- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-176-635/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01622-2025-3
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas, Jurgita Ališauskaitė, Daiva Jazbutienė
- Nuteistasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- R. V. K.
- Prokuroras
- Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra (Tauragė)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Ališauskaitės, Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato P. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta 12 metų 1 mėnesio 8 dienų laisvės atėmimo bausme ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų 7 mėnesiams 8 dienoms. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, R. K. pripažintas recidyvistu.
Nukentėjusiosios R. V. K. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš R. K. nukentėjusiajai priteista 759 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš R. K. valstybės naudai priteista 546,12 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
R. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nuteistas už tai, kad apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, pasitelkdamas V. B., kuriam apie nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, R. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (Duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), atsiliepė „(Duomenys neskelbtini)“ televizijos laidoje į nukentėjusiosios R. V. K. 2024 m. gruodžio 15 d. patalpintą skelbimą apie ieškomą draugą, bendraudamas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) prisistatė kitu, V. B. vardu, taip įgijęs nukentėjusiosios pasitikėjimą 2025 m. sausio 9 d. melagingai pranešė, kad yra sustabdytas (Duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų dėl perkamų mašinų netvarkingų dokumentų ir paprašė paskolinti 750 Eur, taip suklaidinta nukentėjusioji 2025 m. sausio 10 d. į nurodytą V. B. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(Duomenys neskelbtini)“ AS banke, pervedė 750 Eur, paskirtyje nurodė „Uz masinas“. V. B., nežinodamas ir nesuprasdamas, kad pinigus įgijo neteisėtai, R. K. nurodymu iš minėtos sąskaitos tą pačią dieną, iš šių pinigų į Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(Duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjui UAB „(Duomenys neskelbtini)“, atliko 440 Eur pavedimą, į I. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(Duomenys neskelbtini)“ banke, atliko 250 Eur pavedimą, į kitą jam priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(Duomenys neskelbtini)“ banke atliko 60 Eur pavedimą. Tokiu būdu R. K. savo naudai, apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra nukentėjusiajai R. V. K. priklausančius 750 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad R. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolais, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, kurie tarpusavyje neprieštaringi, papildantys vieni kitus, todėl R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėjas advokatas P. R. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir R. K. išteisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Nurodo, kad R. K., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltės nepripažino ir nurodė, jog jokio nusikaltimo nepadarė, jis K. nepažįsta ir nėra jai skambinęs. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi tik prielaidomis. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų jo (R. K.) kaltę.
Teigia, jog nukentėjusioji teisme nurodė, kad jis (R. K.) jai nėra skambinęs, jo nepažįsta ir iš balso negali atpažinti. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad telefonu bendravo su vyru, prisistačiusiu V. B. ir pinigus pervedė į V. B. vardu atidarytą sąskaitą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. K. telefonu davė kažkam nurodymus dėl pinigų apgaule išviliojimo iš nukentėjusios. Jis mobilaus telefono neturi, skambina tik iš taksofono. Bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras rėmėsi prielaida, jog visi skambučiai nukentėjusiai buvo padaryti iš (Duomenys neskelbtini) kalėjimo. Nuteistasis sutinka su minėta prielaida, tačiau tai neįrodo jo kaltės, nes (Duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę atlieka daug nuteistųjų. Nors tyrimo metu ir buvo nustatytas naudojamo telefono numeris, tačiau kam jis registruotas, nebuvo galimybės nustatyti.
Pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai nepatvirtino, jog R. K. davė nurodymus apgaule išvilioti pinigus iš nukentėjusios. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neišanalizavo R. K. paaiškinimų, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp jo (R. K.) ir kitų asmenų parodymų, taigi rėmėsi tik prielaidomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas P. R. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021, 7 punktas). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes. Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. K. gynėjo apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, dėl ko, pasak nuteistojo gynėjo, padarytos nepagrįstos ir neteisėtos išvados dėl R. K. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas tvirtina, kad R. K. neįvykdė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Baudžiamojo proceso įstatyme įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistojo gynėjas grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. K., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad R. K. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. K. kaltės. Kartu pažymėtina, kad nuteistajam paskirta bausmė individualizuota, subendrinta tinkamai, klausimas, susiję su baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu, taip pat išspręstas tinkamai.
Dėl R. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu padaręs BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. dėl to, kad jis apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, pasitelkdamas V. B., kuriam apie nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, R. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (Duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), atsiliepė „(Duomenys neskelbtini)“ televizijos laidoje į nukentėjusiosios R. V. K. 2024 m. gruodžio 15 d. patalpintą skelbimą apie ieškomą draugą, bendraudamas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) prisistatė kitu, V. B. vardu, taip įgijęs nukentėjusiosios pasitikėjimą 2025 m. sausio 9 d. melagingai pranešė, kad yra sustabdytas (Duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų dėl perkamų mašinų netvarkingų dokumentų ir paprašė paskolinti 750 Eur, taip suklaidinta nukentėjusioji 2025 m. sausio 10 d. į nurodytą V. B. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(Duomenys neskelbtini)“ AS banke, pervedė 750 Eur, paskirtyje nurodė „Uz masinas“. V. B., nežinodamas ir nesuprasdamas, kad pinigus įgijo neteisėtai, R. K. nurodymu iš minėtos sąskaitos tą pačią dieną, iš šių pinigų į Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(Duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjui UAB „(Duomenys neskelbtini)“, atliko 440 Eur pavedimą, į I. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(Duomenys neskelbtini)“ banke, atliko 250 Eur pavedimą, į kitą jam priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(Duomenys neskelbtini)“ banke atliko 60 Eur pavedimą. Tokiu būdu R. K. savo naudai, apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra nukentėjusiajai R. V. K. priklausančius 750 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-303/2021, 10 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015), tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar kaltininko turtinių prievolių įvykdymui pripažinti. Asmuo gali būti suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė yra pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-696/2017, 4 punktas).
