Klaipėdos apygardos teismo nutartis

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 (IES1) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Transdovis“, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijai dėl įpareigojimo ištirti nelaimingą įvykį ir neturtinės žalos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu. Ieškovas IES1 ieškiniu prašė įpareigoti darbo ginčų komisiją (DGK) ištirti nelaimingą įvykį, tyrimo rezultatą surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, priteisti iš UAB „Transdovis“ 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Ieškovas 2026 m. balandžio 28 d. pareiškė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Argumentuoja, kad visus klausimus, susijusius su ieškinio trūkumais ir galutiniais reikalavimais, pirmosios instancijos teismas galėjo išsiaiškinti parengiamojo posėdžio metu, kurio tikslas yra imtis priemonių geriau ir išsamiau pasirengti nagrinėti bylą teisme (CPK 228 straipsnio 1 dalis), išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

Teigia, kad ieškinio dalykas ir pagrindas buvo suformuluoti, todėl klausimas galėtų būti sprendžiamas tik bylos nagrinėjimo metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas iš viso negali būti pradėtas.

Pažymi, kad asmens prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir pirmosios instancijos teismas privalo kiekvienu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtą skriaudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui nepašalinus teismo nurodytų ieškinio trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai, ar pagrįstai taikė pareiškimo trūkumų šalinimo institutą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad ieškovas 2026 m. balandžio 27 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų neištaisė, t. y. teismui pareikštas ieškinys neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui (nenurodyta ieškovo gyvenamoji vieta); reikalavimas „įpareigoti darbo ginčų komisiją ištirti nelaimingą įvykį, tyrimo rezultatą surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka“ nėra tinkamai suformuluotas, nes teismas negali įpareigoti darbo ginčų komisijos tirti nelaimingus atsitikimus darbe, kadangi tai nėra darbo ginčų komisijos funkcija; prašymas priteisti neturtinę žalą nėra pagrįstas ir jis turi būti reiškiamas kartu su pagrindiniu reikalavimu, todėl ieškovas turėjo tinkamai suformuluoti pagrindinį reikalavimą, iš kurio kyla reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, atskleisti, išdėstyti su juo susijusias reikšmingas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje nei ieškinio reikalavimo motyvai ir teisiniai argumentai, nei pateikti įrodymai nevertinami ir dėl jų esmės nepasisakoma, o įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą ar teisiškai kvalifikuoti ginčą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas yra visiškai aiškus – jis reikalauja neturtinės žalos atlyginimo už, jo teigimu, buvusio darbdavio direktoriaus prieš ieškovą panaudotą smurtą, t. y. už ieškovo sumušimą. Tuo tarpu, iš ko ši žala susideda, iš kokio teisinio santykio kildinama, kokie konkretūs įrodymai ją pagrindžia, yra bylos nagrinėjimo iš esmės ir įrodinėjimo dalykas ir jau ieškinio pareiškimo stadijoje negali būti reikalaujama įrodyti šio reikalavimo pagrįstumą, t. y. įrodyti egzistuojant visas privalomas atsakomybės sąlygas, kaip nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, jis nėra išvestinis reikalavimas ir nebūtinai turi būti kitų darbo sutarties ar įstatymų nuostatų pažeidimo pasekmė, susieta su pagrindiniu reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įvykis, iš kurio ieškovas kildina reikalavimą atlyginti patirtą neturtinę žalą, atsakovės teigimu, įvyko nutrūkus šalių darbo santykiams. Taigi, šiuo atveju, akivaizdu, kad ieškovas neturtinę žalą sieja ne su darbo teisių ar pareigų pažeidimu, bet reiškia savarankišką reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jo sumušimo.

Pagal CPK 135 straipsnio, kuriame nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui, 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatas, ieškinyje ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir savo reikalavimą (ieškinio dalykas). Šios procesinės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Pats ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galbūt pažeistas teises. Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti iškelti civilinę bylą ar atsisakyti nagrinėti jau pradėtą bylą. Teismas negali įpareigoti ieškovą pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis) ar įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą jau bylos iškėlimo stadijoje, o trūkumų šalinimo instituto taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

Tuo tarpu, ieškovo reikalavimas įpareigoti darbo ginčų komisiją ištirti nelaimingą įvykį, tyrimo rezultatą surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, kaip iš esmės pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra tinkamai suformuluotas. Teismas pagrįstai nurodė, kad negali įpareigoti darbo ginčų komisiją tirti nelaimingus atsitikimus darbe, kadangi tai nėra darbo ginčų komisijos funkcija. Teismas išaiškino ieškovui, kad, manydamas, jog patyrė nelaimingą įvykį darbe, kurio darbdavys nepagrįstai netyrė, jis su skundu turėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kurios kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnis). Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui (Įstatymo 10 straipsnis).

Taigi, pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą pagrįstai atsisakė priimti, tačiau nenurodė tokio atsisakymo teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad laikėsi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. kad su skundu kreipėsi į Valstybę darbo inspekciją. Be to, kaip minėta, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba administraciniam teismui. Taigi, šiuo atveju ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negalėjo būti priimtas 137 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu, kuriais papildytina pirmosios instancijos teismo nutartis ir konstatuotina, kad, ieškovui neištaisius trūkumų, nurodytų 2026 m. balandžio 27 d. nutartyje, teismas pagrįstai šią ieškinio dalį laikė nepaduota ir grąžino ieškovui.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo ieškinio dalis – reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo – turi esminių trūkumų, kurių nepašalinus ieškinys negali būti priimtas ir yra laikomas nepaduotu bei dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Dėl to skundžiama nutarties dalis naikintina ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą šioje proceso stadijoje nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties dalį, kuria ieškovo ieškinio dalį – reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo – nutarta laikyti nepaduota ir grąžinti ieškovui ir šio ieškinio reikalavimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.