) padėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla kaltinamųjų KAL1 ir KAL2 atžvilgiu dėl veikos pagal BK 225 straipsnio 4 dalį bei kaltinamojo KAL2 atžvilgiu dėl veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išskirta iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) į atskirą baudžiamąją bylą, ir priimti dėl skundo naują sprendimą – prokuroro prašymą dėl bylos išskyrimo atmesti ir perduoti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti dėl visų kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.