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi įrodymais, kurie tarpusavyje sutapo bei buvo patvirtinti kitais įrodymais. Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistasis R. K. ir jo gynėjas nesutinka su įrodymų vertinimu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neišanalizavo R. K. paaiškinimų, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp jo (R. K.) ir kitų asmenų parodymų, taigi rėmėsi tik prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais apeliacinio skundo teiginiais.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. K. kaltės nepripažino ir nurodė, kad su jokia nukentėjusiąja nebendravo, nes jokio telefono neturi, pinigų jos neprašė. Jo prašė kitas nuteistasis sąskaitos numerio, kas prašė negali nurodyti, nepažįsta. Sąskaitą davė, už tai gavo pinigų, kurie buvo pervesti į V. B. sąskaitą 750 Eur. Turėjo V. B. banko sąskaitos numerį, turi ir kitų asmenų sąskaitų numerius, žino mintinai. Iš kur gavo ir kas pervedė pinigus į V. B. sąskaitą nežino. Jis įstaigoje nebaustas už jokį telefoną, jo neturėjo. Skambina tik iš taksofono šeimos nariams I. Š., V. B.. Turi televizorių, žiūri serialus, jokių skelbimų nematė. R. V. K. nepažįsta. 2025-01-09 su nukentėjusiąja R. V. K. nebendravo, nieko jai nenurodė pervesti. V. B. banko sąskaitos numerį turėjo iš ankščiau. V., kai reikia paskolina pinigų, juos perveda jo draugei, o ji jam į kalėjimo sąskaitą, kad galėtų apsipirkti parduotuvėje. Per mėnesį gali gauti į kalėjimo banko sąskaitą iki 350 Eur, vienam asmeniui, toks limitas. Būna, kad į kalėjimo banko sąskaitą pinigus jam perveda sesuo, ji rūpinasi ir padeda. Asmuo, kuriam davė banko sąskaitos numerį jį informavo apie į V. banko sąskaitą gautus pinigus, sakė, kad juos gali išleisti. Gavo 750 Eur už tai, kad davė tam pačiam asmeniui, dar vieną sąskaitą, ne V. B., o kito asmens. V. B. į kalėjimo banko sąskaitą asmeniškai pinigų neveda, pinigus veda jo draugei. V. B. nurodė 440 Eur pervesti lažybų bendrovei UAB „(Duomenys neskelbtini)“, nes jo prašė kitas asmuo. Jis kazino nelošia. Azartinių žaidimų nežaidžia, neturi telefono, paskyros lošimų bendrovėje UAB „(Duomenys neskelbtini)“ neturi. I. jo būsima žmona, ją pažįsta labai senai. Kiekvieną dieną bendrauja, susiskambina iš taksofono, jos numeris (duomenys neskelbtini). V. numeris (duomenys neskelbtini). I. Š. paprašo ir ji perveda pinigus į (Duomenys neskelbtini) kalėjimo banko sąskaitą. Jeigu jam perveda pinigus I., tai parašo kada jam reikia, tada perveda. I. Š. pervedė pinigus gal kiti draugai, gal V. B.. Būna, kad draugai jai paduoda grynais, ji įsideda į bankomatą ir juos perveda jam. I. Š. paprašė pervesti į kalėjimo banko sąskaitą 130 Eur A. P., kad galėtų nusipirkti maisto, asmeninėms reikmėms, jie kartu atlieka bausmę vienoje kameroje. V. B. sakė pervesti pinigus I. Š., nežinojo ar kas nors apgautas, jam sakė, kad gali naudotis tais pinigais, todėl ir pasakė V. pervesti I. pinigus, nes V. B. nenori pinigų vedinėti į įstaigą. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ne įstaigos, nėra matęs mobilaus telefono įkalinimo įstaigoje, šiuo numeriu nesinaudojo. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra I. Š. (t. 2, b. l. 121 – 125).
Nuteistasis R. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltės taip pat nepripažino ir nurodė, kad R. V. K. nepažįsta. Nėra su ja bendravęs telefonu, taip pat jai nerašė SMS žinučių, nes neturi telefono. 2025 m. sausio mėnesį iš jos neprašė 750 Eur už mašinas, taip pat jokių pinigų negavo. Jis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, čia yra asmenų kas turi telefoną ir juo naudojasi. Kitiems nuteistiesiems paprašius jis už atlygį davė V. B. banko sąskaitos numerį. Sąskaitos numerį davė be minėto asmens leidimo ir už duotą sąskaitos numerį gavo 1500 Eur. Jam buvo paaiškinta, kad sąskaita buvo reikalinga pinigams pervesti. Nesidomėjo, ką jie darė su minėto asmens sąskaita. Jam tik buvo pasakyta, jog už tai gaus 750 Eur ir tuos pinigus gali naudoti kur nori. Kas prašė sąskaitos numerio negali nurodyti, negali nurodyti asmenų nei vardų, nei pavardžių, nes tokių bylų kaip ši yra apie 20. Nuteistasis sakė jam, jog bus pervesta 750 Eur ir, kad jis tuos pinigus gali pasiimti sau, o kiti pervesti pinigai bus jo. Tuomet jis kitam nuteistajam, sėdėjusiam kitoje kameroje parašė raštelį, kuriame prašė parašyti SMS žinutę V. B.. Jis pats minėtam asmeniui nerašė SMS žinutės. Su V. B. nekalbėjo telefonu. Jo prašymu SMS žinutę V. B. parašė kitas asmuo, sėdėjęs kitoje kameroje. Visos žinutės V. B. buvo siunčiamos, jo prašymu, kitų nuteistųjų. Žinutėje buvo nurodyta, kad V. B. turi pervesti apie 450 Eur I. Š., sumos tiksliai nepamena, pinigų buvo daug, todėl neprisimena sumų. V. B. jis buvo paprašęs, jog jis savo vardu atidarytų sąskaitą žaidimų bendrovėje „(Duomenys neskelbtini)“. Prisijungimus gavo tas asmuo, kuris žaidžia, jo nei vardo, nei pavardės nurodyti negali. Jokių veiksmų neatliko, kad užvaldyti R. V. K. 750 Eur.
Taigi, nors nuteistasis R. K. savo kaltę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė, jo parodymai vertinami kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, net jei jie yra nuoseklūs, nėra teisinga. Kaltinamojo, kaip betarpiško nagrinėjamo įvykio dalyvio, pateikiama informacija gali būti svarbi nustatant tiesą byloje, tačiau duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamąjį prigimtis yra šiek tiek kitokia nei kitų įrodymų. Kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali būti šališka, kaltinamasis gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos arba apskritai jų neduoti. Todėl, kaltinamojo parodymai turėtų būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo gynėjo teiginiais ir atmeta juos kaip deklaratyvius ir prieštaraujančius objektyviems bylos duomenims. Kaip jau minėta, nuteistojo R. K. kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji R. V. K. paaiškino, kad ji buvo padavusi skelbimą, jog ieško draugo, nurodė telefono numerį. 2024 m. gruodžio mėn. pabaigoje per socialinius tinklus – per (Duomenys neskelbtini) televiziją susipažino su jai paskambinusiu asmeniu, kuris prisistatė V. B.. Su šiuo asmeniu bendravo telefonu, SMS žinutėmis apie mėnesį laiko iki pinigų išsiuntimo. Gyvai jie nebuvo susitikę, taip pat nebendravo vaizdo skambučiais. Jis atsiuntė žinutę kurioje paaiškino, jog (Duomenys neskelbtini) pirko mašiną, kurią jam reikia priregistruoti, tačiau trūksta pinigų, prašė padėti bei paaiškino, kad grąžins skolą bei atsilygins už tai. Paprašė paskolinti 750 Eur ir atsiuntė SMS žinute „(Duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį į kurią nurodė pervesti pinigus. Pinigus, tai yra 750 Eur, kiek pamena, pervedė 2025-01-09. Vėliau jis ėmė prašyti daugiau pinigų, prašė dar 1200 Eur, atsisakius tai daryti, ėmė jai grasinti. Tuomet suprato, jog ją apgavo. Kai nesiuntė daugiau pinigų, jis vis tiek jai rašė žinutes, teigė, kad jo situacija prasta, jog jis negali miegoti, nori nusižudyti. Kai persiuntė pinigus, jai skambino moteris, ji prisistatė muitininke iš (Duomenys neskelbtini), nurodė, jog jis rimtas žmogus – verslininkas ir kad ji turi atsiųsti pinigų, o priešingu atveju jai baigsis blogai. Vėliau asmuo V. B. vardu rašė žinutes, jog ji turi atvažiuoti į teismą, grasino, jog jai blogai baigsis, jog neva ji davė pinigus pareigūnams muitinėje kyšiui duoti, grasino pakenkti jos sūnui. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad 2024-12-15, (Duomenys neskelbtini) televizijos laidoje įdėjo skelbimą, kad ieško draugo. Tą pačią dieną jai parašė iš numerio (duomenys neskelbtini) ir su asmeniu, kuris prisistatė V. B., bendravo beveik mėnesį. 2025-01-09 jis parašė, kad yra (Duomenys neskelbtini), perka dvi mašinas, dėl vienos mašinos netvarkingų dokumentų jį sustabdė pareigūnai, o jam trūksta pinigų. Prašė paskolinti 750 Eur, sakė gražins ir dar jai pridės 300 Eur. 2025-01-10 nuėjo į (Duomenys neskelbtini) banką ir 750 Eur paprašė pervesti į V. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Bankinį pavedimą atliko 2025-01-10, 09.04 val. Jis parašė, kad pinigus gavo. Po valandos jis prašė dar 1200 Eur, nes jam trūksta. Atrašė, kad pinigų daugiau neturi. Jis rašė, kad žino, jog ji sėdi namie, šiuo metu nieko neveikia, bandė sukelti baimę, lyg būtų stebima. 2025-01-11, 10.46 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino moteris, prisistatė J. P. iš (Duomenys neskelbtini) muitinės. Klausė kodėl nebeperveda V. pinigų, kodėl jį skriaudžia, jam reikia pinigų. Atsakė jog netiki, kad jis yra tikras žmogus ir daugiau pinigų nebeves. Jai sakė, kad kitą dieną reiks atvažiuoti į (Duomenys neskelbtini) muitinę. Atsakė, kad nevažiuos. Asmuo iš numerio (duomenys neskelbtini) jai toliau rašinėjo, ji jį ignoravo, nebeatrašė į žinutes. Jis toliau rašė, grasino, jog prie savo durų ras sūnaus galvą. Išsigando, perspėjo sūnų, kad saugotųsi. Sūnus paaiškino, kad ją apgavo, pinigus pervedė sukčiams. Dabar supranta, kad visą laiką susirašinėjo ir bendravo su išgalvotu asmeniu ir kad moteris, kuri paskambino, nebuvo iš muitinės. Iš viso padaryta 750 Eur turtinė žala ir 9 Eur už atliktą pinigų pervedimą. Prideda grynųjų pinigų įmokėjimo išrašą ir susirašinėjimo su asmeniu žinučių ekranvaizdžius. Nukentėjusiosios pareiškime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (t. 1, b. l. 1-10).
16.2. Liudytojas V. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis turi sąskaitas bankuose „(Duomenys neskelbtini)“, „(Duomenys neskelbtini)“, „(Duomenys neskelbtini)“, šiuo metu sąskaitos areštuotos. 2025 m. sausio mėn. naudojosi telefono numeriu, kurio paskutiniai skaičiai – 740. Juo naudojosi apie 10 m. Socialiniuose tinkluose „F.“ yra susikūręs paskyrą „V. B.“. R. K. yra jo prašęs paskolinti pinigų tai 20 Eur, tai 100 Eur. Minėtas asmuo visą laiką pinigus grąžindavo jam. Jis jo prašė paskolinti 1390 Eur, sakė, jog ketina vesti. Jis nuvažiavo pas R. seserį, ji jam padavė pinigus. R. prašymu pinigus pervedė į jo sugyventinės V. Ž. banko sąskaitą. Jis yra atidaręs savo vardu sąskaitą „(Duomenys neskelbtini)“ žaidimų bendrovėje. Kiek pamena atidarė 2024 metais. Šia sąskaita nesinaudoja, nes nemoka žaisti. Minėtą sąskaitą atidarė R. K. prašymu, kuriam ir perdavė prisijungimo kodus. Minėtus kodus perdavė tik jam vienam. Nežino ar R. K. žaidė. 2025 m. sausio mėn. jam buvo pervesta 750 Eur, pinigus pervedė moteris, pavedime buvo nurodyta „už automobilį“. R. K. jis klausė, kodėl nurodyta „už automobilį“ ir ar nėra kriminalo. Minėtas asmuo jam pasakė kur dėti gautus pinigus. R. K. nurodymu dalį pinigų pervedė žaidimui, dalį kažkokiam žmogui. R. parašė SMS žinutę kurioje nurodė, jog „užmetė“ 750 Eur, iš kurių 50 Eur gali pasilikti sau, 450 Eur turi pervesti I., 250 Eur žaidimams. Žinutė buvo parašyta 2025-01-10. 2025-01-11 SMS žinutę rašė R. K., jis prašė atsiųsti vardą ir pavardę asmens, kuris jam pervedė 750 Eur. Jis nusiuntė R. V. K. duomenis R. K.. Dėl 750 Eur jis bendravo su R., nes tik jis žinojo jo sąskaitos numerį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. nurodė, kad turi tris banko sąskaitas, „(Duomenys neskelbtini)“, „(Duomenys neskelbtini)“, „(Duomenys neskelbtini)“. Visomis naudojasi. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi 20 metų. R. K. pažįsta nuo vaikystės, jie iš vieno krašto. Praėjusiais metais, tiksliai laiko pasakyti negali, lapkričio mėnesį jis jo paprašė paskolinti apie 1390 Eur. Jis paprašė ant jo sąskaitos jo vardu padaryti žaidimą „(Duomenys neskelbtini)“. R. K. paprašė paskolinti 1390 Eur ir R. prašymu pervedė juos jo sugyventinei V. Ž., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sakė, kad pinigų jam reikia „ant larioko“, pasimatymams. Iš kokios banko sąskaitos pervedė nepamena, 1390 Eur buvo jo asmeniniai pinigai. Jam siuntė, nes jį pažįsta nuo vaikystės, pažįsta visus jo šeimos narius. Skolą jam V. grąžino. Atidarė sąskaitą savo vardu „(Duomenys neskelbtini)“ žaidimų bendrovėje, R. K. pasakė prisijungimo slaptažodį ir jis atlikinėjo statymus. Apie laimėjimus ar pralaimėjimus nieko nežino, nes pats sąskaita nesinaudoja. R. K., kai pradėjo žaisti azartinius žaidimus, su juo susisiekė ir prašė užmesti į sąskaitą pinigų žaidimams į paskyrą „O.“ ar kažkas panašaus, pavadinimo nepamena. R. K. sakė, kad į sąskaitą gautus pinigus permestų jam žaidimams, kad problemų nebus, nebus jokio kriminalo ir jis sutiko. Kokie asmenys jam perves pinigus R. K. nesakė. Pamena, kad jam užmetinėjo pinigus I., V. Ž.. Pamena, kad šių metų sausio mėnesį R. K. pasakė, kad jam į sąskaitą užmes 750 Eur, kas užmes nepasakė. Gavo 750 Eur iš jam nepažįstamos moters, paskirtyje buvo parašyta „Uz masinas“, ir jam kilo įtarimas, kad kažkas negerai. Susisiekė su R. K., klausė už kokias mašinas tas pavedimas. Jam sakė būti ramiam, jokio kriminalo nėra, tikino, kad pinigai užmesti, nes neturi kaip kitaip jų gauti. Kadangi jis sakė, kad tai jo pinigai, tai atgal moteriai tų 750 Eur nepervedė. Jam pasakė, kad neapgaudinėtų. Jis jam pasakė kad tai jo sugyventinė, nurodė jos kontaktus, visiškai juo pasitikėjo, jam atrodė, kad viskas vyksta sąžiningai. R. K. iš jo skolinosi pinigų, juos grąžino, todėl neturėjo pagrindo juo nepasitikėti. I. Š. yra matęs, ji permetė jam 150 Eur, o jis 130 Eur permetė į lošimų sąskaitą, kaip prašė R. K.. Jis jo paprašė iš tų jam pervestų 750 Eur, 450 Eur permesti I., 250 Eur pervesti žaidimams, o 50 Eur leido pasilikti jam. Vieną kartą leido pasilikti, kitą kartą prašydavo juos permesti jam. Jis susimaišė, I. pervedė 250 Eur, žaidimams pervedė 440 Eur. Likę pinigai liko jo sąskaitoje. Gal ir persivedė 60 Eur į kitą banko sąskaitą, nepamena. R. K. jo prašė likusius 60 Eur permesti jam, tačiau bankas neleido, galimai bankas jo banko sąskaitą užblokavo. R. K. jam skambindavo, jo telefono numerio adresų knygoje neturi, jam nerodydavo kas skambina, o kai rodydavo, tai jis jam skambindavo iš skirtingų telefono numerių. Su R. K. bendraudavome SMS pranešimais, susirašinėjimą su R. K. turi, jį gali pateikti. Tuose pranešimuose matyti, kad R. jo prašė užsimesti pinigų, prašė užmesti žaidimui, prašė permesti pinigus I. (t. 1, b. l. 50 – 53). Taigi, liudytojo V. B. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs.
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad R. K. pažįsta nuo 2014-2015 m., jie susipažino įkalinimo įstaigoje. Šiuo metu jis atlieka bausmę (Duomenys neskelbtini) kalėjime. Savo asmeninės sąskaitos neturi. R. K. yra prašęs leisti jo vardu jam pervesti pinigų į (Duomenys neskelbtini) kalėjimo sąskaitą. Davė jam savo vardą, pavardę, gimimo metus. To jis prašė 2025 m. sausio mėn. Kalėjime yra sąskaitos limitai, šiuo metu sąskaitoje galima turėti 350 Eur. Jis teigė, jog pinigai reikalingi maistui, kas turėjo pervesti pinigus nesakė. Kas į jo sąskaitą pervesdavo pinigų negali pasakyti, nežino. R. K. nesakė, kokią sumą žada pervesti. Jis prašė vieną kartą leisti pervesti jam pinigų jo vardu. Buvo pervesta 130 Eur, už tuos pinigus apipirko R. K., tai yra jam nupirko maisto. V. B. nepažįsta. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. nurodė, kad nuo 2021 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę (Duomenys neskelbtini) kalėjime. Jo paprašydavo žmonės leisti jiems jo vardu užsidėti pinigus jis juos „apiprekindavo“ kalėjimo parduotuvėje. Jis dirba (Duomenys neskelbtini) kalėjime, jam už tai sumoka administracija, už tuos pinigus gali apsipirkti kalėjimo parduotuvėje. Per šventes mokėjo daugiau, gaudavo iki 275 Eur per mėnesį. Kalėjimo limitas yra iki 275 Eur vienam asmeniui. Per mėnesį gavus mažiau nei 275 Eur, tai skirtumą gali užmesti kas nors iš laisvės. R. K. prašė užsidėti pinigų jo vardu. Jie yra kartu vienoje kameroje. Daug kartų jis jo yra prašęs leisti užsidėti pinigų jo vardu, jis jam leisdavo. Jo vardu pervesdavo pinigus į (Duomenys neskelbtini) kalėjimo banko sąskaitą, už kuriuos jį „apiprekindavo“ kalėjimo parduotuvėje. Ilgą laiko tarpą prašė leisti užsimesti pinigų. R. K. nesakydavo kas perves pinigus jo vardu. I. Š. nepažįsta. Ji R. draugė, ne jo. R. K. prašė leisti jo vardu pervesti pinigų jam, 130 Eur, gali būti, kad prašė sausio mėnesį, dienos tiksliai nepamena. Šaknelės negauna, ankščiau gavo, kas uždėdavo pinigus. Sąskaitoje turėjo 10 Eur, 140 Eur išleido sausio mėnesį. Nežino iš kur I. Š. gavo pinigus, kuriuos pervedė jo vardu. R. K. pažįsta ilgokai. Laivėje nebuvo pažįstami. V. B. nepažįsta, nežino ar jis jo vardu yra pervedęs pinigų į kalėjimo banko sąskaitą. (t. 1, b. l. 44 – 47). Šio liudytojo parodymai viso proceso metu taip pat buvo nuoseklūs.
16.4. Liudytoja I. Š. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. K. jai paskambindavo ir pasakydavo kur reikia pervesti pinigus. 2025 m. sausio mėnesį V. B. į jos sąskaitą pervedė pinigų. Ji nepažįsta minėto asmens ir dėl ko jis pervedė jai pinigų, negali pasakyti. Ji turi sąskaitą banke „(Duomenys neskelbtini)“, kiek pamena sąskaitos paskutiniai skaičiai yra XX. Mano, jog V. B. jai atsiuntė pinigų R. K. prašymu. V. B. jos banko sąskaitą sužinojo iš R. K., kuriam davė, jos buvęs draugas A. K.. Gautus 250 Eur, kuriuos jai pervedė V. B., ji pervedė R. K. į (Duomenys neskelbtini) kalėjimo parduotuvę. Ką daryti su pinigais R. K. pasakydavo jai paskambinęs. Tai, kad jai pervesti pinigai ji pamatė per telefoną. Iš kur buvo tie pinigai, R. K. nieko neaiškino. Dėl pinigų pervedimo bendravo tik su R. K., su kitais asmenimis iš įkalinimo įstaigos dėl pinigų pervedimo ji nebendravo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Š. nurodė, kad R. K. buvo A. K. patėvis. A. K. mirė praėjusių metų spalio mėnesį. R. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę (Duomenys neskelbtini) kalėjime, jį yra mačiusi. Jai skambindavo tik dėl pinigų, kad ji į savo banko sąskaitą gaus pinigus, nurodydavo konkretų asmenį iš ko gaus. Gautus pinigus R. prašymu pervesdavo jo vardu, arba jo nurodyto asmens vardu į (Duomenys neskelbtini) kalėjimo banko sąskaitą. A. K. davė jos banko sąskaitos numerį R. K.. Praėjusiais metais, prieš šventes, buvo daugiau prašymų jam pervesti pinigus. Iš jai nežinomų asmenų įvairiomis sumomis į savo sąskaitą yra gavusi 600 Eur, 300 Eur, tai daugiau, tai mažiau. V. B., kurio nepažįsta, nėra bendravusi, tris ar keturis kartus jai pervedė pinigus, paskirtyje nurodydavo „skola“, „dovana“, sumų nepamena. R. įspėdavo, kad ji gaus pinigus iš V. B. ir nurodydavo pervesti į (Duomenys neskelbtini) kalėjimo sąskaitą. Visus pinigus tik gavusi R. nurodymu ir pervesdavo į (Duomenys neskelbtini) kalėjimą, sau nepasilikdavo nieko, nes tai ne jos pinigai. Dažniausiai pinigus gaudavo iš V. B., jam jos sąskaitos numerį davė R. K.. Ji R. K. nurodymu nupirkdavo papildymų „Labas“, „Tele-2“. Ji turi vieną banko sąskaitą „(Duomenys neskelbtini)“ banke. Šių metų sausio 10 d., iš V. gavo 250 Eur, apie pinigų gavimą prieš tai ją buvo informavęs R. K., kuris jai nurodė gautus iš V. pinigus pervesti jam ir A. P.. Mano, kad R. pervedė 50 Eur, o A. P. 200 Eur, ne kartą pinigus pervedė į (Duomenys neskelbtini) kalėjimą, A. P. didesnę pinigų sumą nei R.. R. K. telefonu jai nurodydavo kam ir kokią sumą pervesti, ką daryti. R. tą pačią dieną informuodavo, kad į jos banko sąskaitą įkris pinigai ir jo nurodymu pinigus pervesdavo į (Duomenys neskelbtini) kalėjimą. R. jai niekada neaiškino iš kur ir už ką į jos banko sąskaitą įkris pinigai ir apie tuos 250 Eur taip pat nieko neaiškino, tik nurodė kiek ir kam pervesti. Ji pati jokios naudos iš to neturėjo. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) telefonų knygoje neturi, kam jis priklauso nežino. Dažnai R. K. jai skambindavo iš kitų telefono numerių, juos keisdavo. A. P. nepažįsta. R. K. jos prašė pervesti į kalėjimą pinigus jo vardu. Žino, kad A. atlieka laisvės atėmimo bausmę, daugiau apie jį nieko nežino (t. 1, b. l. 37 – 41). Taigi, šios liudytojos parodymai viso proceso metu taip pat buvo nuoseklūs.
16.5. Iš 2025-01-27 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad patikrinus banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) viešai prieinamu internetiniu portalu (duomenys neskelbtini), matyti, kad ji registruota AB „(Duomenys neskelbtini)“ banke. Susipažinus su minėtos sąskaitos išklotine laikotarpiu nuo 2025-01-10 iki 2025-01-14 nustatyta, kad banko sąskaita atidaryta V. B. vardu, telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios sąskaitos banko išklotinės laikotarpiu nuo 2025-01-10 iki 2025-01-14 nustatyta, kad: 1) prie V. B. turimų 123,37 Eur įeinantis 750 Eur mokėjimas „Uz masinas“ iš R. V. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 2025-01-10 išeinantis 440 Eur pavedimas į UAB (Duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjui „(Duomenys neskelbtini)“ UAB. Mokėjimas tinklalapyje (duomenys neskelbtini), užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini); 2025-01-10 išeinantis 250 Eur pavedimas į „I. S.“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(Duomenys neskelbtini)“ banke; likusius 60 Eur V. B. su anksčiau turėtomis piniginėmis lėšomis kartu perveda bendrą 180 Eur sumą į „V. b.“ UAB „(Duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir galutinis sąskaitos likutis tampa 3,37 Eurai. Mokėjimo paskirtis „Papildimas“. (t.1, b. l. 107 – 108,167 – 169).
16.6. Susipažinus su informacija apie V. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(Duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad V. B. 2025-01-10 pervedė 250 Eur į I. Š. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(Duomenys neskelbtini)“ banke.
16.7. Susipažinus su informacija apie I. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(Duomenys neskelbtini)“ banke, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2025-01-10 iki 2025-01-27 gauti ir atlikti pervedimai: 1) 2025-01-10 gautas 250 Eur bankinis pavedimas iš V. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2025-01-10 atliktas 130 Eur bankinis pavedimas į Lietuvos kalėjimų tarnybos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis A. P.; 3) 2025-01-10 atliktas 50 Eur bankinis pavedimas į Lietuvos kalėjimų tarnybos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis R. K. 1974-10-16 (t. 1, b. l. 164 -166).
16.8. Susipažinus su informacija apie V. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2025-01-11 iki 2025-01-27 gauti ir atlikti pervedimai: 1) 2025-01-11 gautas 180 Eur pavedimas iš V. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2025-01-15, atliktas 2,40 Eur vertės atsiskaitymas į (duomenys neskelbtini); 3) 2025-01-17 gautas 200 Eur vertės pavedimas iš V. S. ir nuo 2025-01-18 iki 2025-01-19 atlikti atskaitymai sumomis nuo 3,20 Eur iki 3,70 Eur į (Duomenys neskelbtini). Toliau matyti kitos piniginių lėšų transakcijos įeinantys pavedimai iš kitų asmenų ir atsiskaitymai kortele įvairiomis sumomis, galutinis likutis 874,07 Eur (t. 1, b. l. 187 - 189).
16.9. Iš tarnybinio pranešimo dėl telefono abonento (duomenys neskelbtini) išklotinės analizės matyti, kad asmuo, skambinęs nukentėjusiajai, ir prisistatęs J. P. iš (Duomenys neskelbtini) muitinės skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad abonentas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Tele2“ ryšio operatoriui, yra išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, registruotos priklausomybės nėra ir laikotarpiu nuo 2024-12-27 17:41:43 val., iki 2025-01-16 21:26:04 val., veikia įrenginiuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). SIM kortelės IMSI Nr. (duomenys neskelbtini). Išklotinėje stebimas reguliarus bendravimas nuo 2025-01-10 08:34:27 iki 2025-01-16 19:59:25 val., su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas I. Š., matomi 132 telekomunikaciniai įvykiai; nuo 2025-01-09 22:32:40 val., iki 2025-01-16 21:26:04 val., reguliarus bendravimas su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kurio naudotojas V. B., matomi 88 telekomunikaciniai įvykiai. 2025-01-11 10:46:20 val., užfiksuotas išeinantis skambutis į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra nukentėjusiosios R. V. K., pokalbio trukmė 543 s. Visu išklotinės analizuojamu laikotarpiu (nuo 2024-07-16 iki 2025-01-16) telefono Nr. (duomenys neskelbtini) būna prisijungęs prie UAB „Tele2“ telekomunikacijų ryšio bokšto esančio adresu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), celėse (X) (X), (X), kurių veikimo zona apima ir (Duomenys neskelbtini) kalėjimą (t. 2, b. l. 16-18).
16.10. Iš tarnybinio pranešimo dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizės matyti, kad asmuo, vykdęs sukčiavimą, trumpąsias SMS žinutes rašė iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šis telefono numeris priklauso UAB „Tele2“ ryšio operatoriui ir yra išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, registruotos priklausomybės nėra ir laikotarpiu nuo 2024-07-17 02:21:08 iki 2025-01-16 21:47:48 val., veikia įrenginiuose kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su SIM kortele kuriuos IMSI Nr. (duomenys neskelbtini). Išklotinėje matyti telekomunikaciniai įvykiai su nežinomų telefonų numerių vartotojais, tačiau pastebimas reguliarus bendravimas nuo 2024-11-23 21:09:42 iki 2024-12-28 19:05:02 val., su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudotojas V. B., matomi 38 telekomunikaciniai įvykiai. Reguliarus bendravimas nuo 2024-11-23 19:08:36 iki 2025-01-09 22:11:48 val., su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas I. Š., matomi 204 telekomunikaciniai įvykiai. Nuo 2025-01-09 23:15:06 val., iki 2025-01-12 19:31:11 val., reguliarus bendravimas trumposiomis SMS žinutėmis su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra nukentėjusiosios R. V. K.. Nuo 2024-12-23 00:22:52 iki 2024-12-23 01:41:38 val., matomos įeinančios trumposios SMS žinutės iš U.. Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) būna prisijungęs prie UAB „Tele2“ telekomunikacijų ryšio bokšto esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), celėse (X) (X), (X) kurių veikimo zona apima ir (Duomenys neskelbtini) kalėjimą (t. 1, b. l. 196 – 198).
16.11. Iš 2025-02-25 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad V. B. 2025-01-10 pervedė 440 Eur į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjui UAB (Duomenys neskelbtini). Mokėjimas tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ gauta informacija, apie V. B., lošimus, kurie informuoja, kad šis asmuo nuotolinio lošimo paskyrą užregistravo 2024-11-30. Laikotarpiu nuo 2025-01-10 iki 2025-01-27 atliko įmokų už 570 Eur, išsimokėjimų neatliko, nes visą sumą pralošė. Atlikus „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų IP adresų prisijungimų kontrolę (duomenys neskelbtini) 2025-01-26 23:09:01 - 2025-01-26 23:10:01, (duomenys neskelbtini) 2025-01-26 03:06:01 - 2025-01-26 03:07:01, (duomenys neskelbtini) 2025-01-24 23:42:01 - 2025-01-24 23:43:01, (duomenys neskelbtini) 2025-01-15 22:47:01 - 2025-01-15 22:48:01, (duomenys neskelbtini) 2025-01-10 22:40:01 - 2025-01-10 22:41:01 matyti, kad jie priklauso UAB „Bitė Lietuva: ryšio operatoriui ir yra dinaminiai vienu metu priskiriami dešimtims vartotojų, tačiau atlikus išsamią IP adresų analizę randamas vienas atsikartojantis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) visais laikotarpiais. Iš byloje esančios telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambino 2024-12-23 00:17:34 val., į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio registruotos priklausomybės nėra. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės nustatyta, kad šis telefono numeris priklauso UAB „Bitė Lietuva“ ryšio operatoriui ir laikotarpiu nuo 2024-10-19 17:17:20 val. iki 2025-02-19 23:54:26 val., veikia įrenginiuose kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visu išklotinės analizuojamu laikotarpiu (nuo 2024-08-20 iki 2025-02-19) telefono Nr. (duomenys neskelbtini) būna prisijungęs prie UAB „Bitė Lietuva“) telekomunikacijų ryšio bokšto esančio adresu (duomenys neskelbtini), celėse X, X, X, X, X, X, X ir kt., kurių visų veikimo zona apima (Duomenys neskelbtini) kalėjimą. Išklotinėje matomi telekomunikaciniai įvykiai: 1) 2024-12-09, 14:29:37 val., įeinanti trumpoji SMS žinutė iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas I. Š.; 2) 2024-12-09, 14:29:53 val., įeinanti trumpoji SMS žinutė iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas I. Š.; 3) 2025-01-24, 23:27:27 val., įeinanti trumpoji SMS žinutė iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nukentėjusiajai skambinęs asmuo prisistatė J. P. iš (Duomenys neskelbtini) muitinės (t. 2, b. l. 43 – 45).
16.12. Iš daiktų apžiūros protokolo bei jo priedo (fotolentelės) matyti, kad apžiūrėjus V. B. mobiliojo ryšio telefone „Redmi Note 13“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), esančius susirašinėjimus SMS žinutėmis su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: 1) 2025-01-10 9.50 val. į V. B. telefoną iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gauta žinutė „750 uzmečiau, sau pasijimk 50, po to uzmesk i. 450, ir 250 ant zaidimo. turi i. sąskaitą“? Be to, iš minėto telefono numerio gauta žinutė „Ar negavai dar euru, pasakisiu tai grazuolei imes tau saskaita“; 2) 2025-01-10 9.50 val. iš minėto telefono numerio į V. B. telefoną gauta žinutė „Jau turejo ikrist kapeikos“. V. B. atrašius „Yra“, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gauta žinutė „Imesk i. 450,sau 50. 250 ant zaidimo.dekui“. V. B. atrašo „Tuoi sutvarkiau tau, o vėliau jai“. Be to, V. B. rašo „Kas čia tokia užmetė už kokias mašinas bled neprivelk man nesąmonių. uzblokuos man saskaita“. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašo žinutes: „Buk ramus tau niekada neuzblokuos as taip sakiau kad rasit“, „Sita greiciau nusizudis nei ka padarit“. V. B. atrašo: „Padariau“. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašo žinutes: „450 reikejo o ne 250, tai kiek uzmetei ant zaidimo“. V. B. atrašo: „450“, antraip padariau“; 3) 2025-01-11 9.36 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gauta žinutė „Sveikas, imesk man pavarde tiksle ir varda kur tau vakar uzmete but“. V. B. atrašo: „R. V. K.“ (t. 1, b. l. 58-61,62-84).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent R. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (Duomenys neskelbtini) kalėjime atsiliepė „(Duomenys neskelbtini)“ televizijos laidoje į nukentėjusiosios R. V. K. 2024-12-15 patalpintą skelbimą apie ieškomą draugą, bendraudamas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) prisistatė kitu, V. B. vardu, taip įgijęs nukentėjusiosios pasitikėjimą 2025-01-09 melagingai pranešė, kad yra sustabdytas (Duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų dėl perkamų mašinų netvarkingų dokumentų ir paprašė paskolinti 750 Eur, taip suklaidinta nukentėjusioji 2025-01-10 į nurodytą V. B. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(Duomenys neskelbtini)“ AS banke, pervedė 750 Eur, paskirtyje nurodė „Uz masinas“. V. B., nežinodamas ir nesuprasdamas, kad pinigus įgijo neteisėtai, R. K. nurodymu iš minėtos sąskaitos tą pačią dieną, iš šių pinigų į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjui UAB „(Duomenys neskelbtini)“, atliko 440 Eur pavedimą, į I. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(Duomenys neskelbtini)“ banke, atliko 250 Eur pavedimą, į kitą jam priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(Duomenys neskelbtini)“ banke atliko 60 Eur pavedimą. Tokiu būdu R. K., pasitelkdamas V. B., kuriam apie nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, savo naudai, apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra nukentėjusiajai R. V. K. priklausančius 750 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusioji teisme teigė, jog jis (R. K.) jai nėra skambinęs, jo nepažįsta ir iš balso negali atpažinti, kad telefonu ji bendravo su vyru, prisistačiusiu V. B. ir pinigus pervedė į V. B. vardu atidarytą sąskaitą, tačiau ši aplinkybė nepaneigia nuteistojo kaltės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji tokias aplinkybes nurodė dėl to, kad būtent nuteistasis R. K. prisistatė V. B. ir nurodė jo banko sąskaitą, į kurią nukentėjusioji pervedė 750 Eur. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. B. patvirtino, kad į jo banko sąskaitą buvo pervesta minėta pinigų sumą. Dėl šių pinigų pervedimo į jo sąskaitą jis sužinojo bendraudamas SMS žinutėmis su R. K., kuris įvykio metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (Duomenys neskelbtini) kalėjime ir būtent jis (R. K.) nurodė kokia pinigų suma tiksliai bus pervedama, taip pat paaiškino kaip paskirstyti gautus pinigus. Taigi, liudytojas V. B. būtent nuteistojo R. K. nurodymu, iš į jo banko sąskaitą nukentėjusiosios pervestų 750 Eur, pervedė 440 Eur į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjui „(Duomenys neskelbtini)“ UAB, 250 Eur į I. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(Duomenys neskelbtini)“ banke bei į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(Duomenys neskelbtini)“ pervedė 60 Eur. Be to, liudytojas V. B. patvirtino, kad jis nebendravo su nukentėjusiąja bei jos neprašė paskolinti pinigų. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, šio liudytojo parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina ir kiti bylos duomenys, t. y., jo AB „(Duomenys neskelbtini)“ turimos sąskaitos analizė, užfiksuota 2025-01-27 tarnybiniame pranešime, ikiteisminio tyrimo metu jo (V. B.) pateiktame mobiliojo ryšio telefone esantis susirašinėjimas SMS žinutėmis su nuteistuoju R. K. nagrinėjamu laikotarpiu.
Be to, liudytojo V. B. parodymus patvirtina ir paneigia nuteistojo R. K. gynybinę versiją, liudytojos I. Š. parodymai, kuri apklausiama teisme patvirtino, kad gavo dalį (250 Eur) pinigų iš V. B. banko sąskaitos, kad bendraujant su R. K., jis jai išsamiai nurodė, kur gautus pinigus pervesti. Ši liudytoja vykdydama nuteistojo nurodymus 2025-01-10 pervedė į Lietuvos kalėjimo tarnybos banko sąskaitą 130 Eur A. P. bei 50 Eur pačiam R. K.. Minėtos liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina informacija apie jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(Duomenys neskelbtini)“ banke, užfiksuota 2025-02-23 tarnybiniame pranešime. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas A. P. apklausiamas teisme patvirtino, kad nagrinėjamu laikotarpiu leido naudotis R. K. jo (Duomenys neskelbtini) kalėjime esančia sąskaita bei tai, kad į jo sąskaitą buvo pervesta 130 Eur ir šie pinigai buvo panaudoti R. K. poreikiams. Pažymėtina, kad liudytojų V. B., I. Š. ir A. P. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Minėti liudytojai duodami parodymus buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apklausiami apylinkės teisme. Duomenų, patvirtinančių, jog šie liudytojai yra suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį, nėra, taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, todėl nuteistojo gynėjo teiginiai apie tai, kad byloje liko nepašalinti prieštaravimai tarp nuteistojo ir kitų asmenų parodymų, yra nepagrįsti ir atmestini.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad R. K. mobilaus telefono neturi, skambina tik iš taksofono, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja I. Š. patvirtino, jog ji R. K. nurodymu nupirkdavo papildymų „Labas“, „Tele-2“, jai R. K. dažnai skambindavo iš kitų telefono numerių, juos keisdavo. Be to, telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė patvirtina, kad asmuo, skambinęs nukentėjusiajai, ir prisistatęs J. P. iš (Duomenys neskelbtini) muitinės, ir iš šio telefono numerio nustatytas reguliarus bendravimas nuo 2025-01-10 08:34:27 iki 2025-01-16 19:59:25 val., su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas I. Š., matomi 132 telekomunikaciniai įvykiai; nuo 2025-01-09 22:32:40 val., iki 2025-01-16 21:26:04 val., reguliarus bendravimas su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kurio naudotojas V. B., matomi 88 telekomunikaciniai įvykiai. 2025-01-11 10:46:20 val., užfiksuotas išeinantis skambutis į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra nukentėjusiosios R. V. K., pokalbio trukmė 543 s. Visu išklotinės analizuojamu laikotarpiu (nuo 2024-07-16 iki 2025-01-16) telefono Nr. (duomenys neskelbtini) būna prisijungęs prie UAB „Tele2“ telekomunikacijų ryšio bokšto esančio adresu, (duomenys neskelbtini), celėse (X) (X), (X), kurių veikimo zona apima ir (Duomenys neskelbtini) kalėjimą. Iš tarnybinio pranešimo dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizės nustatyta, kad asmuo, vykdęs sukčiavimą, trumpąsias SMS žinutes rašė iš šio telefono numerio. Taip pat nustatyta, kad iš šio telefono numerio reguliariai buvo bendraujama nuo 2024-11-23 21:09:42 iki 2024-12-28 19:05:02 val., su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudotojas V. B., matomi 38 telekomunikaciniai įvykiai bei nuo 2024-11-23 19:08:36 iki 2025-01-09 22:11:48 val., su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas I. Š., matomi 204 telekomunikaciniai įvykiai. Nuo 2025-01-09 23:15:06 val., iki 2025-01-12 19:31:11 val., reguliarus bendravimas trumposiomis SMS žinutėmis su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra nukentėjusiosios R. V. K.. Nuo 2024-12-23 00:22:52 iki 2024-12-23 01:41:38 val., matomos įeinančios trumposios SMS žinutės iš U.. Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) būna prisijungęs prie UAB „Tele2“ telekomunikacijų ryšio bokšto esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), celėse (X) (X), (X) kurių veikimo zona apima ir (Duomenys neskelbtini) kalėjimą. Taigi, nepaisant to, kad net jeigu telefono aparatas buvo ir ne nuteistojo, o kito ir ar kitų nuteistojo (-ųjų), tačiau bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytus veiksmus atliko būtent R. K..
Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta, nukentėjusiosios, liudytojų V. B., I. Š., A. P. parodymais, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolais, 2025-01-27, 2025-02-03, 2025-01-21 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, kurie tarpusavyje neprieštaringi ir papildantys vieni kitus, t. y., nuteistojo kaltė įrodyta ir jo gynybinė versija paneigta bylos duomenų visuma. Taip pat paminėtina ir tai, kad R. K. praeityje ne kartą teistas už sukčiavimą. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad R. K. apgaule, prisistatydamas V. B. ir melagingai nukentėjusiai teigdamas apie užsienio valstybėje sulaikytas transporto priemones bei prašydamas paskolinti pinigų pervedant į liudytojo V. B. sąskaitą, ir nukentėjusiajai pervedus prašomus pinigus, neteisėtai užvaldė nukentėjusiosios turtą, t. y., vertinant nuteistojo R. K. elgesį, matyti, kad jo veiksmuose pasireiškia akivaizdus piktnaudžiavimas nukentėjusiosios pasitikėjimu, taigi jo įvykdytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo kaip sukčiavimą (BK 182 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bylos įrodymai, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neabejotinai patvirtina nuteistojo R. K. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį, neturi. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo R. K. gynėjo apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje kvalifikuota teisingai.
Be to, apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190-648/2018, 8 punktas). Taigi, nors apeliaciniame skunde atskirai nėra ginčijamas R. K. paskirtos bausmės teisingumas, civilinio ieškinio pagrįstumas ir kiti skundžiamu nuosprendžiu išspręsti klausimai (valstybės naudai priteistas 546,12 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas), t. y. nėra formuluojami atskiri prašymai švelninti bausmę, mažinti civilinio ieškinio ir gynybos išlaidų sumas, nenurodomi teisiniai argumentai dėl išspręstų klausimų neteisingumo, tačiau, atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką bei nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą R. K. išteisinti, teisėjų kolegija patikrina ir minėtas skundžiamo nuosprendžio dalis.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas bei teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nustatyti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje teismui nustatyta pareiga skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus.
Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį R. K. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta 12 metų 1 mėnesio 8 dienų laisvės atėmimo bausme ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų 7 mėnesiams 8 dienoms.
Šiuo atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui, atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino. Buvo atsižvelgta į tai, kad R. K. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei kitus tyčinius nusikaltimus, šį nusikaltimą padarė atlikdamas paskirtą bausmę laisvės atėmimo vietoje, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgta į tai, kad R. K. neatlygino nei dalies nukentėjusiajai R. V. K. padarytos turtinės žalos. Aptartos tiek nuteistąjį, tiek nusikalstamą veiką charakterizuojantys duomenys sudarė pagrįstą pagrindą pirmosios instancijos teismui skirti R. K. 1 metų laisvės atėmimo bausmę. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma bei jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės sudarė pagrindą R. K. skirti griežčiausią straipsnio sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo R. K. asmenybę ir paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę, todėl ją keisti ar švelninti nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas to ir neprašė bei nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių R. K. turėtų būti paskirta kitokia bausmė ar sutrumpinta jos trukmė.
Taip pat skundžiamu nuosprendžiu R. K. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-07-18 nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta 12 metų 1 mėnesio 8 dienų laisvės atėmimo bausme. Taigi skirdamas R. K. galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, teisingai vadovavosi BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmes bendrino, taikydamas nuteistajam palankesnį, dalinį bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. K. paskirta teisinga bei ne per griežta ir galutinė subendrinta bausmė.
Dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos sunkinančios atsakomybę aplinkybės
BK 27 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiam, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis).
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis R. K. buvo pripažintas recidyvistu pagal aktualią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją ir ši aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl jam skirtinos bausmės, buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Sprendimas pripažinti jį recidyvistu grindžiamas tuo, kad R. K. tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymo metu turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus tarp jų ir už analogiškus BK 182 straipsnio 1 dalyje padarytus nusikaltimus, atlikdamas paskirtą bausmę laisvės atėmimo vietoje, taigi R. K. charakterizuojamas iš esmės neigiamai, todėl pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu dėl jo pripažinimo recidyvistu, teisėjų kolegija neįžvelgia.
Vis dėlto, tais pačiais motyvais skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis R. K. buvo ne tik pripažintas recidyvistu, bet ir buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ši apylinkės teismo išvada nepagrįsta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Taigi, atskiro sprendimo dėl asmens pripažinimo recidyvistu nereikėjo. Nuo 2025 m. vasario 1 d., pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms (šios redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo taikomos ir skundžiamu nuosprendžiu), asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Naujausioje teismų praktikoje pripažįstama, jog sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2026 m. balandžio 16 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-511/2026; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026, 20 punktas).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam R. K. taikytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, keičiama, šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę panaikinant. Vis dėlto, nepaisant to, kad nuteistajam panaikintina BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, tačiau vien tik minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimas, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytų nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, savaime nerodo žymiai mažesnio asmens pavojingumo ir tai nėra būtina sąlyga švelninti jam paskirtą bausmę, o nuteistojo padaryto nusikaltimo rūšis, pavojingumas ir kt. iš esmės lieka tie patys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios teismo nustatytos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo padarytą veiką ir asmenybę, atsižvelgiant ir į tai, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam panaikintina, nesuteikia pagrindo spręsti, kad R. K. paskirta bausmė, kuri mažesnė už sankcijoje numatytą bausmę, nėra teisinga ir turėtų būti švelninama.
Dėl civilinio ieškinio Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. V. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė 759 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodyta žala atsirado dėl nuteistojo R. K. nusikalstamų veiksmų (sukčiavimo), pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertinęs tai, kad, nukentėjusiosios patirta žala atsirado dėl nuteistojo R. K. neteisėtų veiksmų, nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiosios patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, todėl pagrįstai patenkintinas visiškai. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daryti priešingų išvadų nagrinėjamo klausimo kontekste neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
Skundžiamu nuosprendžiu iš R. K. valstybės naudai priteista 546,12 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti už R. K. gynybą. BPK 106 str. 2 d. nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimu, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.
Pirmosios instancijos teismas pripažino R. K. gynėjo dalyvavimą būtinu, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu jis atliko bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (Duomenys neskelbtini) kalėjime. Taigi, nors šiuo atveju gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, tačiau šios teisės nepažeidžia BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta norma, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Būtent tokia situacija ir susiklostė nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę teisiamuosiuose posėdžiuose, taip pat tai, kad R. K. yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, priteisė iš R. K. valstybės naudai 546,12 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, be to pažymi ir tai, kad nei nuteistasis R. K., nei jo gynėjas apeliaciniame skunde šių išlaidų dydžio neginčija. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išieškoti iš nuteistojo R. K. minėtas išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026-08-24 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. K. apeliacinės instancijos teisme. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 37,50 Eur dydžio išlaidas.
Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021, 17 punktas).
Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. K. gynėjo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Šioje byloje nuteistajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas P. R. buvo paskirtas Klaipėdos apygardos teismo 2026-06-29 nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta per 1 teismo posėdį. Skundžiamu nuosprendžiu R. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė bei priteistas nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys ir išlaidos valstybei už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. K. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo R. K. gynėjo advokato P. R. apeliacinį skundą atmesti.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. balandžio 20 d. nuosprendį pakeisti.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistajam R. K. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė recidyvistas.
Kitą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo R. K. neišieškoti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.